Pernai sausį šią Centrinės Azijos valstybę sukrėtė incidentas, kai grupė brakonierių užpuolė du dirbančius inspektorius, o vienas iš jų, 52-ejų Jerlanas Nurgalijevas, mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.

Jo mirtis atkreipė dėmesį į brakonieriavimo mastą Kazachstane, kur gyvena daugiausiai saigų pasaulyje. Pernai liepą buvo nušautas dar vienas inspektorius, mėginęs sulaikyti brakonierius.

Po J. Nurgalijevo ir jo kolegos užpuolimo buvo sulaikyti septyni brakonieriai, jiems pareikšti kaltinimai. Centrinio Karagandos miesto teismas penktadienį tris iš jų pripažino kaltais dėl nužudymo, pasikėsinimo nužudyti ir neteisėtos medžioklės. Jiems skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės.

Likę keturi kaltinamieji pripažinti kaltais dėl neteisėtos medžioklės, už grotų jie praleis po šešerius metus.

Nužudyto inspektoriaus sūnui atstovavęs advokatas Almatas Kaskyrbajus sveikino „griežtą“ verdiktą, bet sakė, jog valstybė turėjo padaryti daugiau, kad apsaugotų gamtos pareigūnus ir, be kita ko, aprūpintų juos tinkama įranga.

„Reikia tyrimo, kad būtų užkirstas kelias tokiems įvykiams ateityje“, – pabrėžė teisininkas.

Liaudies herojus

Šalyje, kur giliai įsišaknijusi korupcija kelia gyventojų pasipiktinimą, viešąjį interesą gynęs pareigūnas J. Nurgalijevas tapo tikru liaudies herojumi.

Inspektoriaus atvaizdas net buvo nutapytas ant vieno sovietinių laikų daugiabučio fasado didžiausiame Kazachstano Almatos mieste.

Įkvėpimu tam piešiniui, regis, tapo nuotrauka, kurioje matomas J. Nurgalijevas, apglėbęs saigos jauniklį, po jo mirties paplitusi socialiniuose tinkluose.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) yra pažadėjęs susidoroti su brakonieriavimu ir pavadinęs tai „labai pavojinga organizuoto nusikalstamumo forma“.

„Brakonieriai yra puikiai aprūpinti, ginkluoti ir veikia nebaudžiami“, – kalbėjo prezidentas per savo metinį pranešimą pernai rugsėjį.

„Brakonieriavimas smarkiai įsigalėjo“, – pridūrė jis ir apkaltino teisėsaugos agentūras ignoruojant nelegalią medžioklę.

Saigas, pasižyminčias didele mėsinga nosimi, tarptautinė aplinkosaugos organizacija „Pasaulio gamtos fondas“ (WWF), laiko grėsmingai nykstančia rūšimi.

Nuo paskutinio ledynmečio žinomi gyvūnai šiuolaikinėje istorijoje kelis kartus buvo priartėję prie visiško išnykimo.

Ragai vertinami Kinijoje

Sovietiniu laikotarpiu saigos buvo griežtai saugomos – nuo 1919 metų buvo visiškai draudžiama jas medžioti, o 6-e dešimtmetyje buvo įvestos griežtos kvotos.

Tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo per 2 mln. saigų, o prieš pat bolševikų revoliuciją jų skaičius tesiekė kelis tūkstančius.

Tačiau žlugus Sovietų Sąjungai dėl beprotiško masto medžioklės Kazachstane ši rūšis dar kartą atsidūrė ant išnykimo slenksčio.

Pagrindinė saigos patinų ragų realizavimo rinka yra Kinija, jų ragai ten itin vertinami tradicinėje medicinoje.

Pastaraisiais metais Kazachstanui pavyko sumažinti nelegalios medžioklės mastus.

Už saigų medžioklę ten gresia baudžiamoji atsakomybė, brakonieriai dėl to gali sulaukti iki penkerių metų kalėjimo bausmės.

Tačiau šių gyvūnų, kurie gyvena iki 10 metų, išlikimui esama ir kitų grėsmių.

2015 metais apie 200 tūkst. saigų – daugiau nei pusė tuometinės pasaulinės šių žinduolių populiacijos – masiškai nugaišo nuo paslaptingos ligos.

Trejais metais vėliau mokslininkai išsiaiškino, kad ligą sukėlė tam tikros nosies bakterijos, be to, itin svarbų vaidmenį atliko neįprastai šilti ir drėgni orai.

Nuo to laiko saigų populiacija Kazachstane vėl išaugo; vien 2019 metais užfiksuotas didesnis kaip 55 proc. pagausėjimas, ir šių gyvūnų skaičius pasiekė 334 tūkst., rodo vyriausybės duomenys. Mažesnės saigų populiacijos gyvena Rusijoje ir Mongolijoje.