Karas: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jūrų pėstininkai surengė sėkmingą pasalą

Rusijos kariai naudoja Zaporižės atominę elektrinę poilsiui ir slapstymuisi nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų.

Tai teigiama Didžiosios Britanijos žvalgybos ataskaitoje. Analitikai pastebėjo, kad po penkių okupacijos mėnesių Rusijos Federacijos ketinimai atominės elektrinės atžvilgiu lieka neaiškūs.

Tačiau, pasak žvalgybos, veiksmai, kurių jie ėmėsi objekte, greičiausiai pakenkė normalios jos veiklos saugai.

Rusijos kariuomenės artilerija naudojasi atominės elektrinės teritorija Ukrainos pozicijoms apšaudyti vakariniame Dniepro krante.

Anksčiau JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas jau yra pareiškęs, kad Rusija naudoja Zaporižės atominę elektrinę kaip „skydą“. TATENA taip pat tvirtino, kad užgrobta stotis „tapo visiškai nekontroliuojama“.

Ukrainos prezidentas smerkia „Amnesty International“ ataskaitą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aštriai sukritikavo žmogaus teisių gynimo organizaciją „Amnesty International“, kai ši apkaltino jo šalies pajėgas, kad kovodamos su Rusijos invazija jos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje „Amnesty International“ paminėjo incidentus 19-oje miestų ir miestelių, kai ukrainiečių pajėgos tikriausiai sukėlė pavojų civiliams, įrengdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose.  

V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi „Amnesty International“ išvadas prilygino bandymui suversti kaltę aukoms. 

Nėra ir net hipotetiškai negalėtų būti jokių sąlygų, kuriomis būtų pateisinamas koks nors Rusijos smūgis Ukrainai.

Pasak prezidento, žmogaus teisių gynimo organizacija bando „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai“.

„Nėra ir net hipotetiškai negalėtų būti jokių sąlygų, kuriomis būtų pateisinamas koks nors Rusijos smūgis Ukrainai. Agresija prieš mūsų valstybę yra neišprovokuota, grobikiška ir atvirai teroristinė“, – kalbėjo V. Zelenskis. 

„Jei kas nors parengia ataskaitą, kurioje auka ir agresorius tariamai kažkuo yra lygūs, jei analizuojami kažkokie duomenys apie auką, o tai, ką tuo metu darė agresorius, ignoruojama, su tuo negalima taikstytis“, – pabrėžė jis.

Po keturis mėnesius trukusio tyrimo parengtoje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė nustačiusi, kad ukrainiečių kariuomenė steigė bazes mokyklose bei ligoninėse ir rengė atakas iš gyvenamųjų rajonų. Pasak organizacijos, tokia taktika pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.

Visgi „Amnesty International“ pažymėjo, kad tokia taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos nesirinktinai vykdomų atakų“. 

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos bombardavo kelis miestus ir gyvenvietes, įskaitant Mykolajivą šalies pietuose, kur, pasak mero, dviejuose rajonuose buvo apgriauti gyvenamieji pastatai.

Rytų Ukrainoje prie fronto linijos esančiame Torecko miestelyje rusams ketvirtadienį apšaudžius autobuso stotelę žuvo aštuoni žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.

Antrame pagal gyventojų skaičių šalies mieste Charkive vietos valdžios institucijos pranešė apie Rusijos raketų smūgius pramoninėms zonoms.

Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą šalies pietuose, kur, jų teigimu, jau atkovojo daugiau kaip pusšimtį kaimų, anksčiau kontroliuotų Maskvos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmušė keturias Rusijos atakas

Ukrainos gynėjai atrėmė dar keturias Rusijos įsibrovėlių atakas šalies rytuose, skelbia UNIAN.

Apie tai „ Telegram“ pranešė Luhansko OVA vadovas Sergejus Haidai. Rusų kariai naudoja visus turimus ginklus, kad išstumtų gynybos pajėgas iš savo pozicijų. Priešas apšaudo Ukrainos kariuomenės gyvenvietes ir įtvirtinimus, bandydamas priartėti prie Bakhmuto.

„Priešo aviacija šiuose rajonuose veikia kelis kartus per dieną. Ketvirtadienį surengė keturis oro antskrydžius. Dar tris kartus rusų kariai atakavo artileriją, naudojo raketinę artileriją, du kartus šturmo operacijas rėmė tankų puolimas. Minosvaidžių atakos buvo įvykdytos šešis ir daugiau kartų“, – sakė S. Haidai.

Okupantai bando sudaryti palankias sąlygas atakuoti Donecko srities miestus, vykdo puolimo ir šturmo operacijas taktinei situacijai pagerinti, tačiau nesėkmingai.

Latvija sustabdė ekonominio bendradarbiavimo sutarties su Rusija galiojimą

Latvijos ir Rusijos vyriausybių susitarimo dėl ekonominio bendradarbiavimo galiojimas šią savaitę buvo sustabdytas, teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame oficialiame valstybės žinių leidinyje „Latvijas Vestnesis“.

Skelbiama, jog tuo pačiu sustabdytas Latvijos ir Rusijos susitarimo dėl tarpvyriausybinės ekonominio, mokslinio, techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos sudarymo galiojimas, taip pat 2010 metų Latvijos ir Rusijos susitarimo dėl abiejų šalių pasienio regionų gyventojų tarpusavio kelionių palengvinimo galiojimas.

Gegužės viduryje buvo sustabdytas Latvijos ir Rusijos vyriausybių susitarimo dėl pajamų ir kapitalo mokesčių dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos bei jo protokolo galiojimas, taip pat dviejų valstybių tarpvyriausybinio susitarimo dėl Latvijoje gyvenančių Rusijos karių pensininkų ir jų šeimų socialinės apsaugos 13 straipsnio galiojimas.

Šis straipsnis numatė, kad Latvija, vadovaudamasi tarptautine praktika, užtikrina savo teritorijoje esančių memorialinių statinių ir karių masinio laidojimo vietų priežiūrą ir išsaugojimą, netrukdo laidoti mirusių karių pensininkų ir jų šeimų narių bei atlikti laidotuvių apeigas. Lygiai taip pat Rusija įsipareigojo rūpintis latvių, livų ir Latvijos piliečių, žuvusių per karus ir represijas, memorialinių statinių ir laidojimo vietų priežiūra Rusijos teritorijoje.

Rusija teigia esanti pasirengusi „prezidentų lygiu aptarti apsikeitimą kaliniais

Rusija „pasirengusi“ prezidentų lygmeniu aptarti apsikeitimo kaliniais klausimą su Vašingtonu, penktadienį pareiškė jos užsienio reikalų ministras, praėjus dienai kai Rusijoje buvo paskelbtas nuosprendis JAV krepšinio žvaigždei Brittney Griner dėl kaltinimų narkotikų kontrabanda.

„Esame pasirengę diskutuoti šia tema, bet tik prezidentų (Vladimiro) Putino ir (Joe) Bideno nustatytu (komunikacijos) kanalu", – per spaudos konferenciją vizito Kambodžoje metu sakė Sergejus Lavrovas.

„Yra specialus prezidentų įsteigtas kanalas ir, nepaisant tam tikrų viešų pareiškimų, jis vis dar veikia“, – sakė jis. S. Lavrovas kalbėjo kitą dieną, kai Rusijos teismas nuteisė B. Griner devynerius metus kalėti kolonijoje dėl kaltinimų narkotikų kontrabanda.

Turkija: dar trys laivai su grūdais išplaukė iš Ukrainos

Pagal Jungtinių Tautų (JT) remiamą susitarimą panaikinti Rusijos vykdomą Juodosios jūros blokadą, penktadienį iš Ukrainos išplaukė dar trys grūdų pakrauti laivai, pranešė Turkijos gynybos ministerija.

Su Panamos vėliava plaukiojantis „Navistar“ išplaukė iš Odesos į Airiją su 33 tūkst. tonų grūdų. Iš Čornomorsko uosto išplaukė du laivai: su Maltos vėliava plaukiojantis „Rojen“, vežantis 12 tūkst. tonų grūdų į Didžiąją Britaniją, ir su Turkijos vėliava plaukiojantis „Polarnet“ su 12 tūkst. tonų grūdų kroviniu į Turkiją.

Praėjusį mėnesį Stambule Maskva ir Kyjivas susitarė atnaujinti kviečių ir kitų grūdų išvežimą iš Ukrainos uostų, pirmą kartą nuo vasarį pradėto Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį. Pirmasis laivas su 26 tūkst. tonų kukurūzų kroviniu pirmadienį išplaukė iš Odesos į Libano Tripolio uostą. Su Siera Leonės vėliava plaukiojantį „Razoni“ trečiadienį patikrino tarptautinė komandai, kurią sudarė ir Rusijos bei Ukrainos inspektoriai, ir leido plaukti Bosforo sąsiauriu.

Rusija ir Ukraina yra svarbiausios kviečių ir kitų grūdų tiekėjos. Sustabdžius beveik visus pristatymus iš Ukrainos, pasaulinės maisto kainos smarkiai išaugo, todėl kai kurioms skurdžiausioms pasaulio šalims importas tapo nepakeliamai brangus.

Berlyno valdžia neleido surengti sunaikintos rusų karinės technikos parodos prie Rusijos ambasados

Neseniai iš Ukrainos ambasadoriaus Vokietijoje pareigų atleistas Andrijus Melnikas pareiškė, kad Berlyno valdžia neleido surengti sunaikintos rusų karinės technikos parodos prie Rusijos ambasados, praneša „Tagesspiegel“.

Pasak Ukrainos diplomato, du muziejų operatoriai buvo pasišovę eksponuoti rusų karinę techniką, bet Vokietijos sostinės vadovai atmetė jų paraišką.

„Sunaikinta Rusijos karinė technika Berlyno centre būtų padėjusi Vokietijos žmonėms pajusti karo žiaurumą“, – teigė A. Melnykas.

„Todėl ukrainiečius sukrėtė žinia, kad Berlyno valdžia atmetė paraiškas visiškai prasimanyta dingstimi“, - pareiškė buvęs Ukrainos ambasadorius. „Tai tikras skandalas“, – pridūrė jis.

Diplomatas kreipėsi į VFR sostinės valdančiąją burmistrę Franziska Giffey, prašydamas paaiškinti situaciją, bet kol kas atsakymo nesulaukta.

Anksčiau Ukrainoje sunaikintos rusų karinės technikos parodos buvo surengtos Varšuvoje, Vroclave ir Prahoje.

N. Pašinianas prabilo apie alternatyvą Rusijos „taikdariams“

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas leido suprasti, kad reikia ieškoti alternatyvos Rusijos „taikdariams“ Kalnų Karabache, jeigu jie neatlieka savo užduoties, praneša portalas „azatutyun.am“.

„Jeigu sąlyčio linijos Kalnų Karabache saugumas neužtikrinamas trišaliu Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano formatu, reikia pagalvoti apie papildomus tarptautinius mechanizmus“, – pareiškė premjeras Armėnijos vyriausybės posėdyje.

N. Pašinianas nepatikslino, ką jis turi omenyje, kalbėdamas apie papildomus tarptautinius mechanizmus, ir kokių žygių šia linkme ėmėsi ar imasi Armėnija.

Trečiadienį Azerbaidžanas pranešė užėmęs kelias strategiškai svarbias aukštumas Kalnų Karabache.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Padėtis regione dar labiau susikomplikavo 2020 metų rudenį, kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo įnirtingi mūšiai, pareikalavę daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių. Jie baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.

Tų pačių metų lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Dokumente, be kita ko, buvo numatyta dislokuoti Kalnų Karabache apie 2 tūkst. kariškių iš Rusijos.

ES įvedė sankcijas buvusiam Ukrainos prezidentui V. Janukovyčiui

Europos Sąjungos valstybės narės ketvirtadienį paskelbė sankcijas nušalintam buvusiam prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo sūnui Oleksandrui.

Sankcijos įvestos už vaidmenį sukeliant grėsmę Ukrainos saugumui. 

ES Taryba išplatintame pareiškime nurodė, kad abu Janukovyčiai buvo įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, sudarytą „reaguojant į tebesitęsiančią nepateisinamą ir neišprovokuotą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“.

Nuo 2010 metų vasario iki 2014-ųjų vasario Ukrainos prezidento pareigas ėjęs V. Janukovyčius buvo nušalintas per provakarietišką Maidano revoliuciją.  

Reaguodama į savo politinio sąjungininko pralaimėjimą Rusija užėmė ir aneksavo Krymo pusiasalį, o Maskvos remiami separatistai perėmė rytinio Donbaso regiono kontrolę. Šįmet vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.  

Kai kurios ES ir NATO valstybės narės pradėjo tiekti Kyjivui pažangią ginkluotę, kad padėtų jam gintis nuo Rusijos agresijos, o Briuselis priėmė virtinę sankcijų Maskvai paketų.

Pasak ES, šiuo metu Rusijoje gyvenantis 72 metų V. Janukovyčius vis dar prisideda prie veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę bei valstybės stabilumą ir saugumą.

ES oficialiajame leidinyje ketvirtadienį paskelbtame sankcijų dokumente V. Janukovyčius kaltinamas sąmokslu grįžti į valdžią Ukrainoje, jei per Rusijos invaziją būtų nuverstas prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Pasak įvairių šaltinių, ponas Viktoras Janukovyčius dalyvavo Rusijos specialiojoje operacijoje, per kurią buvo siekiama pirmaisiais neišprovokuotos neteisėtos karinės agresijos prieš Ukrainą etapais sugrąžinti jį į prezidento postą“, – rašoma dokumente.

V. Janukovyčiaus sūnus Oleksandras sulaukė sankcijų dėl tos pačios priežasties, taip pat dėl „sandorių su separatistų grupėmis Ukrainos Donbaso regione“.

49 metų O. Janukovyčiui susikrauti turtus padėjo ryšiai jo tėvo prezidentavimo laikotarpiu, taip pat energetikos įmonės bei nekilnojamasis turtas Donecko ir Luhansko separatistų įkurtuose dariniuose Donbase.  

„Separatistų batalionas OPLOT (nuo 2015 metų vasario esantis sankcionuojamų subjektų sąraše) rūpinosi jo nekilnojamojo turto plėtros projektų vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje saugumu“, – sakoma sankcijų dokumente.

Abiem Janukovyčiams bus draudžiama atvykti į ES, taip pat bus įšaldytas visas Bendrijoje esantis jų turtas.

Rusija išsiunčia 14 Bulgarijos diplomatų

Rusija penktadienį pranešė išsiunčianti 14 Bulgarijos konsulatų ir ambasados darbuotojų, atsakydama į Sofijos „nemotyvuotą“ sprendimą išvaryti 70 Rusijos diplomatinių darbuotojų, tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Daug Europos šalių yra išvariusios Rusijos diplomatų dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje. Rusija atsako tokiomis pačiomis priemonėmis.

Birželio mėnesį Bulgarija paskelbė išsiunčianti 70 rusų diplomatinių darbuotojų – tai didžiausias toks išvarymas iš šios Balkanų valstybės.

Sofija taip pat paskelbė laikinai uždaranti Rusijos generalinį konsulatą Rusėje Bulgarijos šiaurėje.

„Norėtume pabrėžti, kad atsakomybė už šių priešingus rezultatus duodančių žingsnių pasekmes tenka vien Bulgarijos vyriausybei“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Manome, kad tokie veiksmai ne tik reikšmingai kenkia tradiciniams ryšiams tarp mūsų šalių... bet ir liudija apie kolektyvinių Vakarų, kurie yra pasiruošę aukoti savo partnerių interesus, kad pakenktų Rusijai, tolesnį degradavimą“, – nurodė ministerija.

Ji „apgailestavo“, kad Bulgarija „besąlygiškai laikosi šios destruktyvios linijos“.

R. T. Erdoganas zonduos V. Putiną dėl Ukrainos ir Sirijos

Užbaigti karą Ukrainoje ir pradėti naują Sirijoje – šios temos, manoma, penktadienį dominuos per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano derybas.

Turkijos lyderis išskris į antrąsias per vos 17 dienų derybas su V. Putinu, jo pozicijos stiprios po diplomatinės sėkmės atnaujinti Ukrainos grūdų išvežimą per Juodąją jūrą. Tačiau esama ir įtampos.

Praėjusį mėnesį Teherane V. Putinas pasakė R. T. Erdoganui, kad Rusija ir toliau nepritaria bet kokiam naujam puolimui, kurį Turkija galimai planuoja prieš kurdų kovotojus Šiaurės Sirijoje. Analitikai mano, kad šios įtampos yra dalis „konkurencinio bendradarbiavimo“, pastaruosius 20 metų būdingo dviejų lyderių santykiams.

„Rusijos karas su Ukraina atkūrė Turkijos, kaip svarbios geopolitinės veikėjos, įvaizdį ir suteikė R. T. Erdoganui daugiau matomumo nei bet kada per pastaruosius kelerius metus, – mano Europos Užsienio santykių tarybos bendradarbė Asli Aydintasbas. – Dauguma turkų palaiko savo šalies siekį išlaikyti pusiausvyrą ir beveik neutralumą Vakarų ir Rusijos atžvilgiu“.

Derybos dėl paliaubų

NATO narės Turkijos pastangos išlikti neutralia Maskvos istorinės priešpriešos su Vakarais dėl Ukrainos akivaizdoje pradeda duoti vaisių. Po mėnesius trukusių Turkijos pastangų praėjusį mėnesį Maskva ir Kyjivas Stambule pasirašė Jungtinių Tautų remiamą susitarimą atnaujinti grūdų tiekimą iš Ukrainos uostų. Iš Ukrainos su grūdų kroviniu jau išplaukė keturi laivai. Turkija nori paversti šią sėkmę V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybomis dėl paliaubų Stambule.

„Aptarėme, ar susitarimas dėl grūdų galėtų būti proga tvarioms paliauboms“, – trečiadienį Azijoje po derybų su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Šias pastangas apsunkina R. T. Erdogano kartojami grasinimai pradėti naują karinę operaciją Sirijoje – šioje šalyje susiduria Rusijos ir Turkijos interesai. Rusijos kariuomenė padėjo Sirijos prezidentui Basharui Al Assadui išgyventi dešimtmetį trunkantį Turkijos remiamų grupuočių maištą. Tačiau R. T. Erdoganas grasina įsiveržti į Šiaurės Siriją, išplėsti esamą buferinę zoną ir išstumti kurdų grupuotes, kurias jis sieja su „teroristais“, kariaujančiais prieš Turkijos valstybę.

Teherane V. Putinas sakė Rusijos žiniasklaidai, kad vis dar turi „tam tikrų nesutarimų“ su R. T. Erdoganu dėl Sirijos. „Labiausiai tikėtina, kad (penktadienio) susitikimas susijęs su galimu įsiveržimu į Siriją, kuriam Turkija negavo nei Rusijos, nei Irano pritarimo“, – sakė užsienio reikalų analitikas Soli Ozelis iš Stambulo Haso universiteto. „Rusija turėtų mainais ką nors gauti “, – pridūrė jis.

Žaidimas laukimu

Kai kurios Turkijos žiniasklaida priemonės spėja, kad V. Putinas iš tikrųjų nori bepiločių orlaivių. Turkija tiekia Kyjivui mirtinus „Bayraktar“ orlaivius, kurie pasirodė labai veiksmingi naikinant Rusijos šarvuotas vilkstines Ukrainos karo zonoje. JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos komanda lankėsi Irane, siekdama įsigyti šimtus bepiločių orlaivių savo pajėgoms, kariaujančioms Ukrainoje. R. T. Erdoganas padidino intrigą, pasakęs savo kabinetui, kad Teherane V. Putinas prašė jo pradėti „Bayraktar“ dronų pardavimą Rusijai.

Vienas aukšto rango Turkijos pareigūnas vėliau sakė, kad tokį pasiūlymą R. T. Erdoganas interpretavo kaip pokštą. Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atrodo, patikėjo šia idėja. „Karinis ir technologinis bendradarbiavimas visada yra dviejų šalių darbotvarkėje“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Pasak kai kurių analitikų, R. T. Erdogano vizitą V. Putinas vertina kaip „dar vieną galimybę atšaukti Vakarų primestą tarptautinę izoliaciją“.

Dar vienas trinties šaltinis – kaip du lyderiai, garsėjantys chronišku vėlavimu, susitiks. Teherane R. T. Erdoganas privertė V. Putiną beveik 50 sekundžių stoviniuoti, kol išėjo su juo pasisveikinti. Turkijos valstybinės naujienų agentūros filmavimo kamera visą laiką buvo nukreipta į susinervinusio V. Putino veidą. Daugelio supratimu, taip R. T. Erdoganas atsimokėjo V. Putinui už tai, kad šis privertė jį laukti beveik dvi minutes prieš susitikimą 2020 metais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jūrų pėstininkai surengė sėkmingą pasalą, sunaikindami dvi dešimtis įsibrovėlių

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jūrų pėstininkų korpuso 503-iojo atskirojo bataliono kariai sėkmingai surengė pasalą sunaikindami dvi dešimtis Rusijos karių, rašo UNIAN.

 

 

Apie tai pranešta Ukrainos sausumos pajėgų puslapyje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip rusų kariai suvažiuoja į apgriuvusį pastatą. Išlaukus progos buvo surengtas ugnies smūgis į okupantus. Žinoma, vienam rusų kariui pavyko išgyventi.

Prieš kelias dienas jūrų pėstininkai užpuolė Donecko kryptį ir sunaikino penkiolika įsibrovėlių, dar trys iš jų buvo paimti į nelaisvę.

R. T. Erdoganą priėmęs V. Putinas reiškia viltį dėl ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo

V. Putinas penktadienį Turkijos lyderiui R. T. Erdoganui pasakė, jog viliasi pasirašyti susitarimą dėl prekybinių ir ekonominių ryšių stiprinimo.

Derybose Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje veikiausiai dominuos Maskvos karo Ukrainoje ir galimos naujos operacijos Sirijoje temos.

„Viliuosi, kad šiandien galėsime pasirašyti aktualų memorandumą dėl mūsų prekybinių ir ekonominių ryšių plėtojimo“, – sakė V. Putinas, abiem lyderiams susėdus derybų.

R. T. Erdoganas savo ruožtu sakė besitikintis atversti „naują lapą“ Ankaros ir Maskvos santykiuose.

„Tikiu, kad (šiandienos susitikimas) atvers visai naują Turkijos ir Rusijos santykių puslapį“, – sakė R. T. Erdoganas derybų pradžioje.

V. Putinas taip pat padėkojo R. T. Erdoganui už pagalbą pasiekti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų išvežimo Juodąja jūra atnaujinimo po karo veiksmų nulemtos blokados.

„Tiekimas jau prasidėjo, noriu padėkoti jums ir už tai, ir už tai, kad kartu buvo priimtas sprendimas dėl nenutrūkstamo Rusijos maisto produktų ir trąšų tiekimo pasaulio rinkoms“, – sakė V. Putinas.

Kremliaus šeimininkas taip pat gyrė dujotiekio „TurkStream“ projektą ir teigė, kad Europa turėtų būti dėkinga Turkijai už nenutrūkstamą rusiškų dujų tiekimą.

Pranešama, kad V. Putinas ir R. T. Erdoganas surengs derybas ir darbo pietus, tačiau bendros spaudos konferencijos nebus.

V. Putinas ir R. T. Erdoganas pastarąjį kartą matėsi trišaliame viršūnių susitikime Irane praėjusį mėnesį.

Tuo metu V. Putinas sakė R. T. Erdoganui, kad Rusija ir nepritaria bet kokiam naujam Turkijos planuojamam puolimui prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje.

Prieš Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimą Kremlius paragino Ankarą „nedestabilizuoti“ Sirijos kariniu puolimu.

„Turkijos susirūpinimas saugumu teisėtas, ir mes, žinoma, į tai atsižvelgiame“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Labai svarbu neleisti jokių veiksmų, galinčių nulemti situacijos Sirijoje destabilizavimą ar pakenkti Sirijos teritoriniam ir politiniam vientisumui“, – pridūrė jis.

Turkijos prezidentas jau keli mėnesiai grasina pradėti operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje.

Rusija ir Turkija yra svarbios tarptautinės žaidėjos Sirijoje, nuo 2011 metų draskomoje pilietinio karo. Maskva šiame kare remia Damaską, o Ankara – opozicines grupes.

V. Putinas laikinai uždraudė „nedraugiškų“ šalių atstovams parduoti Rusijos bankų akcijas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždraudė „nedraugiškų“ šalių atstovams iki šių metų pabaigos parduoti turimas Rusijos bankų akcijas, skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama penktadienį oficialiame teisinės informacijos interneto portale paskelbtą atitinkamą Kremliaus įsaką.

Prezidentas įpareigojo vyriausybę ir centrinį banką per 10 dienų parengti sąrašą Rusijoje veikiančių bankų, kurių atžvilgiu bus taikomas šis draudimas.

Šiuo įsaku V. Putinas pasiliko sau teisę tokių sandorių ribojimo laikotarpį pratęsti, kaip ir teisę daryti išimtis.

Praėjusį mėnesį finansų viceministras Aleksejus Moisejevas pareiškė, kad valdžios institucijos neleis užsienio bankams parduoti Rusijoje turimus aktyvus, reaguojant į Rusijos bankams užsienyje taikomas ribojimo priemones.

Savo ruožtu centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina sakė, kad sprendimai dėl prašymų parduoti užsienio bankų antrines įmones bus priimami individualiai, atsižvelgus į tų šalių elgesį Rusijos bankų atžvilgiu.

Anot Rusijos žiniasklaidos, keli dideli užsienio bankai iš valstybių, įvedusių sankcijas Rusijai, jau paskelbė apie ketinimus nutraukti veiklą Rusijoje ir parduoti ten turimus aktyvus, o tarp tokių bankų – Italijos „UniCredit group“, JAV „Citigroup“ ir Didžiosios Britanijos HSBC.

„Meta“: Rusijos „trolių fabrikas“ mokėjo už karą Ukrainoje palaikančius komentarus

Viena Rusijos grupė samdydavo žmones gatvėje, kad jie internete rašytų komentarus, turinčius sudaryti įspūdį, esą paprasti žmonės palaiko Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savininkė „Meta“.

Internetas yra vienas iš pasaulyje pasmerkto karo frontų, ir Rusija jame siekia slopinti kritiką bei stumti savo naratyvus dėl kaimyninės valstybės užpuolimo.

Šiai dezinformacijos kampanijai „Instagram“, „Facebook“ ir kitose platformose vadovauja „trolių fabrikas“, ir jame, pasak „Meta“, yra žmonių, anksčiau sietų su viena liūdnai pagarsėjusia rusų įtakos grupe.

„Nekalbame apie kokią nors atsidavusią patriotiškų trolių grupę, – naujienų agentūrai AFP sakė „Meta“ kovos su grėsmėmis skyriaus vadovas Davidas Agranovichius (Deividas Agranovičius). – Jie tai klastojo, tiesiogine prasme buvo samdomi žmonės iš gatvės.“

Kampanija išaiškėjo vienam rusų naujienų tinklapio „Fontanka“ reporteriui įsidarbinus grupės biure Sankt Peterburge ir taip įsiskverbus į operaciją.

Kai kurie to „trolių fabriko“ žmonės anksčiau buvo siejami su Rusijos Interneto tyrimų agentūra (IRA), kaltinta kišimusi į JAV ir kitų šalių rinkimus bent nuo 2016 metų, nurodė „Meta“.

JAV Valstybės departamentas neseniai pasiūlė 10 mln. dolerių (9,8 mln. eurų) atlygį už informaciją apie Rusijos kišimąsi į Amerikos rinkimus, ypač informaciją apie IRA.

„Meta“ užblokavo tinklą kelios dienos po balandį paskelbto „Fontanka“ pranešimo apie šią grupę, reklamavusią darbus „besaikio siuntimo darbuotojams, komentatoriams, turinio analitikams, dizaineriams ir programuotojams“.

„Prastai“ valdyta operacija į IRA pastangas prieš maždaug devynerius metus buvo panaši tuo, kad apgavystėms internete samdė kone bet ką, AFP sakė „Meta“ įtakos operacijų grėsmių stebėjimo vadovas Benas Nimmo (Benas Nimas).

„Tarsi skambintų 2013-ieji, norėdami susigrąžinti savo trolių fabriką, – pasišaipė B. Nimmo. – Remiamasi žmonėmis ant sėdmaišių, gaunančiais atlygį už netikras paskyras... ir šiuos įrašus internete.“

„Meta“ tyrimas atskleidė, kad trolių komentarai būdavo nukreipti į žmonių turinį „Instagram“, „Facebook“, „TikTok“, „Twitter“, „YouTube“, „LinkedIn“, „VKontakte“ ir „Odnoklassniki“.

Atrodo, kad troliai dirbo pamainomis septynias dienas per savaitę, kasdien turėdavo pietų pertrauką ir gaudavo po maždaug 440 dolerių (432 eurus) per mėnesį, nurodė „Meta“.

Anot B. Nimmo, operatoriai taip pat turėjo viešą susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą ir per jį ragino žmones palikti prorusiškų komentarų prie politikų, nuomonės formuotojų ar garsenybių, tokių kaip Angelina Jolie (Andželina Džoli) ar Morganas Freemanas (Morganas Frimanas), įrašų, o tada užduotimi rūpindavosi jų troliai.

„Meta“ net išaiškino atvejų, kuomet kai kurie pasamdyti troliai pakenkdavo dezinformacijos kampanijai skleisdami proukrainietiškus komentarus, sakė D. Agranovichius.

„Meta“ uždarė 1 037 „Instagram“ ir 45 „Facebook“ paskyras, naudotas per šią dezinformacijos kampaniją.

„Amnesty International“ sako, kad laikosi Kyjivo kritikuojamos ataskaitos 

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ penktadienį pareiškė, kad neatsisako jos ataskaitoje keliamų kaltinimų Ukrainos pajėgoms, kad kovodamos su Rusijos invazija jos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis aštriai sukritikavo minimą „Amnesty International“ ataskaitą.

„Amnesty International“ „tvirtai laikosi savo tyrimo“, sakė organizacijos generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).

„Išvados... buvo pagrįstos įrodymais, surinktais atliekant išsamius tyrimus, kuriems buvo taikomi tokie pat griežti standartai ir deramo patikrinimo procesai, kaip ir visam „Amnesty International“ darbui“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje „Amnesty International“ paminėjo incidentus 19-oje miestų ir miestelių, kai ukrainiečių pajėgos tikriausiai sukėlė pavojų civiliams, įrengdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose.

V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi „Amnesty International“ išvadas prilygino bandymui suversti kaltę aukoms.

Pasak prezidento, žmogaus teisių gynimo organizacija bando „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai“.

„Nėra ir net hipotetiškai negalėtų būti jokių sąlygų, kuriomis būtų pateisinamas koks nors Rusijos smūgis Ukrainai. Agresija prieš mūsų valstybę yra neišprovokuota, grobikiška ir atvirai teroristinė“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Jei kas nors parengia ataskaitą, kurioje auka ir agresorius tariamai kažkuo yra lygūs, jei analizuojami kažkokie duomenys apie auką, o tai, ką tuo metu darė agresorius, ignoruojama, su tuo negalima taikstytis“, – pabrėžė jis.

Po keturis mėnesius trukusio tyrimo parengtoje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė nustačiusi, kad ukrainiečių kariuomenė steigė bazes mokyklose bei ligoninėse ir rengė atakas iš gyvenamųjų rajonų. Pasak organizacijos, tokia taktika pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.

Visgi „Amnesty International“ pažymėjo, kad tokia taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos nesirinktinai vykdomų atakų“.

Tačiau A. Callamard išreiškė susirūpinimą, kad Ukrainos vyriausybės „reakcija gali atbaidyti teisėtą ir svarbią diskusiją šiomis temomis“.

Jos teigimu, Ukrainos vyriausybė neatsakė į „Amnesty International“ prašymą sureaguoti į jos išvadas, taip pat pabrėžė, kad grupė paskelbė daug ataskaitų, kuriose „užfiksuoti Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdyti karo nusikaltimai“.

Britanijos ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons (Melinda Simons) socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat, panašu, kritikavo „Amnesty International“ ataskaitą, sakydama, kad „vienintelis dalykas, keliantis pavojų (Ukrainos) civiliams gyventojams, yra raketos, ginklai ir rusų kariai marodieriai“.

Alyvos į ugnį šliūkštelėjo „Amnesty International“ padalinio Ukrainoje vadovė Oksana Pokalčuk, savo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ parašiusi, kad organizacija nepaisė jos komandos prašymų neskelbti ataskaitos.

Ji pridūrė, kad „Amnesty International“ biuras Ukrainoje neišvertė ataskaitos į ukrainiečių kalbą ir neįkėlė jos į savo ukrainietišką interneto svetainę.

A. Callamard sakė, kad šiuo metu nederėtų komentuoti „netikslumų“ O. Pokalčuk pareiškime, tačiau pabrėžė, kad rengiant minimą ataskaitą „atliktas išsamus vidaus peržiūros procesas“, kurio metu organizacijos Ukrainos biuras galėjo pareikšti bet kokius jam susirūpinimą keliančius klausimus.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos bombardavo kelis miestus ir gyvenvietes, įskaitant Mykolajivą šalies pietuose, kur, pasak mero, dviejuose rajonuose buvo apgriauti gyvenamieji pastatai.

Rytų Ukrainoje prie fronto linijos esančiame Torecko miestelyje rusams ketvirtadienį apšaudžius autobuso stotelę žuvo aštuoni žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.

Antrame pagal gyventojų skaičių šalies mieste Charkive vietos valdžios institucijos pranešė apie Rusijos raketų smūgius pramoninėms zonoms.

Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą šalies pietuose, kur, jų teigimu, jau atkovojo daugiau kaip pusšimtį kaimų, anksčiau kontroliuotų Maskvos.

Rusijos pajėgos apšaudė Mykolajivą, sužeisti keli civiliai, įskaitant paauglį

Penktadienio popietę Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Mykolajivo miestą, sužeisti keli civiliai, įskaitant 13-metį paauglį, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Mykolajivo srities tarybos pirmininke Hanna Zamazejeva.

„Šiandien popietę okupantai iš Chersono krypties vėl apšaudė Mykolajivo Balabanivkos ir Korabelnyj rajonus. Deja, yra nukentėjusiųjų, įskaitant 13-metį berniuką. Įvykio vietoje dirba medikai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė H. Zamazejeva.

Mykolajive įvedama dviejų dienų komendanto valanda

Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste įvedama dvi dienas galiosianti komendanto valanda, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Mykolajivo srities gubernatoriumi Vitalijumi Kimu.

„Šiandien pasirašiau įsaką, pagal kurį Mykolajive nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. 23 val. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. 5 val. įvedama komendanto valanda“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Kimas.

Gubernatorius paprašė vietos gyventojų supratingumo ir paragino juos dviem dienoms apsirūpinti maisto produktais.

Latvija neribotam laikui sustabdo vizų išdavimą Rusijos piliečiams

Latvijos ambasada Rusijoje neribotam laikui sustabdė šios šalies piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą, išskyrus atvejus, kai vizos būtinos norint dalyvauti artimo giminaičio laidotuvėse, pranešė ambasada.

Netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Latvija nutraukė vizų išdavimą Rusijos piliečiams, bet taikė išimtis atvejams, susijusiems su konkrečiais humaniškais sumetimais. Išimtiniais atvejais Latvijos vizos būdavo išduodamos rusų žurnalistams, dėl cenzūros ir įvestos baudžiamosios atsakomybės Rusijoje nebegalėjusiems dirbti savo šalyje.

Iki rugpjūčio pradžios Latvijos diplomatinėse atstovybėse buvo išduotos vizos 247-iems nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių darbuotojams ir 206 jų šeimų nariams.

Nuo vasario 25-osios iki liepos 26-osios Latvijos atstovybėse Rusijos piliečiams buvo išduotos dar 654 vizos, susietos su giminaičių liga ar būtinybe dalyvauti laidotuvėse, taip pat vizos rusams, kurie yra Latvijos ar kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių šeimos nariai. Bendrai šiuo periodu Rusijos piliečiams išduotos 1 107 vizos.

Valstybės saugumo tarnyba (VST) pabrėžia, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, kai Rusija tęsia karą Ukrainoje ir agresyvią užsienio politiką Vakarų šalių atžvilgiu, ji drauge su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba griežčiau kontroliuoja Rusijos ir Baltarusijos piliečių atvykimą, be to, taiko kitas priemones, būtinas siekiant iki minimumo sumažinti rizikas nacionaliniam saugumui.

Šiuo metu rizika susijusi su bet kokių asmenų įvažiavimu iš šių šalių, nepriklausomai nuo tų asmenų profesijos, pažymi VST.

Pasak jos, Latvijoje pradėjus veikti rusiškoms žiniasklaidos priemonėms, gali padidėti Rusijos žvalgybos susidomėjimas jomis, be to, šių žiniasklaidos priemonių žurnalistai ilgai dirbo šalyje agresorėje, todėl neatmestina galimybė, kad kai kurie jų yra susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojekarasUkrainaRusijos pajėgos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių