Tokį pareiškimą prezidentas padarė per naktinį kreipimąsi į tautiečius, Rusijos karui į Ukrainą įžengiant į ketvirtą mėnesį.

V. Zelenskis nurodė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Maskvos kariuomenė sudavė 1 474 raketinius smūgius, panaudodama 2 275 skirtingas raketas. Pasak jo, dauguma sviedinių pataikė pataikė į civilinius taikinius. Per tą patį laikotarpį Rusija surengė daugiau nei 3 tūkst. antskrydžių, pridūrė prezidentas.

„Iš tiesų tokio karo Europos žemyne nebuvo jau 77 metus“, – sakė jis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Anot V. Zelenskio, per neseniai surengtą ataką prieš Desnos miestą, esantį už 55 km į šiaurę nuo Kyjivo, žuvo 87 žmonės.

Dabar rusai telkia savo pajėgas rytinio Donbaso regiono miestuose, tokiuose kaip Bachmutas, Popasna, Severodoneckas, nurodė valstybės vadovas.

Jis paragino mūšio lauke nesikaunančius ukrainiečius padėti kuo tik gali, o savo paties užduotimi pavadino pastangas didinti tarptautinį spaudimą Maskvai.

„Absoliutus prioritetas yra ginklai ir šaudmenys Ukrainai“, – pabrėžė V. Zelenskis.

100 geriausių: „Time“ įvardijo Ukrainos prezidentą V. Zelenskį tarp įtakingiausių pasaulio žmonių

Žurnalas „Time“ įtraukė V. Zelenskį į 100 įtakingiausių žmonių 2022 m. sąrašą.

„Ukrainos žmonės turi lyderį, vertą jų drąsos ir atsparumo“, – apie V. Zelenskį parašė JAV prezidentas Joe Bidenas. „Laisvo pasaulio tautos, įkvėptos prezidento Zelenskio pavyzdžio, yra labiau vieningos, ryžtingesnės ir siekiančios tikslo nei bet kada pastaruoju metu“, – pridūrė JAV vadovas.

Į sąrašą pateko ir Ukrainos kariuomenės generalinio štabo vadas Valerijus Zalužnas, taip pat ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieš tris mėnesius įsakęs įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.

„Įtakos darymo būdų spektras niekada nebuvo aiškesnis nei šiame #TIME100, į kurį įeina Putinas (...) ir Zelenskis“, – tviteryje parašė „Time“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Felsenthalis. „Žiaurų karą vykdantis diktatorius ir Ukrainos prezidentas – reta herojiška asmenybė nesutarimų laikais“.

„Time“ skelbia metinį sąrašą nuo 1999 metų.

Luhansko gubernatorius: Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regiono

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sako, kad Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regiono dėl Rusijos sukelto karo, o norinčiųjų išvykti vis daugėja.

S. Haidajus pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, padarytą iš automobilio, kuris, pasak jo, važiavo greitkeliu netoli Severodonecko.

Automobilis lekia keliu, apvažiuodamas nuolaužas, žemės pylimus, barikadas ir suniokotas transporto priemones, kol vos už kelių metrų laukuose sproginėja sviediniai.

S. Haidajus taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti keliolika automobilio gale susiglaudusių civilių su bagažu.

S. Haidajus parašė, kad žmonės „sutinka rizikuoti, nes tai, kas vyksta miestuose, yra daug blogiau“.

Dvi dešimtys šalių pasiūlė Ukrainai naujos ginkluotės

Maždaug 20 valstybių pirmadienį sąjungininkių susitikime pasiūlė naujus karinės pagalbos paketus su Rusijos pajėgomis kovojančiai Ukrainai, pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Beveik pusšimtis valstybių ir organizacijų, sudarančių Ukrainos gynybos kontaktinę grupę, antrame susitikime vaizdo ryšiu aptarė pagalbos Ukrainai klausimus, ir 20 šalių pažadėjo padėti Kijevui ginklais, šaudmenimis ir kitomis priemonėmis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė grupei naujausią informaciją apie padėtį tris mėnesius trunkančiame kare, kuriame abi pusės kovoja išilgai ilgos fronto linijos dėl Rusijos užgrobtų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose.

„Šiandien, dalyvaujant ministrui O. Reznikovui ir jo komandai, geriau supratome Ukrainos prioritetinius poreikius ir situaciją mūšio lauke“, – sakė L. Austinas.

„Daugelis šalių skiria itin reikalingų artilerijos šaudmenų, pakrančių gynybos sistemų, tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių“, – sakė gynybos sekretorius.

Jis pridūrė, kad kitos šalys siūlo apmokyti ukrainiečių karius.

Pasak L. Austino, Danija įsipareigojo atsiųsti priešlaivinių raketų sistemą „Harpoon“, Čekija – atakos sraigtasparnių, tankų ir raketų sistemų.

Sparnuotosios raketos „Harpoon“ gali smogti laivams, esantiems net už 300 km nuo kranto. Paprastai „Harpoon“ leidžiamos iš laivų ar lėktuvų, tačiau Danija yra vienintelė šalis, įsigijusi sausumoje bazuojamų sistemų pakrančių apsaugai.

Danų baterija sustiprintų Ukrainos Juodosios jūros uosto Odesos, kuriam, kaip manoma, gresia rusų pajėgų invazija iš jūros, apsaugą.

Raketos taip pat galėtų pasiekti Sevastopolio uostą, kuriame bazuojasi dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno.

Jis pridūrė, kad kitos šalys siūlo apmokyti ukrainiečių karius.

Pasak L. Austino, Danija įsipareigojo atsiųsti priešlaivinių raketų sistemą „Harpoon“, Čekija – atakos sraigtasparnių, tankų ir raketų sistemų.

Sparnuotosios raketos „Harpoon“ gali smogti laivams, esantiems net už 300 km nuo kranto. Paprastai „Harpoon“ leidžiamos iš laivų ar lėktuvų, tačiau Danija yra vienintelė šalis, įsigijusi sausumoje bazuojamų sistemų pakrančių apsaugai.

Danų baterija sustiprintų Ukrainos Juodosios jūros uosto Odesos, kuriam, kaip manoma, gresia rusų pajėgų invazija iš jūros, apsaugą.

Raketos taip pat galėtų pasiekti Sevastopolio uostą, kuriame bazuojasi dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno.

Latvijos premjeras: karas turi baigtis Ukrainos pergale ir Rusijos pralaimėjimu

Vienintelė karo baigtis turi būti Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas. Tai pirmadienį po valdančiosios koalicijos posėdžio pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, praneša „Ukrinform“.

Taip premjeras pakomentavo kai kurių Vakarų politikų nuomonę, kad Rusijos karą prieš Ukrainą būtų galima užbaigti, paaukojus dalį Ukrainos teritorijos. Be to, tai esą leistų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „išsaugoti veidą“.

„Vienintelis šios situacijos sprendimas yra Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas“, – pabrėžė K. Karinis. Pasak jo, bet kuris kitas variantas duotų Rusijai laiko ir suteiktų galimybę atnaujinti ir perginkluoti savo pajėgas siekiant „išplėsti savo įsivaizduojamą imperiją“.

Tuos užsienio politikus, kurie mano, kad Ukraina turi paaukoti dalį savo teritorijos ir joje gyvenančius žmones, Latvijos vyriausybės vadovas paragino paklausti savęs, ar jie sutiktų aukoti savo šalies teritoriją ir žmones. „Toks požiūris absurdiškas“, – pabrėžė K. Karinis.

Konservatorių lyderis, teisingumo ministras Janis Bordanas pareiškė, kad pritaria premjero pozicijai. Pasak jo, tokie pasiūlymai rodo, jog Rusija siunčia savo įtakos agentus tiek į ES šalis, tiek į kitas valstybes, mėgindama atitolinti savo sutriuškinimą kare prieš Ukrainą.

S. Lavrovas: ateityje Rusija turėtų siekti glaudesnių ryšių su Eurazija, o ne su Vakarais

Dėl neva „diktatoriškos“ Vakarų pozicijos Rusijos atžvilgiu Maskva spartina ekonominių ryšių su Kinija plėtrą, pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Ateityje Maskva kliausis tik tomis valstybėmis, kurios „įrodys savo patikimumą“, vėlų pirmadienį Rusijos valstybinės naujienų agentūros RIA ir TASS citavo S. Lavrovą. Pasak jo, ateitis slypi Eurazijos regione, o Rusija nebeturėtų būti priklausoma nuo importo iš Vakarų.

Ministras pridūrė, kad Maskva „rimtai apsvarstys“ galimą ryšių atkūrimą su Vakarais, jei jie pateiks atitinkamą siūlymą.

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES), JAV ir kitos Vakarų šalys paskelbė Maskvai labai griežtas sankcijas.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29 350 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 24 d. jau neteko apie 29 350 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 302 tankų, 3 194 šarvuotųjų kovos mašinų, 606 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 205 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 213 automobilių, 13 laivų, 480 dronų, 112 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos kariuomenė apšaudo Rusijos pozicijas iš vakarietiškos artilerijos

Ukrainos karinės pajėgos apšaudo Rusijos pozicijas iš neseniai pristatytų vakarietiškų artilerijos sistemų, pareiškė ukrainiečių kariuomenės atstovas, besidžiaugdamas Maskvos karius „liūdinančios“ ginkluotės efektyvumu.

Daugelyje pietinių ir rytinių Ukrainos rajonų tebeverda mūšiai, o dauguma jų virsta didelio nuotolio artilerijos susirėmimais tarp rusų ir ukrainiečių pajėgų.

Prasidėjus karui Ukraina daugiausia rėmėsi savo pačios sovietmečio laikų haubicomis, tačiau pastarosiomis savaitėmis frontą pasiekia moderniausios draugiškų valstybių artilerijos sistemos, įskaitant amerikietiškas haubicas M777.

Vašingtonas ir Europos šalys Kyjivui perdavė ginkluotės už milijardus eurų, kad padėtų Ukrainos pajėgoms atremti geriau ginkluotus įsibrovėlius.

Ukrainiečių kariuomenė, prašiusi sunkesnių, tolimojo nuotolio pabūklų, teigia, kad neseniai perduoti artilerijos kompleksai jau įrodo savo naudą mūšio lauke.

„Ukrainos artileristai, šaudantys iš M777, tarsi persėda iš garvežiu varomo traukinio į elektromobilį“, – neseniai interviu naujienų agentūrai AFP sakė Mykolajivo srities karinės administracijos kapitonas leitenantas Dmytro Pletenčukas.

Jis neatskleidė, kuriose fronto vietose naudojami ilgojo nuotolio ginklai.

„Šias sistemas jau naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir jos naudojamos labai sėkmingai“, – nurodė D. Pletenčukas.

„Mūsų priešai dėl to labai liūdi, kaip ir dėl didelio šių artilerijos pabūklų efektyvumo“, – pridūrė karininkas.

Pasak kariuomenės atstovo, panašiai kaip ir per susirėmimus šalies rytuose, pietiniame fronte – ruože tarp Kyjivo kontroliuojamo Mykolajivo ir ryčiau šio uostamiesčio esančių rusų pozicijų – mūšiai daugiausia virto brutaliomis ilgojo nuotolio artilerijos dvikovomis.

„Kiekvieną dieną ir naktį“, – pareiškė D. Pletenčukas, kalbėdamas apie besitęsiančius apšaudymus.

Anot atstovo, fronto linija šalia Mykolajivo iš esmės stabilizavosi po nesėkmingų Maskvos pajėgų bandymų užimti uostamiestį pirmosiomis karo savaitėmis.

Šis pietinis miestas tebėra strateginis skydas, blokuojantis kelią į Odesą, didžiausią Ukrainos uostamiestį.

„Apginsime Mykolaivą, – patikino D. Pletenčukas. – Tačiau leiskite man pakartoti, kad vakarietiškų ginklų prieinamumas bet kurioje fronto dalyje gerokai sustiprina mūsų taktinę ir strateginę poziciją.“

J. Bidenas: dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasaulis išgyvena „tamsų laikotarpį“

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį kreipdamasis į keturių valstybių viršūnių susitikimą susirinkusius Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalių vadovus sakė, kad dėl brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą jie išgyvena „tamsų mūsų bendros istorijos laikotarpį“.

Prezidentas taip pat paragino juos dėti daugiau pastangų Vladimiro Putino agresijai sustabdyti.

„Tai ne tik Europos klausimas. Tai pasaulinė problema“, – sakė J. Bidenas Ketverto (angl. The Quad) aljanso, kuriam priklauso  Australija, Indija, Japonija ir JAV, viršūnių susitikime.

Nors prezidentas tiesiogiai neįvardijo nė vienos šalies, jo žinia, akivaizdu, buvo skirta Indijos ministrui pirmininkui Narendrai Modi (Narendrai Modžiui), su kuriuo vis dar nesutariama, kaip reaguoti į Rusijos invaziją.

Mes išgyvename tamsų mūsų bendros istorijos laikotarpį.

Indija, kitaip nei kitos Ketverto šalys ir beveik visos JAV sąjungininkės, neįvedė sankcijų Rusijai ir netgi nepasmerkė Maskvos, kuri Naujajam Deliui tebėra didžiausia karinės technikos ir amunicijos tiekėja.

Šalia sėdint N. Modi, J. Bidenas pabrėžė, kad pasauliui tenka bendra atsakomybė padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją.

„Mes išgyvename tamsų mūsų bendros istorijos laikotarpį, – sakė prezidentas. – Brutalus ir neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė humanitarinę katastrofą, gatvėse žūva nekalti civiliai, o milijonai žmonių priversti persikelti į kitas vietas savo šalyse ar išvykti į užsienį.“

„Pasaulis turi tai spręsti, ir mes tai darome“, – pridūrė jis.

Indijos pozicija dėl karo

Vėliau, po dvišalio susitikimo su Indijos premjeru, J. Bidenas žurnalistams sakė, kad jie aptarė Rusijos invaziją Ukrainoje „ir jos poveikį visai pasaulinei tvarkai“. J. Bidenas pridūrė, kad JAV ir Indija toliau konsultuosis, „kaip sušvelninti šį neigiamą poveikį“.

N. Modi savo komentaruose neužsiminė apie karą Ukrainoje. Jis išvardijo kelias prekybos ir investicijų programas, kurias aptarė su Amerikos prezidentu.

Baltieji rūmai uoliai giria Ramiojo vandenyno šalis, įskaitant Japoniją, Singapūrą ir Pietų Korėją, už tai, kad jos Rusijos atžvilgiu ėmėsi griežtų sankcijų ir eksporto draudimų bei pasiūlė humanitarinę ir karinę pagalbą Kyjivui.

Kelios didesnės Azijos šalys į Rusijos invaziją Ukrainoje žiūri kaip į svarbų metą, kai pasaulis savo tvirtu atsaku Maskvai gali aiškiai parodyti Kinijai, kad ji neturėtų bandyti jėga užgrobti ginčijamų teritorijų.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida), turėdamas galvoje Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kitiems lyderiams sakė: „Negalime leisti, kad tas pats nutiktų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.“

„Kadangi Rusijos įsiveržimas į Ukrainą griauna pagrindinius tarptautinės tvarkos principus, prezidentas Joe Bidenas, ministras pirmininkas Narendra Modi, [Australijos] ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) ir aš patvirtinome, kad vienašališki bandymai jėga pakeisti status quo niekada ir niekur nebus toleruojami, ypač Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – sakė F. Kishida.

Baltuosius rūmus nuvylė santykinė Indijos, didžiausios pasaulyje demokratinės valstybės, tyla.

J. Bidenas prašė N. Modi nespartinti rusiškos naftos pirkimo, JAV ir jų sąjungininkėms siekiant apkarpyti Maskvos pajamas iš energijos eksporto. Indijos premjeras viešai neįsipareigojo atsisakyti rusiškos naftos, o J. Bidenas yra apibūdinęs Naująjį Delį kaip „svyruojantį“ Rusijos atžvilgiu.

Susidūrusi su Vakarų spaudimu, Indija pasmerkė civilių žūtis Ukrainoje ir paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus. Tačiau ji taip pat prisidėjo prie karo sukelto pasaulinio maisto stygiaus, uždrausdama kviečių eksportą tokiu metu, kai kai kai kuriose pasaulio dalyse didėja bado pavojus.

Indijos premjeras savo viešuose pareiškimuose viršūnių susitikimo metu neužsiminė apie Rusijos karą prieš Ukrainą.

J. Bidenas ne vieną savaitę stengiasi įtikinti N. Modi užimti griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

Apie Rusijos invaziją jie kalbėjosi per virtualų Ketverto vadovų susitikimą kovą, taip pat per trumpą pokalbį vaizdo ryšiu praėjusį mėnesį, surengtą per Vašingtone vykusį JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loido Ostino) susitikimą su kolegomis iš Indijos.

„Taigi, tai nebus naujas pokalbis“, – prieš Ketverto lyderių susitikimą sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

„Tai bus ankstesnio jųdviejų pokalbio apie tai, kaip mes vertiname padėtį Ukrainoje ir brutalios Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį platesniam pasaulinį susirūpinimą keliančių klausimų ratui, tęsinys“, – sakė jis.

Nors J. Bidenas ir N. Modi tikriausiai vengs viešai demonstruoti nesutarimus dėl to, kaip reaguoti į Rusijos agresiją, šis klausimas išlieka itin svarbus, JAV ir jų sąjungininkėms siekiant didinti spaudimą V. Putinui, sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone viceprezidentas Azijos klausimais Michaelas Greenas (Maiklas Grinas).

„Visiškai aišku, kad Bideno administracija nenori turėti problemų su Indija, todėl dauguma šių sudėtingų pokalbių vyks privačiai“, – sakė M. Greenas, kuris George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) prezidentavimo metu dirbo Nacionalinio saugumo tarybos patarėju.

Pagyros Australijos premjerui

Viršūnių susitikimas vyko paskutinę J. Bideno penkių dienų vizito Japonijoje ir Pietų Korėjoje dieną. Tai yra pirmoji nuo kadencijos pradžios J. Bideno kelionė į Aziją.

Šis susitikimas taip pat yra naujojo Australijos ministro pirmininko A. Albanese'io debiutas pasaulinėje arenoje. Premjeras pirmadienį išskrido į Tokiją praėjus kelioms valandoms po prisaikdinimo. Jo centro kairioji Leiboristų partija iškovojo pergalę praėjusį savaitgalį vykusiuose rinkimuose ir nutraukė devynerius metus trukusį konservatorių lyderių Scotto Morrisono (Skoto Moridono) valdymą.

J. Bidenas, N. Modi ir F. Kishida pasveikino A. Albanese'į ir išreiškė susižavėjimą australų premjero ryžtu prisijungti prie jų vos pradėjus eiti pareigas.

„Nežinau, kaip jums tai pavyksta“, – sakė A. Albanese'iui JAV prezidentas, kurio veide buvo matyti nuovargio žymių. Jis taip pat pajuokavo, kad nieko blogo, jei naujasis australų premjeras per susitikimą netyčia užmigtų.

J. Bidenas taip pat atskirai susitiko su A. Albanese'iu, kuris prisiminė, kad eidamas trečią dešimtį dalyvavo JAV Valstybės departamento remiamoje programoje ir tyrinėjo tokių organizacijų kaip Nacionalinė šaulių asociacija, „Sierra Club“ ir „Planned Parenthood“ sąveiką su JAV vyriausybe. J. Baidenas sakė netrukus pakviesiąs A. Albanese'į susitikti su juo Baltuosiuose rūmuose.

Ši keturšalė partnerystė tampa vis aktualesne, J. Bidenui siekiant toliau stiprinti prieš daugelį metų JAV pradėtą atsigręžimą į Aziją, kur auganti Kinijos prekybinė ir karinė galia tampa vis didesniu iššūkiu dešimtmečius gyvavusiai Amerikos lyderystei. Pirmadienį jis surengė dvišales derybas su viršūnių susitikimo šeimininku F. Kishida.

A. Albanese'is kitiems Ketverto lyderiams sakė, kad yra atsidavęs šio aljanso misijai išlaikyti laisvą bei atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.

„Australijoje pasikeitė vyriausybė, tačiau Australijos įsipareigojimas Ketvertui nepasikeitė ir nepasikeis“, – sakė premjeras.

Prieš Ketverto lyderių derybas J. Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Kinija įsiveržtų į šią  demokratiškai valdomą salą. Jis tiesiogiai susiejo Vakarų pastangų padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją rezultatus su pamokomis, kurias turėtų išmokti Pekinas Taivano klausimu.

Tačiau Baltieji rūmai patikino, jog neįprastai griežti J. Bideno komentarai Taivano klausimu nereiškia, kad JAV keičia savo politiką dėl šios salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Antradienį žurnalistų paklaustas, ar ankstesnę dieną jo išsakyti komentarai reiškia, kad JAV atsisako „strateginio dviprasmiškumo“ politikos Taivano atžvilgiu, J. Bidenas lakoniškai atsakė: „Ne.“

Vokietija: ES susitarimas dėl rusiškos naftos embargo – ranka pasiekiamas

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“, vėlai pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, bloko narėms sunkiai sekantis pasiekti konsensusą dėl tokio boikoto.

„Liko tik kelios valstybės, kurios turi problemų, visų pirma Vengrija“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė Robertas Habeckas (Robertas Habekas).

„Manau, kad per kelias ateinančias dienas pasieksime proveržį“, – nurodė R. Habeckas ir pridūrė, jog diskusijos „tęsiasi“.

Ministro teigimu, rusiškos naftos embargas, ruošiamas kaip atsakas į Maskvos invaziją į Ukrainą, yra „ranka pasiekiamas“.

Iš pradžių Briuselis siūlė, kad dauguma valstybių narių per ateinantį pusmetį atsisakytų iš Rusijos pirkti naftą, o iki metų pabaigos – ir perdirbtą kurą.

Tačiau Budapeštas vis dar nesutinka pritarti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) pateiktam planui.

Vengrija, kurios dešiniųjų pažiūrų lyderis Viktoras Orbanas yra vienas nedaugelio V. Putino sąjungininkų Europoje, pareiškė negalinti pritarti planui „dabartine forma“, nes jis „visiškai sugriautų“ šalies energijos tiekimo saugumą.

Briuselis pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai nutraukti rusiškos naftos importą per ilgus lengvatinius laikotarpius, tačiau tai dar neįtikino Budapešto nusileisti.

Vengrija, neretai išsiskirianti savo pozicija priimant bendrus ES sprendimus, reikalauja, kad mažiausiai ketverius metus jai būtų taikoma išimtis dėl embargo.

Budapeštas taip pat nori gauti 800 mln. eurų iš ES fondų, kad galėtų pertvarkyti naftos perdirbimo gamyklą ir padidinti iš Kroatijos nutiesto naftotiekio pajėgumus.

Karas Ukrainoje paskatino ES valstybes stengtis greitai sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, įskaitant gamtines dujas, importo.

EK vadovė Davose pažadėjo daugiau pagalbos Ukrainai

Europos Komisijos vadovė antradienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje turėtų baigtis „strategine nesėkme“ įsiveržimą surengusiai šaliai, ir pažadėjo, jog Bendrija ir toliau daug investuos teikdama paramą karo draskomai Ukrainai.

Europos Sąjunga jau taiko ekonomines sankcijas Rusijai ir teikia karinę pagalbą Ukrainai, o EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pranešė, kad 27 ES valstybės dar pasiūlė daugiau nei 10 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos Kyjivui. Tai būtų didžiausia kada nors Bendrijos suteikta parama trečiajai šaliai.

Kalbėdama kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume (PEK) Davose U. von der Leyen sakė, kad ES „mobilizuoja visą savo ekonominę galią“, ir „mes ranka rankon padėsime Ukrainai pakilti iš pelenų“.

U. von der Leyen pridūrė, kad atstatant šalį taip pat turėtų būti siekiama modernizuoti Ukrainos administravimą. To prireiks, jei šalis ateityje norės prisijungti prie 27 valstybių bloko.

Pasak jos, šios reformos turėtų „tvirtai įtvirtinti įstatymo viršenybę ir (Ukrainos) teismų nepriklausomybę“ bei padėti kovoti su korupcija.

Filipinų prezidentas įgėlė V. Putinui: aš žudau nusikaltėlius, o ne vaikus

Kadenciją baigiantis Filipinų prezidentas Rodrigas Dutertė griežtai kritikavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną dėl nekaltų civilių žudymo Ukrainoje, praneša laikraštis „The Independent“.

„Daugelis teigia, kad aš ir Putinas esame žudikai. Aš jau seniai jums, filipiniečiai, sakiau, kad aš tikrai žudau. Bet aš žudau nusikaltėlius, aš nežudau vaikų ir senelių. Mes esame dviejuose skirtinguose pasauliuose“, – pareiškė R. Dutertė per savaitinį šalies ministrų kabineto posėdį.

Jis pabrėžė, kad Rusija Ukrainoje vykdo ne „specialią karinę operaciją“, bet iš tikrųjų kariauja plataus masto karą prieš suverenią tautą.

Leidinys primena, kad R. Dutertė, jau birželio 30 d. paliksiantis prezidento postą, dar 2016 metais paskelbė negailestingą karą narkotikams.

Tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, Filipinų policija žudo asmenis, įtariamus narkotikų vartojimu, bet šalies valdžia tai neigia. Tikslus žuvusiųjų per karą su narkotikais skaičius nežinomas, bet jų gali būti apie 6 tūkst.

Tarptautinis baudžiamasis teismas tiria galimus nusikaltimus žmoniškumui Filipinuose.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios jau žuvo 234 ukrainiečių vaikai, dar mažiausiai 433 buvo sužeisti.

Karas Ukrainoje jau pražudė 234 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 234 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 433 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Dirbdami „Azovstal“ teritorijoje, nukentėjo keturi rusų išminuotojai

Išminuodami Mariupolio gamyklos „Azovstal“ teritoriją, nukentėjo keturi Rusijos išminuotojai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka.

„Mariupolis. Išminuodami „Azovstal“, nuo minos sprogimo nukentėjo keturi Rusijos išminuotojai. Vienas – sunkios būklės, du – vidutinio sunkumo, o dar vienas – lengvai sužeistas. Manau, kad šią naujieną galima laikyti gera. Atpildas neišvengiamas. Šlovė Ukrainai!“ – parašė jis.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Mariupolyje žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.

Ukrainos kariškiai muša Rusijos pajėgas iš Vakarų artilerijos

Ukrainos pajėgos daužo Rusijos pozicijas naujai suteiktomis Vakarų artilerijos sistemomis, sakė Ukrainos kariuomenės atstovas, gyręs veiksmingus naujus ginklus, dėl kurių Maskvos kariuomenei „liūdna“.

Mūšiai tebevyksta didelėse Rytų ir Pietų Ukrainos dalyse, daugelis jų perauga į Ukrainos ir Rusijos kariškių tolimojo nuotolio artilerijos susirėmimus.

Didžiąją karo dalį Ukraina rėmėsi savomis sovietinių laikų haubicomis, tačiau pastarosiomis savaitėmis fronto liniją pasiekė modernios artilerijos sistemos, gautos iš draugiškų šalių, įskaitant Jungtinių Valstijų M777. Vašingtonas ir Europos šalys skiria milijardus dolerių ginklams Ukrainai, kad padėtų silpnesnėms šalies pajėgoms atremti geriau ginkluotus Rusijos įsibrovėlius. Ukrainos kariškiai, prašę sunkesnių ilgojo nuotolio ginklų, teigia, kad naujai suteiktos artilerijos sistemos jau naudojamos mūšio lauke. „Pasak Ukrainos artileristų, šaudančių iš M777, tai tarsi perėjimas nuo garvežio prie elektromobilio“, – per neseniai duotą interviu naujienų agentūrai AFP sakė kapitonas leitenantas Dmytro Pletenčiukas iš Mykolajivo regiono karinės administracijos.

D. Plentenčiukas neatskleidė, kur fronte naudojami tolimojo nuotolio ginklai. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau naudoja šias sistemas ir jos naudojamos labai sėkmingai“, – pridūrė D. Pletenčiukas. „Mūsų priešams dėl to labai liūdna, taip pat ir dėl ​​didelio šių artilerijos pabūklų efektyvumo“, – sakė D. Pletenčiukas.

Pasak kariuomenės atstovo, pietiniame fronte, panašiai kaip ir per susirėmimus rytuose, Ukrainos kontroliuojamo Mykolajivo ir Rusijos pajėgų į rytus nuo uostamiesčio vykstančios kovos iš esmės peraugo į žiaurias tolimojo nuotolio artilerijos dvikovas. „Kiekvieną dieną ir naktį“, – sakė D. Pletenčiukas apie nepaliaujamas ugnies salves, kuriomis keičiasi abi pusės.

Atstovas sakė, kad fronto linija netoli miesto iš esmės stabilizavosi po to, kai pirmosiomis karo savaitėmis Rusijos pajėgos mėgino užimti Mykolajivą. Pietinis Mykolajivo miestas išlieka strateginiu skydu, blokuojančiu kelią į Odesą, didžiausią Ukrainos uostą. „Mes laikysime Mykolajivą“, – sakė D. Pletenčiukas. „Tačiau leiskite man pakartoti, kad Vakarų ginkluotė bet kurioje fronto linijos dalyje labai sustiprina mūsų taktinę ir strateginę poziciją“, – pridūrė jis.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas: pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektas

Nepaisant to, kad Ukrainos Mariupolio uostamiestis krito Rusijos pajėgoms, Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas teigia, kad ten buvo pasiektas pagrindinis ukrainiečių kariuomenės tikslas.

„Pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektas. Tikslas buvo užlaikyti Rusijos dalinius... daugiau kaip 20 tūkst. Rusijos karių. Tai tapo įmanoma dėl Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjų didvyriškumo“, – antradienį Vokietijos transliuotojui ARD sakė J. Sakas.

Pasak jo, tai neleido Rusijos kariams įgyti kitų teritorijų Ukrainos rytuose kontrolę. „Azovstal“ gamykloje buvę kariai davė ukrainiečiams laiko persigrupuoti ir gauti daugiau karinės pagalbos iš tarptautinių partnerių. „Žvelgiant iš šios perspektyvos, tikslas buvo pasiektas“, – pridūrė J. Sakas.

Praėjusią savaitę pasidavė paskutiniai „Azovstal“ gynę Ukrainos kariai.

J. Sako teigimu, Ukraina pergalę kare skelbtų tada, kai iš jos teritorijos būtų pasitraukę visi Rusijos kariai. „Agresijos karas prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį“, – tęsė gynybos ministro patarėjas. Tad į derybas esą reikėtų įtraukti Krymo susigrąžinimo klausimą.

Tačiau, anot J. Sako, pagrindinis tikslas yra šios teritorijos išlaisvinimas. „O tuomet dėl likusių tikslų būtų galima susiderėti diplomatiniu būdu“, – pridūrė J. Sakas.

R. T. Erdoganas: Graikijos premjeras man nebeegzistuoja

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Graikijos ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis jam „nebeegzistuoja“, ir apkaltino kaimyninės šalies premjerą mėginimu užblokuoti JAV naikintuvų F-16 pardavimą Turkijai, praneša portalas „Euractiv“.

„Mes susitarėme neįtraukti trečiųjų šalių į mudviejų ginčą. Bet praėjusią savaitę jis lankėsi Jungtinėse Valstijose, kalbėjo Kongrese ir ragino juos neparduoti mums F-16“, – sakė Turkijos prezidentas per spaudos konferenciją po vyriausybės posėdžio.

Praėjusią savaitę jis lankėsi Jungtinėse Valstijose, kalbėjo Kongrese ir ragino juos neparduoti mums F-16.

„Jis man nebeegzistuoja. Aš niekada su juo nesusitiksiu. Mes toliau eisime savo keliu su gerbiamais politikais“, – teigė Erdoganas.

Praėjusių metų spalį Turkija kreipėsi į JAV, prašydama parduoti 40 naikintuvų F-16, pagamintų kompanijos „Lockheed Martin“, ir apie 80 komplektų turimiems lėktuvams modernizuoti.

Turkija ir Graikija, NATO narės, nesutaria daugeliu klausimų – dėl sienų jūroje, žemyninio šelfo dydžio, oro erdvės, etniniu požiūriu padalyto Kipro.

Per savo vizitą Amerikoje Mitsotakis susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir aukštais administracijos atstovais. Jis pareiškė, kad Graikija iki 2030 metų pradės naikintuvų F-35 įsigijimo procedūras.

2019 metais Vašingtonas pašalino Ankarą iš bendros naikintuvų F-35 gamybos programos, kai Turkija įsigijo rusiškų priešraketinės gynybos sistemų S-400.

Apklausa: tik kas dešimtas ukrainietis sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis dėl taikos

Daugiau kaip 80 proc. ukrainiečių yra įsitikinę, kad, siekiant taikos, neleistinos jokios teritorinės nuolaidos. Kaip praneša UNIAN, tai rodo Kyjive įsikūrusio Tarptautinio sociologijos instituto surengtos Ukrainos gyventojų apklausos rezultatai.

„Mes respondentams pateikėme klausimą, ar jie sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis, kad būtų užtikrinta taika. 82 proc. apklaustųjų neleistinos jokios teritorinės nuolaidos. Tik 10 proc. mano, kad dėl taikos ir nepriklausomybės išsaugojimo būtų galima atsisakyti kai kurių teritorijų“, – pažymėjo instituto atstovai.

Šiuo klausimu neapsisprendę tik 8 proc. ukrainiečių.

Sociologai atkreipia dėmesį į tai, kad prieš bet kokias teritorines nuolaidas yra dauguma gyventojų visuose Ukrainos regionuose. Net šalies rytuose, kur dabar vyksta įnirtingi mūšiai, prieš nuolaidas pasisako 68 proc. apklaustųjų (sutiktų su nuolaidomis tik 19 proc.), o pietuose – 83 proc. (nuolaidoms neprieštarautų tik 9 proc.).

Apklausa buvo surengta gegužės 13-18 dienomis telefonu. Joje dalyvavo 2 000 respondentų iš visų Ukrainos regionų, išskyrus okupuotas Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijas.  

Rusijos Saugumo tarybos sekretorius: Maskva Ukrainoje nesilaiko tam tikro termino

Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį pareiškė, kad Maskva Ukrainoje pasieks visus savo užsibrėžtus tikslus ir čia nesilaiko tam tikro termino, praneša „Reuters“.

„Bus įgyvendinti visi prezidento nustatyti tikslai. Kitaip ir būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – interviu Rusijos laikraščiui „Argumenty i Fakty“ aiškino N. Patruševas.

„Nesilaikome tam tikro termino“, – pridūrė jis.

Į Estiją atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 40 tūkst.

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Estija jau priėmė daugiau kaip 40 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių, praneša portalas ERR.

Naujausiais duomenimis, nuo vasario 27 d. į Estiją atvyko 40 104 ukrainiečiai, bėgantys nuo karo. Iš jų beveik 25 700 paprašė laikinos apsaugos šalyje.

Gegužės 23 d. į Estiją atvyko dar 500 ukrainiečių. Iš jų 300 vyko tranzitu į kitas šalis. Kovo mėnesį Estija kasdien priimdavo apie 1 800 Ukrainos piliečių.

Anksčiau Estijos žiniasklaida pranešė, jog daugelis ukrainiečių atvyksta į Estiją per Rusiją, kadangi kitaip negali į ją patekti iš okupuotų Ukrainos teritorijų.

Estijos vyriausybė yra pareiškusi, kad šalis gali priimti iki 50 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

EK pirmininkė siūlo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai atstatyti

U. von der Leyen Pasaulio ekonomikos forume Davose pasiūlė panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai po Maskvos sukelto karo atstatyti.

„Darysime visa, kas įmanoma, įskaitant mūsų įšaldytą Rusijos turtą, – kalbėdama apie Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, pareiškė U. von der Leyen. – Čia kalbame ne tik apie Putino destruktyvaus įniršio sukeltos žalos pašalinimą, o ir apie ukrainiečių pasirinktos ateities kūrimą.“

„Ukraina priklauso Europos šeimai“, – pridūrė EK pirmininkė.

NATO vadovas: prekyba su autoritariniais režimais kenkia Vakarų saugumui

Prekyba su tokiomis autoritarinių režimų valdomomis šalimis, kaip Rusija ir Kinija, kenkia Vakarų saugumui, Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pasak J. Stoltenbergo, Rusijos Ukrainoje sukeltas karas „parodė, kaip dėl ekonominių ryšių su autoritariniais režimais gali kilti problemų“. Čia jis omenyje turėjo Europos Sąjungos (ES) rusiško iškastinio kuro importą ir Kinijos vykdomą 5G tinklų plėtrą.

„Turime pripažinti, kad mūsų ekonominiai sprendimai daro įtaką mūsų saugumui. Laisvė yra daug svarbesnė už laisvąją prekybą, – tikino J. Stoltenbergas. – Čia kalbame apie Rusiją, tačiau taip pat ir Kiniją – dar vieną autoritarinį režimą, kuris nepuoselėja tokių pat vertybių kaip mes ir pažeidžia taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.“

Maskvos primesta Chersono vadovybė prašys srities teritorijoje įkurti karinę bazę

Rusijos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities neteisėtai primestos administracijos pareigūnas Kirilas Stremousovas antradienį pareiškė, kad prokremliška regiono valdžia prašys Maskvos srities teritorijoje įkurti karinę bazę.

„Chersono srityje turėtų būti Rusijos karinė bazė“, – civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotoją Kirilą Stremousovą citavo rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Mes to prašysime, visi gyventojai tuo suinteresuoti. Tai gyvybiškai svarbu ir taps saugumo garantija regionui bei jo gyventojams“, – pridūrė K. Stremousovas.

Rusijos pajėgos perėmė Chersono srities kontrolę karo pradžioje ir ten įkurdino savo administraciją. Ukrainos pareigūnai spėliojo, kad Rusija planuoja šiame regione surengti neteisėtą referendumą ir paskelbti nepriklausomybę – panašiai, kaip 2014 metais įvyko rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.

Maskva pripažino apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ dvi dienos iki invazijos į Ukrainą. Kremlius pasinaudojo šiuo žingsniu kaip pretekstu pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį.

Anksčiau šį mėnesį A. Stremousovas paneigė, kad jo administracija turi panašių planų. Pareigūno teigimu, Chersono sritis vietoje to prašys Maskvos prijungti regioną prie Rusijos.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neseniai pareiškė, kad Chersono gyventojai patys turi spręsti, kaip ir kur jie norėtų gyventi.

Virtinėje Ukrainos miestų, okupuotų Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną – įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską – Maskva paskyrė marionetines administracijas, kurioms pavesta grąžinti kasdienį gyvenimą į įprastas vėžes ir padėti pagrindus su Rusija susietai ateičiai.

Kyjivas ir Vakarų valstybės Rusijos invaziją į Ukrainą laiko neišprovokuota ir nepagrįsta, o bet kokius mėginimus kurti okupacinės valdžios struktūras – neteisėtais.

Tęsiantis kautynėms Ukrainos rytuose, Mariupolyje rasta 200 kūnų

Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje darbininkai rado griuvėsiuose apie 200 kūnų, antradienį pranešė Ukrainos valdžia.

Tai yra dar vienas makabriškas radinys nuniokotame mieste, kurio gyventojai patyrė kone didžiausias kančias nuo karo pradžios prieš tris mėnesius.

Sugriuvusio daugiabučio namo rūsyje aptikti palaikai buvo suirę, o netoliese tvyrojo dvokas, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

Mariupolis, kurį rusų pajėgos neseniai pareiškė visiškai kontroliuojančios, pasaulyje tapo pasipriešinimo simboliu dėl atkaklios, kelis mėnesius metalurgijos įmonėje „Azovstal“ trukusios ukrainiečių gynybos.

Pranešimas apie rastus kūnus pasirodė netrukus po to, kai V. Zelenskis apkaltino Rusiją vykdant „totalinį karą“ ir siekiant kuo daugiau mirties ir destrukcijos jo šalyje.

Konflikto pradžioje buvo baiminamasi, kad Rusija gali užimti Ukrainą per vos kelių dienų ar savaičių žaibišką puolimą. Tačiau atkaklus ukrainiečių pasipriešinimas, sustiprintas Vakarų šalių perduota ginkluote, įklampino Maskvos pasiųstus karius ir privertė juos siekti mažiau ambicingo tikslo.

Dabar Kremlius yra sutelkęs dėmesį į rytinį pramoninį centrą Donbasą, kur Rusijos pajėgos suintensyvino pastangas apsupti ir užimti Sjevjerodonecką ir kaimyninius miestus, antradienį pranešė britų kariškiai. Ta Donbaso dalis yra vienintelė, tebekontroliuojama Kyjivo.

Rusijos pajėgos pasiekė „tam tikrų lokalių laimėjimų“, nepaisant įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo palei apkastas pozicijas, informavo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Vis tik Sjevjerodonecko ir jo apylinkių užėmimas gali sukelti rusams logistinių problemų.

„Jei Donbaso fronto linija pasislinks toliau į vakarus, Rusijos pajėgų ryšių linijos bus praplėstos, o jos pajėgos tikriausiai susidurs su tolesniais logistinio aprūpinimo sunkumais“, – nurodė ministerija.

Siekdama pasiekti pergalę Donbase, Maskva atitraukė dalį savo karių iš antrojo pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto Charkivo apylinkių.

ES patvirtino skirti dar 500 mln. eurų pagalbos Ukrainos kariuomenei

Europos Sąjunga antradienį galutinai patvirtino naują 500 mln. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, pranešė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

ES Taryba patvirtino du pagalbos paketus pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF), leisiančius ES „toliau remti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir atsparumą ginant šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą, taip pat ginti civilius gyventojus nuo besitęsiančios Rusijos karinės agresijos“, sakoma pranešime.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Bendrija skyrė Ukrainai tris ankstesnius karinės pagalbos paketus, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų. Antradienį patvirtintas ketvirtasis paketas šią pagalbos sumą pagal EPF didina iki 2 mlrd. eurų.

„Rytojaus istorija rašoma šiandien, mūšių laukuose Ukrainoje, – pažymėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). – Su šiais 500 mln. eurų ES jau yra išskyrusi iš viso 2 mlrd. eurų, kad padėtų ES valstybėms narėms aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas karine įranga.“

„Ši parama yra tik viena dalis Europos pastangų padėti Ukrainai apsiginti, – pridūrė jis. – ES ir jos valstybės narės pasyryžusios tęsti. Darėme tai nuo pat šio karo pradžios ir tęsime iki pabaigos.“

Naujausias pagalbos paketas bus sudarytas atsižvelgiant į Ukrainos vyriausybės išdėstytus prioritetus. ES pranešime sakoma, kad 490 mln. eurų bus skirta letalinei ginamajai karinei technikai, o dar 10 mln. bus skirta įsigyti kitokios įrangos ir atsargų, pavyzdžiui, individualių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų.

„ES reikalauja, kad Rusija nedelsdama sustabdytų savo karinę agresiją Ukrainos teritorijoje ir besąlygiškai atitrauktų visas pajėgas ir karinę techniką iš visos Ukrainos teritorijoe, visiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis“, – sakoma Bendrijos pranešime.

Švedijos ir Suomijos delegacijos vyks į Turkiją, siekdamos pritarimo jų narystei NATO

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri nepritaria jų siekiui įstoti į NATO, antradienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

„Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.

Švedija ir Suomija anksčiau šį mėnesį pateikė paraiškas dėl stojimo į transatlantinį aljansą, susirūpinusios dėl savo saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Manome, kad NATO yra 30 demokratinių šalių grupė, turinti bendras vertybes ir labai stiprų transatlantinį bendradarbiavimą, ir būtent to šiuo metu ieškome“, – pridūrė P. Haavisto.

Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) ir užsienio reikalų viceministras Sedatas Onalas trečiadienį susitiks su Suomijos ir Švedijos pareigūnais.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) privačiam transliuotojui NTV sakė, kad Ankara paruošė „susitarimo projektą“, kuris taps diskusijų pagrindu.

Turkija nori oficialiame pasirašytame susitarime numatytų „garantijų“, o ne „pageidavimų“, pridūrė jis.

NATO narė Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį perspėjo, kad Turkija nepritars šių šalių narystei, jeigu nebus atsižvelgta į jai rūpimus klausimus. Tai galėtų būti rimta kliūtis Šiaurės valstybių priėmimui į aljansą, nes bloko plėtrai turi pritarti visos NATO narės.

„Suprantame, kad Turkija turi tam tikrų saugumo problemų, tokių kaip terorizmas, – sakė P. Haavisto. – Manome, kad turime gerų jų sprendimų, nes taip pat dalyvaujame kovoje su teroristais. Taigi, manome, kad ši problema gali būti išspręsta.“

Pasak ekspertų, Ankara ne tik nori išspręsti nesutarimus su Šiaurės šalimis, bet ir išsikovoti tam tikrų nuolaidų iš kitų NATO narių, pavyzdžiui, naikintuvų iš JAV.

Pasak P. Haavisto, „gali iškilti klausimų, tiesiogiai nesusijusių su Suomija ar Švedija, bet labiau (susijusių) su kitomis NATO narėmis ar panašių, tačiau esu įsitikinęs, kad šį klausimą NATO gali geranoriškai išspręsti“.

ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES.

ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.

„Neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą daro pražūtingą poveikį šalies gamybos pajėgumams, transporto infrastruktūrai ir prieigai prie Juodosios jūros, taip pat platesniam jos gebėjimui prekiauti su kitomis pasaulio šalimis. Aprūpinimo maistu saugumui pasekmių negalima nuvertinti nei šalies viduje, nei tarptautiniu mastu“, – pažymima pranešime.

Jame paaiškinama, jog vieneriems metams stabdomas visų iki šiol dar neliberalizuotos prekybos tarifų, nurodytų ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo IV antraštinėje dalyje, taikymas, taip pat tarifų taikymas pramoniniams gaminiams, kuriems iki 2022-ųjų pabaigos turėjo būti laipsniškai panaikinti muitai, vaisiams ir daržovėms, kuriems taikoma įvežimo kainų sistema, žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomos tarifinės kvotos.

Be to, stabdomas galiojimas antidempingo muitų, taikomų importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms, taip pat bendrų importo taisyklių taikymas importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl laikino prekybos liberalizavimo papildant prekybos lengvatas, taikomas Ukrainos produkcijai pagal ES ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą.

Gegužės 13-ąją Taryba nusiuntė laišką Europos Parlamentui, kuriame nurodė pritarianti reglamentui, dėl kurio EP balsavo gegužės 19 dienos plenariniame posėdyje.

Reglamentą jau priėmė ir Europos Parlamentas, ir Taryba. Jis įsigalios kitą dieną po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Rusija svarstys galimybę priimti į tarnybą kariuomenėje vyresnių asmenų

Rusijos parlamentas svarstys galimybę panaikinti norinčių tarnauti kariuomenėje asmenų didžiausio amžiaus ribą, o toks žingsnis galimai byloja apie Maskvos užmojus mobilizuoti daugiau karių savo kampanijai Ukrainoje.

Dabar galiojantys įstatymai numato, kad savo pirmąjį karinės tarnybos kontraktą gali pasirašyti 18–40 metų Rusijos piliečiai arba 18–30 metų užsienio piliečiai.

Trečiadienį Valstybės Dūma, Rusijos parlamento žemieji rūmai, svarstys teisės akto projektą, kuriuo siūloma didžiausios amžiaus ribos visiškai atsisakyti.

„Tiksliai nutaikomiems ginklams naudoti ir valdyti ginkluotei bei karinei technikai reikalingi itin profesionalūs specialistai“, – sakoma teisės akto aiškinamajame rašte.

Pranešime nurodoma, kad tokie specialistai reikiamų įgūdžių paprastai įgyja tik sulaukę 40–45 metų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į Ukrainą vasario 24 dieną, bet praėjus trims mėnesiams nuo šio karo pradžios Maskvos puolimas „prarado pagreitį“, sako Vakarų šalių gynybos vadai.

Manoma, kad Rusija neteko Ukrainoje daugybės karių ir karinės technikos, nors Kremlius tikslios informacijos apie šiuos nuostolius nepaskelbė.

Vašingtonas ir Europos šalys Ukrainai skyrė milijardų JAV dolerių vertės ginkluotės ir kitokios karinės pagalbos, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją.

V. Orbanas: susitarti dėl ES embargo rusiškai naftai artimiausiu metu – mažai tikėtina

Budapeštas artimiausiu laiku veikiausiai neatsisakys savo nepritarimo rusiškos naftos embargui Europos Sąjungoje, o Bendrijos lyderiai šio klausimo per artimiausią savo susitikimą neturėtų svarstyti, sakoma Briuseliui išsiųstame Vengrijos premjero Viktoro Orbano laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

„Žinant, kokie keblūs yra dar neišspręsti klausimai, labai mažai tikėtina, kad išsamus sprendinys gali būti rastas iki Europos [Vadovų] Tarybos (EVT) specialiojo susitikimo gegužės 30–31 dienomis“, – pirmadienį datuotame laiške EVT vadovui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui) rašo V. Orbanas.

„Esu įsitikinęs, kad lyderių lygio diskusijos dėl šio sankcijų paketo nesant konsensuso duotų priešingų rezultatų“, – pridūrė Vengrijos lyderis.

Tai tik pabrėžtų vidaus nesutarimus, bet nesuteiktų realios galimybės juos išspręsti, sakoma laiške.

V. Orbanas, dažnai nesutariantis su Briuseliu, supurtė bloko vienybę karo Ukrainoje atžvilgiu, priešindamasis Europos Komisijos gegužės pradžioje pateiktam siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą.

Priėjimo prie jūros neturinti Vengrija yra priklausoma nuo rusiškos naftos, tiekiamos vieninteliu vamzdynu. V. Orbanas teigia, kad pasiūlytas ES sankcijų Maskvai šeštasis paketas suduotų niokojantį smūgį Vengrijos ekonomikai.

Budapeštas reikalavo suteikti jam išlygą nesilaikyti embargo mažiausiai ketverius metus, be to, reikalauja iš ES lėšų skirti 800 mln. eurų pertvarkyti Vengrijos naftos perdirbimo įmonei ir padidinti su Kroatija jungiančio naftos vamzdyno pajėgumus.

ES siūlė Vengrijai, taip pat Slovakija ir Čekijai, ilgam suteikti išlygą nesilaikyti embargo ir stengėsi derybomis išspręsti priešpriešą su Budapeštu.

V. Orbano komentarai tikriausiai nuvils Briuselį ir kitas ES nares, siekiančias smarkiai sumažinti Rusijos gaunamų europietiškų pinigų srautą, iš kurių prezidentas Vladimiras Putinas gali finansuoti savo karo mašiną.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį televizijai CNBC sakė tebeturinti vilties, kad dėl naftos embargo bus susitarta „artimiausiomis dienomis“.

„Žvelgiame į vieną ar dvi priėjimo prie jūros neturinčias valstybes nares, kurios negali gauti naftos jūra ir kurių vamzdynams bei perdirbimo įmonėms reikalingos alternatyvos. Šiuo atžvilgiu mėginame rasti sprendinių“, – aiškino ji.

Maskva uždraudė atvykti į Rusiją 154 JK Lordų Rūmų nariams

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė uždrausianti atvykti į šalį Jungtinės Karalystės parlamento aukštųjų Lordų Rūmų 154 nariams, atsakydama į sankcijas, įvestas Rusijos senatoriams dėl Maskvos karo Ukrainoje.

„Atsakant į kovo mėnesį Didžiosios Britanijos vyriausybės priimtą sprendimą įtraukti į sankcijų sąrašą beveik visus Rusijos Federacijos Tarybos narius, asmeninės sankcijos įvedamos Lordų Rūmų 154 nariams“, – sakoma URM pranešime.

Praėjus trims mėnesiams nuo karo pradžios Rusija yra tikra savo pergale

Praėjus trims mėnesiams nuo karo prieš Ukrainą pradžios, Rusija, nepaisant nesėkmių, ir toliau yra užtikrinta savo pergale. „Nepaisant  plačios Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų spaudimo Rusijai, mes tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įgyvendinti visi uždaviniai“, – antradienį pareiškė gynybos ministras Sergejus Šoigu, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į kaimyninę šalį ir dėl to sulaukė daugybės Vakarų sankcijų. Maskva karą vadina „specialiąja karine operacija“.

S. Šoigu pakartojo, kad Rusija buvo priversta imtis puolimo – „kad nuo genocido būtų apsaugoti mūsų žmonės ir kad Ukraina būtų demilitarizuota ir denacifikuota“.

Nacionalinės Saugumo Tarybos vadovas Nikolajus Patruševas pareiškė: „Visi prezidento nustatyti tikslai bus pasiekti. Kitaip ir negali būti, nes tiesa, įskaitant ir istorinę, yra mūsų pusėje“. Buvęs žvalgybos vadas, kuris laikomas vienu artimų Vladimiro Putino bendražygių, kartu savo tautiečius nuteikė ilgesniems mūšiams. „Mes nesilaikome kokių nors terminų“, – sakė jis laikraščiui „Argumenty i Fakty“.

Prancūzija patikino Ukrainą, kad ji taps ES nare

Ukraina galiausiai taps Europos Sąjungos nare, antradienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune ir kartu patikino Kyjivą, kad jo šalies siūlymas sudaryti sąlygas glaudesniam bloko ir į jį norinčių stoti šalių bendradarbiavimui nėra alternatyva tikram stojimui, praneša „Reuters“.

Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė sukurti „Europos politinę bendriją“, kuri leistų glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, siekiančiomis narystės ES.

„Esu tikras, kad Ukraina taps ES nare, – žurnalistams sakė C. Beaune. – Žinome, kad tam reikės laiko, tačiau tokiu metu negalime sau leisti tiesiog laukti. Turime puoselėti europietišką viltį.“

C. Beaune, kuris anksčiau šią savaitę pats pareiškė, jog Ukraina į ES gali įstoti tik po 15-20 metų, pridūrė, kad minėtas „Europos politinės bendrijos“ projektas „nėra alternatyva“ tikram stojimui į bloką. Kalbėdamas šalia Ukrainos vicepremjerės Europos ir euroatlantinei integracijai Olgos Stefanišynos, jis teigė, kad kitas žingsnis būtų su Europos partneriais aptarti šio projekto detales.

O. Stefanišyna po susitikimo su C. Beaune pareiškė gavusi patikinimų, kad „Europos politinė bendrija“ nepaveiks Kyjivo kandidatūros.

Anot Paryžiaus, „Europos politinės bendrijos“ tikslas yra sukurti bendruomenę, kurią sudarytų šalys, norinčios įstoti į ES ar su bloku plėtoti glaudesnius ryšius. Šią iniciatyvą kai kurios Bendrijos šalys sutiko su skepsiu. Kyjivas taip pat neslėpė abejonių ir teigė, kad tai gali pavirsti alternatyva narystei.

Europos Komisija birželį turėtų pateikti Ukrainos paraiškos dėl stojimo į ES vertinimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras reikalauja greitesnės Vakarų karinės pagalbos

Dėl įnirtingo Rusijos puolimo šalies rytuose Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba reikalauja greitesnės Vakarų karinės pagalbos.

„Per anksti daryti išvadą, kad Ukraina jau turi visus ginklus, kurių jai reikia, – rašė D. Kuleba tviteryje. – Rusijos puolimas Donbase yra negailestingas mūšis – didžiausias Europos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo“.

Jo šaliai ypač greitai reikia daugkartinių raketų paleidimo įtaisų ir ilgojo nuotolio artilerijos, teigė D. Kuleba. Jis dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo kalbėjęs ir su JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu.

D. Kuleba dar kartą apkaltino prieš tris mėnesius karą pradėjusią kaimyninę Rusiją vagiant iš Ukrainos grūdus.

Charkivo metro atnaujino darbą, nors ten tebesislepia namų netekę miesto gyventojai

Antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo metro, kuris nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šalį, tarnauja kaip slėptuvė nuo bombardavimų, antradienį atnaujino darbą, nepaisant pavienių apšaudymų šiaurės rytų regione.

„Šiandien vėl paleidome Charkivo metro su beveik visomis jo stotimis“, – žurnalistams sakė miesto meras Ihoris Terechovas.

„Nusprendėme atnaujinti paslaugas, nes turime atkurti ekonomiką“, – sakė jis, pridurdamas, kad artimiausias dvi savaites traukiniais bus galima važiuoti nemokamai.

Charkivo metro, kuriame yra 30 stočių, suteikė prieglobstį tūkstančiams gyventojų, ieškojusių, kur pasislėpti nuo beatodairiško miesto, esančio šalia Rusijos sienos, apšaudymo.

Trys stotys Charkivo šiaurės rytiniuose rajonuose, kurie kartais vis dar apšaudomi, tebėra uždarytos.

Mieste, kuriame prieš karą gyveno apie 1,4 mln. žmonių, per metus metro perveždavo apie 158 mln. keleivių. Dabar traukiniai kursuoja kas 20-30 minučių.

Rusijos kariai neseniai pasitraukė iš miesto apylinkių, kad sutelktų išteklius Donbaso regionui į pietus nuo Charkivo užimti ir kontroliuoti.

Antradienį metro važiavęs I. Terechovas sakė, kad gyventojai, kurie vis dar glaudžiasi metro, gali kol kas ten ir likti.

„Nusprendėme netrukdyti žmonėms, kurie vis dar gyvena metro“, – sakė jis, pridurdamas, kad padėčiai pagerėjus jie bus raginami persikelti į kitas gyvenamąsias vietas.

BBC: Ukrainoje numušus lėktuvą, žuvo rusų generolas

Rytų Ukrainoje numušus Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvą, BBC duomenimis, žuvo rusų generolas. Lėktuvas, kurį pilotavo generolas majoras Kanamatas Botašovas, virš Popasnos miestelio Donbase „Stinger“ raketa buvo numuštas jau sekmadienį, antradienį pranešė britų stoties tarnyba rusų kalba. K. Botašovas būtų aukščiausias rusų karinių oro pajėgų kariškis, žuvęs Ukrainoje nuo karo pradžios.

Ukrainiečių žiniasklaida sekmadienį pranešė apie Su-25 orlaivio numušimą. BBC, remdamasi keliais šaltiniais, skelbia, kad pilotų kabinoje sėdėjo K. Botašovas. Oficialiai piloto žūtis nepatvirtinta. Ukrainos duomenimis, jis būtų devintas rusų generolas, žuvęs kare.

Iš Kaukazo kilęs generolas buvo laikomas puikiu lakūnu. Tačiau 2013-aisiais po Su-27 katastrofos jis buvo išleistas į atsargą. Paaiškėjo, kad kariškis skrido lėktuvu neturėdamas tam reikalingo leidimo. Tada K. Botašovas katapultavosi.

Kaip 63 merų generolas pateko į karą Ukrainoje, nežinoma. Tačiau, anot žiniasklaidos, Rusijoje jau kelis mėnesius vyksta slapta atsargos karių mobilizacija. Pranešama, kad iki šiol per karą Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni vyresni nei 50 metų atsargos karininkai.

V. Putino sąjungininkai prognozuoja ilgą konfliktą Ukrainoje

Keletas svarbių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų antradienį pareiškė, kad Maskva pasiruošusi ilgam konfliktui Ukrainoje, kol bus pasiekti Kremliaus iškelti tikslai šios provakarietiškos kaimynės atžvilgiu.

Karas, antradienį įžengęs į ketvirtą mėnesį, jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir privertę daugiau kaip 8 mln. gyventojų palikti savo namus, iš jų daugiau kaip 6 mln. – pasitraukti į užsienį.

„Tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įvykdyti visi uždaviniai, nepaisant didžiulės Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų Rusijai“, – gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė kolegoms iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO).

Jis pridūrė, kad Maskvos pastangos išvengti aukų tarp civilių „be abejo, lėtina puolimo tempą, bet tai daroma sąmoningai“.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos puolimas truks „kiek bus būtina“.

„Neskubame, kad suspėtume iki galutinių terminų“, – N. Patruševas teigė duodamas interviu, kurį antradienį paskelbė laikraštis „Argumenty i fakty“.

„Visi Rusijos prezidento iškelti tikslai bus išpildyti, – pažadėjo jis. – Kitaip būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – kalbėjo jis.

V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, kad ši būtų „demilitarizuota“ ir denacifikuota“, taip pat kad būtų apsaugoti joje gyvenantys rusakalbiai.

Manoma, kad Rusija neteko Ukrainoje daugybės karių ir karinės technikos, nors Kremlius tikslios informacijos apie šiuos nuostolius nepaskelbė.

Vašingtonas ir Europos šalys Ukrainai skyrė milijardų JAV dolerių vertės ginkluotės ir kitokios karinės pagalbos, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją.

Rusija buvo priversta atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės vakarinės dalies, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas, ir dabar susitelkė į rytinio Donbaso regiono ir pietinės pakrantės užėmimą ir įsitvirtinimą tose teritorijose.

Rusijos pajėgos užėmė Svitlodarsko miestą, artėja prie Lymano

Rusijos pajėgos užėmė Svitlodarsko miestą Donecko regione prie rytinės sienos su Rusija, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai.

Miesto užėmimą patvirtino vietos Ukrainos karinės administracijos vadovas Serhijus Hoško, po to, kai Ukrainos žiniasklaida, remdamasi prorusiškais separatistais regione, pranešė, kad Ukrainos pajėgos atsitraukė bijodamos būti apsuptos.

Netoli miesto yra didžiausia Ukrainoje anglimi kūrenama elektrinė.

Separatistai taip pat teigia, kad vyksta operacija, kuria siekiama užimti Lymano miestą Donecko šiaurėje. Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Rusijos kariai, remiami artilerijos, artėja prie miesto.

Donbase žuvo 14 civilių

Antradienį Donbase dėl Rusijos pajėgų apšaudymo žuvo mažiausiai 14 civilių gyventojų, informuoja unian.net.

Pranešama, kad rusai antradienį apšaudė 39 gyvenvietes Donecko ir Luhansko regionuose. Rusų pajėgos sugriovė ir apgadino daugiau nei 60 civilinių objektų, įskaitant 50 gyvenamųjų namų, ligoninę, geležinkelio stotį, prekybos centrą, policijos nuovadą, prokuratūros pastatą.