Karas: Ukraina gavo tik 10 proc. pažadėtų ginklų

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį aistringai paragino sąjungininkus Vakaruose perduoti jo šaliai daugiau ginkluotės ir padėti nutraukti „siaubingą“ kraujo praliejimą, Sjevjerodonecką apgulusioms Rusijos pajėgoms sugriovus visus tiltus, vedančius į šį rytinį pramoninį miestą.

Jau ne vieną savaitę bombarduojami Sjevjerodonecko ir Lysyčansko miestai yra paskutiniai ukrainiečių pasipriešinimo židiniai rytinėje Luhansko srityje.

V. Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad mūšio dėl Donbaso regiono žmogiškoji kaina yra „tiesiog siaubinga“.

Jis sakė neabejojantis, kad ukrainiečiams pavyks susigrąžinti prarastas teritorijas, taip pat paragino šalies sąjungininkus atsiųsti daugiau ginkluotės.

„Mums tiesiog reikia pakankamai ginklų, kad visa tai užtikrintume. Mūsų partneriai jų turi“, – teigė valstybės vadovas.

Tuo metu prezidento patarėjas Michailo Podoliakas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenei reikia šimtų haubicų, tankų šarvuočių ir kitos ginkluotės.

LNK reportažas:

„Būsiu tiesmukas: norint užbaigti karą, mums reikalinga sunkioji ginkluotė“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

V. Zelenskis žada atsikovoti Krymą

V. Zelenskis pažadėjo savo tautiečiams atkovoti Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį. „Ukrainos vėliava vėl plevėsuos virš Jaltos ir Sudako, virš Džankojaus ir Eupatorijos, – pareiškė jis pirmadienį tradicinėje savo vakarinėje kalboje. – Žinoma, kad išlaisvinsime ir savo Krymą“.

Pasakykite jiems (žmonėms), kad Ukrainos kariuomenė bet kokiu atveju ateis.

Rusija 2014 metais užėmė pusiasalį Juodojoje jūroje, kai Ukraina po valdžios pasikeitimo buvo susilpnėjusi ir negalėjo priešintis. Tada buvo surengtas užsienio nepripažįstamas referendumas ir Krymas prijungtas prie Rusijos. V. Zelenskis visad pasisakė už pusiasalio susigrąžinimą, tačiau tai retai taip tvirtai formulavo kaip karo tikslą.

Prezidentas paragino žmones Ukrainoje palaikyti kontaktą su rusų okupuotomis šalies dalimis – Donecku ar Charkovo sritimi. Ir šios teritorijos bus išlaisvintos, paskelbė V. Zelenskis. „Pasakykite jiems (žmonėms), kad Ukrainos kariuomenė bet kokiu atveju ateis“, – pridūrė jis.

Donbase šalies rytuose ukrainiečių pajėgos patiria spaudimą. Jai iš užsienio partnerių skubiai reikalinga moderni artilerija, kad galėtų atsilaikyti, sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis paragino Vokietiją užimti aiškesnę poziciją Rusijos kare 

V. Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą užimti aiškesnę poziciją Rusijos kare prieš Ukrainą.

„Mums reikia, kad kancleris Scholzas mus patikintų, jog Vokietija remia Ukrainą. Jis ir jo vyriausybė turi apsispręsti“, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.

Vokietija neturėtų mėginti ieškoti pusiausvyros tarp santykių su Ukraina ir ryšių su Rusija, sakė Ukrainos prezidentas.

„Vokietija ginklų tiekimą pradėjo vėliau nei mūsų kaimyninės šalys. Tai faktas“, – pridūrė V. Zelenskis.

Vokietija ginklų tiekimą pradėjo vėliau nei mūsų kaimyninės šalys. Tai faktas.

Vokietija ir Prancūzija pradžioje Ukrainą rėmė tik politiškai ir retoriškai, sakė jis.

O. Scholzas anksčiau atmetė kritiką, kad Vokietija per lėtai tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

„Pristatysime visus ginklus, kuriuos patvirtinome“, – pirmadienį sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgas pirmiausia reikia apmokyti naudotis ginklais.

„Kalbama apie tikrai sunkią ginkluotę. Jūs turite mokėti ja naudotis, turite būti tam apmokyti“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Ukrainos kariai šiuo metu dalyvauja mokymuose Vokietijoje.

Kartu O. Scholzas atsisakė patvirtinti pranešimus, kad ketvirtadienį jis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu turėtų vykti į Kyjivą.

Padėtis Ukrainos rytuose

Ukrainoje prorusiški Donecko separatistai pranešė, kad miestas patyrė stipriausią Ukrainos artilerijos apšaudymą nuo karo pradžios.

Kaip pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida, žuvo keturi žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti. Be to, pranešama, kad mieste užsidegė gimdymo namai, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Siekiant apsaugoti miestą ir Donecko liaudies respubliką, reikia daugiau „sąjungininkų pajėgų“, t. y. Rusijos kariuomenės, karių, Donecko naujienų agentūra (DAN) citavo apsišaukėliškos respublikos vadovą Denisą Pušiliną.

Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos kariai buvo išstumti iš Severodonecko – miesto, kuris jau kelias savaites yra Rusijos pastangų užimti Donbaso regioną židinys – centro.

Rusijos pajėgos apšaudė miesto centrą iš artilerijos ir išstūmė ten likusius ukrainiečių karius, pranešė Kyjivo generalinis štabas.

Pasak rytinio Luhansko regiono, kuriame yra Severodoneckas, gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. miesto, tačiau kovos dėl kiekvieno namo tęsiasi.

Kai strategiškai svarbus pramoninis miestas atiteks rusams, Luhanską beveik visiškai kontroliuos prorusiški separatistai, sakė S. Gaidajus transliuotojui „Belsat“, – Maskvai tai svarbus karo tikslas.

Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja 90 proc. Luhansko ir palaipsniui augina savo pozicijas, kad visiškai apsuptų Severodonecką.

Rusija taip pat atakuoja chemijos gamyklą „Azot“ Severodonecke. Pasak S. Gaidajaus, gamykloje tebesislepia apie 500 civilių gyventojų, įskaitant 40 vaikų, kurie naudojasi ja kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Šiuo metu Kyjivas bando susitarti dėl humanitarinio koridoriaus jiems evakuoti, sakė gubernatorius.

Pasak Ukrainos policijos vadovo Ihorio Klymenkos, iki šiol per Rusijos invaziją į šalį žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.

75 proc. aukų sudaro vyrai, 2 proc. – vaikai, o likusieji 23 proc. – moterys, sakė jis pirmadienį interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.

Lenkija nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios priėmė per 4 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Lenkija priėmė per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija.

„Nuo vasario 24-osios į Lenkiją iš Ukrainos atvyko iš viso 4 021 000 žmonių“, – nurodė pasieniečiai socialiniame tinkle „Twitter“.

Sekmadienį į šalį atvyko apie 21,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, ankstesnę dieną – 24,9 tūkstančio.  

Tuo metu iš Lenkijos į Ukrainą nuo vasario 24-osios išvyko apie 2 mln. žmonių, nurodė sienos apsaugos tarnyba.

Sekmadienį į Ukrainą iš Lenkijos išvyko 26,7 tūkst. žmonių. 

Nors dauguma sieną kirtusių asmenų yra Ukrainos piliečiai, tarp pabėgėlių yra ir daugelio kitų šalių piliečių, pranešė visuomeninis transliuotojas, remdamasis Užsienio reikalų ministerijos informacija.

Europos Sąjungos valstybės, įskaitant Lenkiją, kovo pradžioje aktyvavo bloko Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią pabėgėliams iš Ukrainos taikoma speciali apsauga ir teikiamos paslaugos.

Apklausos rodo, kad devyni iš dešimties lenkų pritaria pabėgėlių iš karo draskomos Ukrainos priėmimui.

Kyjivas: dėl karo Ukraina neteko 25 proc. dirbamos žemės

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla.

„Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Pasak jo, nacionalinis vartojimo lygis sumažėjo „dėl masinio persikėlimo ir išorinės migracijos“, nes milijonai žmonių pabėgo nuo karo.

Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai.

Remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) ir JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, dėl karo Ukrainoje šalies viduje persikėlė daugiau nei 7 mln. žmonių.

Dar 7,3 mln. žmonių pabėgo į užsienį, daugiau nei pusė jų – į Lenkiją.

Nepaisant didelių žemės praradimų rusams, „dabartinė padėtis, susijusi su pasėlių plotais <...> nekelia grėsmės Ukrainos apsirūpinimui maistu“, pareiškė viceministras.

„Ukrainos ūkininkai dar prieš prasidedant karui spėjo palyginti gerai pasiruošti sėjai“, – pažymėjo jis.

„Ukraina vasarį jau buvo importavusi apie 70 proc. reikalingų trąšų, 60 proc. ligų kontrolės produktų ir apie trečdalį reikalingo kuro“, – pridūrė pareigūnas.

Visgi Rusijos karių įsiveržimas į kelis regionus ir besitęsianti Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, užkertanti kelią grūdų eksportui, privertė Ukrainos ūkininkus „koreguoti, ką ir kiek sėti“.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „World Data Center“ duomenimis, prieš karą Ukraina turėjo daugiau nei 30 mln. hektarų dirbamos žemės.

Nepaisant T. Vysockio patikinimo, kad karas nekelia grėsmės maisto tiekimui Ukrainoje, JT perspėjo, kad dėl konflikto dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje gali pajusti maisto trūkumą, o tai gali lemti netinkamą mitybą, masinį alkį ir badą.

Kiek anksčiau šį mėnesį V. Zelenskis pranešė, kad šiuo metu Ukrainos uostuose užblokuota apie 20–25 mln. tonų grūdų, o iki rudens šis skaičius gali išaugti iki 70–75 mln. tonų.

Prieš karą Ukraina buvo ketvirta pagal dydį kviečių ir kukurūzų tiekėja pasaulyje.

Rusija ir Ukraina iš viso pagamindavo 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Odesos srityje numuštos dvi Rusijos sparnuotosios raketos

Ukrainos oro gynybos sistemos Odesos srityje numušė dvi Rusijos sparnuotąsias raketas, pranešė šios srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, kurį cituoja agentūra „Ukrinform“.

„Raketų smūgis Odesos sričiai. Minus dvi priešo (sparnuotosios raketos). Dėkojame mūsų oro gynybos pajėgoms!“ – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Bratčukas.

Rusija teigia, kad per Ukrainos pajėgų apšaudymą jos teritorijoje sužeisti keturi žmonės

Rusija teigia, kad antradienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė jos teritoriją ir sužeidė keturis žmones, praneša agentūra „Reuters“.

Kaip skelbiama, incidentas įvyko Briansko srities Klincų mieste, už maždaug 50 kilometrų nuo Ukrainos sienos. „Preliminariais duomenimis, apgadinti keli namai ir sužeisti keturi žmonės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė šios srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

„Reuters“ šių pareiškimų patvirtinti negali.

Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalinosi vaizdais, kuriuose matyti virš miesto po apšaudymo skraidantis Rusijos sraigtasparnis. Kai kurie žmonės pranešė apie tam tikrose miesto dalyse dingusį elektros ir vandens tiekimą.

EŽTT: Rusijos įstatymas dėl užsienio agentų pažeidžia Žmogaus teisių konvenciją 

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė, kad 2012 metais Rusijoje priimtas įstatymas, leidžiantis valdžiai persekioti nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones ir aktyvistus, kuriems suteiktas „užsienio agento“ statusas, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.

„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.

Šią priemonę Maskva plačiai naudoja prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, kaltinamus užsiimant užsienio finansuojama politine veikla.

Kontroversiškas įstatymas, kurį Rusijos parlamentas 2020-aisiais išplėtė, pasitelkiamas prezidento Vladimiro Putino oponentams tildyti, pasinaudojant juo buvo priverstos užsidaryti dešimtys organizacijų.

Rusija ilgai buvo 1953 metų Europos žmogaus teisių konvencijos dalyvė, bet kovo mėnesį dėl invazijos į Ukrainą ją pašalinus iš Europos Tarybos, ji nuo rugsėjo nebebus konvencijos „susitariančioji šalis“.

Tai reiškia, kad Rusijos piliečiai nebegalės kelti bylų EŽTT dėl vyriausybės vykdomų teisių pažeidimų.

Minima EŽTT byla yra susijusi su baudžiamosiomis priemonėmis prieš 73 nevyriausybines organizacijas, savo dėmesį skyrusias pilietinėms teisėms, aplinkosaugai, švietimui ir kitiems klausimams.

Šios organizacijos skundus EŽTT pateikė 2013–2018 metais. Jos smerkė griežtus patikrinimus ir biurokratinius reikalavimus paskelbus jas „užsienio agentais“, jų viešų susibūrimų ir kitos veiklos apribojimus, dideles baudas.

Organizacijos teigė, kad pažeidžiamos jų raiškos bei susirinkimų laisvės, įrašytos Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir kad jos yra diskriminuojamos dėl savo politinių pažiūrų.

Teisėjai palaikė šiuos argumentus ir nurodė, kad „trukdymas organizacijų pareiškėjų teisėms nebuvo nei privalomas pagal įstatymą, nei „būtinas demokratinėje visuomenėje“.

EŽTT nurodė Rusijai sumokėti pareiškėjoms iš viso 1,02 mln. eurų kompensacijas ir 119 tūkst. eurų teismo išlaidų.

Ukraina: Rusijos pajėgų puolamas Sjevjerodoneckas nėra atkirstas

Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad buvo sugriautas trečias į Sjevjerodonecką vedantis tiltas, bet pabrėžė, kad šis rytinis miestas, kurį jau kelias savaites įnirtingai puola rusų pajėgos, nėra atkirstas.

Sjevjerodonecko administracijos vadovas Oleksandras Striukas nurodė, kad „per įnirtingą apšaudymą buvo sugriautas tiltas“ per Doneco upę, jungiantis miestą su Kyjivo kontroliuojamu Lysyčansku.

„Tačiau miestas nėra izoliuotas“, – Ukrainos televizijai sakė O. Striukas.

Pasak jo, Ukrainos kariai „toliau atkakliai gina miestą“ per nesiliaujančias kautynes, o padėtis vietoje „keičiasi kas valandą“.

Pirmadienį ukrainiečių kariuomenė pranešė, kad Maskvos pajėgos išstūmė jos karius iš miesto centro. Tuo metu Kremliaus remiami separatistai tvirtino, kad Sjevjerodoneckas yra „užblokuotas“.

„Rusijos pajėgos neatsisako bandymo šturmuoti miestą, bet [Ukrainos] kariuomenė laikosi tvirtai“, – sakė O. Striukas.

Jo duomenimis, miesto chemijos gamyklos „Azot“ slėptuvėse yra „apie 540-560“ civilių gyventojų. Jiems „sudėtinga“ tiekti pagalbą, tačiau gamykloje yra „tam tikrų atsargų“, pridūrė administracijos vadovas.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudo šią gamyklą.

„Rusijos pajėgos bando apsupti mūsų kariuomenės dalinius“, – sakė S. Haidajus, išvakarėse pripažinęs, kad Rusijos kariuomenė kontroliuoja „daugiau kaip 70 proc.“ Sjevjerodonecko teritorijos.

Anot jo, Rusijos pajėgos mieste buvo sustiprintos „dviem bataliono taktinėmis grupėmis“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai pirmadienį sakė, kad mūšis dėl Sjevjerodonecko jau pareikalavo „siaubingų“ žmonių aukų.

Rusijos „šantažuojama“ ES siekia glaudesnio energetinio bendradarbiavimo su Izraeliu

Europos Sąjunga nori glaudžiau bendradarbiauti su Izraeliu energetikos srityje, nes Rusija savo nepatikimu dujų tiekimu „šantažuoja“ bloko nares dėl karo Ukrainoje, antradienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Kremlius mus šantažuoja naudodamasis mūsų priklausomybe nuo rusiško iškastinio kuro“, – pabrėžė ji, sakydama kalbą Ben Guriono universitete Izraelio pietiniame Beer Ševos mieste.

„Nuo karo pradžios Rusija sąmoningai nutraukė dujų tiekimą Lenkijai, Bulgarijai ir Suomijai, taip pat Nyderlandų ir Danijos bendrovėms, keršydama už mūsų paramą Ukrainai“, – pridūrė EK vadovė.

Kremlius mus šantažuoja naudodamasis mūsų priklausomybe nuo rusiško iškastinio kuro.

Tačiau toks Maskvos elgesys „tik didina mūsų ryžtą išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiško iškastinio kuro“, pareiškė U. von der Leyen.

Pasak jos, ES „ieško būdų, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą su Izraeliu energetikos srityje“, o Viduržemio jūros rytuose jau vykdomi povandeninio elektros kabelio ir dujotiekio tiesimo darbai.

Izraelis eksportuoja dujas į Egiptą, dalis jų vėliau suskystinamos ir gabenamos į Europą. Norint gerokai padidinti eksportą, tektų daug investuoti į infrastruktūrą ilguoju laikotarpiu.

Per pirmadienį surengtas derybas su izraeliečių energetikos ministre Karine Elharrar (Karin Elharar) U. von der Leyen pakartojo, kad „ES reikalingos Izraelio dujos“, pranešė ministrės atstovas.

Be to, nuo kovo deramasi dėl galimybės paruošti teisinę bazę, kuri leistų didinti izraelietiškų dujų eksportą į Europą per Egiptą, pridūrė atstovas.

Kitas variantas būtų „EastMed“ projektas, skirtas nutiesti jūros dugnu dujotiekį, kuris jungtų Izraelį su Kipru ir Graikija. Tačiau JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija suabejojo šio projekto gyvybingumu, atsižvelgdama į didžiulius jo kaštus ir ilgą įgyvendinimo laikotarpį.

Yra ir kitas siūlymas – tiesti naftotiekį, kuris sujungtų Izraelį su Turkija. Pastaraisiais mėnesiais žydų valstybės ryšiai su Ankara atšilo po daugiau nei dešimtmetį trukusio šaltų santykių laikotarpio. Pasak analitikų, Turkijos noras vykdyti bendrus projektus iš dalies paskatino ją suartėti su Izraeliu.

Paskaičiuota, kad dujotiekis atsieitų 1,5 mlrd. dolerių (1,4 mlrd. eurų) ir būtų užbaigtas per dvejus ar trejus metus.

Manoma, kad Izraelio dujų atsargos siekia mažiausiai 1 trln. kubinių metrų, o vidaus poreikiams per ateinančius tris dešimtmečius turėtų būti sunaudota ne daugiau kaip 300 mlrd. kubinių metrų.

U. von der Leyen vėliau antradienį ruošiasi susitikti derybų su Izraelio premjeru Naftali Bennettu (Naftaliu Benetu), o paskui išvyks į Egiptą.

Rusijos Dūma gali svarstyti Estijos ir Latvijos nepriklausomybės pripažinimo atšaukimą

Rusijos Valstybės Dūma, šiuo metu svarstanti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo atšaukimą, vėliau galėtų atšaukti ir Estijos, Latvijos bei Ukrainos nepriklausomybės pripažinimą, antradienį pranešė naujienų svetainė Gazeta.ru, remdamasi Dūmos deputatu Jevgenijumi Fiodorovu.

„Yra virtinė priežasčių, kodėl Lietuva turėtų būti pirmoji šiame sąraše. Kai mechanizmas bus sukurtas, taip pat galėsime jį naudoti dėl kitų NATO teritorijų. Ir ne tik NATO. Ukraina, pavyzdžiui, taip pat neteisėtai paliko Sovietų Sąjungą“, – propagandiniam kanalui „Sputnik Latvija“ sakė J. Fiodorovas, priklausantis partijai „Vieningoji Rusija“.

Anot jo, nuo Lietuvos pradėta todėl, kad joje yra „konkreti teritorinė problema“, susijusi su 1990 metų įstatymu „Dėl procedūros klausimams, kylantiems respublikoms pasitraukiant iš SSRS, spręsti“.

J. Fiodorovas paminėjo Vilnių, Klaipėdą, Ignalinos atominę elektrinę ir taip pat pareiškė, kad Lietuva yra „NATO vartai Pabaltijyje“, „pavojingesnė Rusijos Federacijai dėl... Kaliningrado srities ir priešpriešos su NATO ir JAV“.

„Mes, kaip teisinė Sovietų Sąjungos įpėdinė, turime teisę apibrėžti juos kaip konfliktinius, ginčytinus. Tai taikoma ne visoms teritorijoms. Jei šalys nekelia grėsmės, su jomis nieko nekeisime – kaip ir anksčiau bus taika ir draugystė“, – sakė J. Fiodorovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis J. Fiodorovo iniciatyvą yra pavadinęs tiesiogine grėsme Lietuvai.

Ukrainai grąžinti dar 64 kritusių „Azovstal“ gynėjų kūnai

Kyjivas antradienį pranešė, kad atgavo 64 ukrainiečių karių, žuvusių ginant pietrytinio Mariupolio uostamiesčio metalurgijos gamyklą „Azovstal“, kūnus, grąžinęs Rusijai žuvusių jos karių palaikus.

„Ukraina atgavo 64 „Azovstal“ gynėjų didvyrių kūnus, kad oriai juos palaidotų“, – išplatintame pranešime nurodė Ukrainos reintegracijos ministerija, atsakinga už rusų pajėgų okupuotas teritorijas.

Gamykla „Azovstal“, paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas Mariupolyje, buvo užimta rusų pajėgų gegužės pabaigoje, po kelis mėnesius trukusios brutalios apsiausties.

Ministerija pranešė, kad apsikeitimas žuvusių karių palaikais įvyko pietrytinėje Zaporižios srityje, tačiau nepatikslino, kada, taip pat nenurodė, kad kiek karių kūnų buvo perduota Rusijai.

Per du ankstesnius apsikeitimus, apie kuriuos buvo pranešta anksčiau šį mėnesį, Ukraina atgavo 210 savo karių palaikus.

Pasak ministerijos, žuvusių ukrainiečių karių palaikų susigrąžinimo procesas tęsiasi ir vyksta laikantis Ženevos konvencijos nuostatų.

Popiežius smerkia Rusijos pajėgų žiaurumą ir giria ukrainiečių didvyriškumą

Popiežius Pranciškus pasmerkė Rusijos karių „nuožmumą ir žiaurumą“ Ukrainoje ir kartu pagyrė ukrainiečių „didvyriškumą“ bei „drąsą“ ginant savo žemę.

Pontifikas vienas aštriausių savo pastabų apie karą Ukrainoje išsakė praėjusį mėnesį susitikime su Europos jėzuitų leidžiamų periodinių leidinių redaktoriais. Jo pasisakymo ištraukas antradienį paskelbė Italijos dienraščiai „La Stampa“ ir „Avvenire“.

Pranciškus aštriai kritikavo Rusijos invaziją, tačiau taip pat sakė, jog nėra „gerų ir blogų vaikinų“ ir kad Rusija tam tikra prasme buvo išprovokuota NATO plėtros į Rytus.

„Čia kas nors galėtų man pasakyti: bet juk tu esi už Putiną! Ne, nesu, – kalbėjo pontifikas. – Taip sakyti būtų supaprastinta ir neteisinga. Aš paprasčiausiai nepritariu tam, kad sudėtingi dalykai būtų susiaurinti iki skirstymo į gerus ir blogus, nesigilinant į šaknis ir interesus, kurie yra labai sudėtingi. Matydami tiek daug žiaurumo, Rusijos karių žiaurumą, neturime pamiršti problemų ir mėginti jas spręsti.“

Pranciškus patvirtino, kad tikisi susitikti su Rusijos agresiją prieš Ukrainą teisinančiu rusų ortodoksų patriarchu Kirilu, kai jie abu rugsėjo viduryje dalyvaus Kazachstane vyksiančiame pasaulio religijų kongrese.

Birželį planuotas jųdviejų susitikimas abiejų šalių sprendimu buvo atšauktas. Kaip nurodė Pranciškus – „kad mūsų dialogas nebūtų neteisingai suprastas“.

„Tikiuosi, galėsiu jį pasveikinti [Kazachstane] ir šiek tiek pasikalbėti su juo kaip su ganytoju“, – sakė pontifikas.

Kartu Pranciškus pagyrė ukrainiečių drąsą ir dar kartą pabrėžė jų teisę gintis, taip pat pasmerkė ginklų gamintojus, kurie, anot jo, yra finansiškai suinteresuoti karu, kad „išbandytų ir parduotų ginklus“.

„Tiesa, kad rusai manė, jog viską užbaigs per savaitę. Tačiau jie neteisingai apskaičiavo, – sakė popiežius. – Jie susidūrė su drąsiais žmonėmis, su tauta, kuri stengiasi išgyventi ir kuri turi ilgą kovų istoriją.“

Ukrainos generalinė prokuratūra: pradėtas tyrimas dėl naujausios masinės kapavietės netoli Bučos

Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl naujausioje masinėje kapavietėje netoli Bučos aptiktų septynių žmonių mirties aplinkybių, informuoja CNN.

Žvalgydamiesi po buvusias Rusijos kariuomenės pozicijas miške netoli Myrotskės kaimo, Ukrainos pareigūnai „apkasuose aptiko septynių civilių kūnus su šautinėmis žaizdomis ir už nugaros surištomis rankomis“. Generalinė prokuratūra Kyjive pranešė, kad Bučos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą tikslioms šių žmonių mirties aplinkybėms nustatyti.

Ukrainos policijos pajėgos pirmadienį pranešė, kad Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. šalyje jau žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių, o iš visų aptiktų kūnų dar nepavyko nustatyti 1,2 tūkst. žmonių tapatybės. „Tai yra ilgas ir kruopštus procesas, nes daugelis kūnų jau yra pradėję pūti“, – naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ sakė policijos vadas Ihoris Klymenko.

Pasak jo, Bučoje prieš tai buvo aptikta masinė kapavietė su iš viso 116 žmonių palaikais. I. Klymenko nurodė, kad kai kurias masines kapavietes suformuoja patys civiliai, iš gatvių rinkdami nužudytų žmonių lavonus.

Rusijos daliniai Ukrainos rytuose pasistūmėjo į priekį

Rusijos pajėgos Donecko srityje Rytų Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, dar labiau pasistūmėjo į priekį. Rusijos užpuolikai įsitvirtino Vidroženjos gyvenvietėje, antradienį feisbuke pranešė Ukrainos generalinis štabas. Prieš tai iš artilerijos intensyviai apšaudytas ir netoliese esantis Bachmuto miestas.

Šiaurinėje teritorijos dalyje toliau vyksta mūšiai dėl Bohorodyčnės. Veikiausiai norima susikurti sąlygas toliau veržtis Slovjansko miesto kryptimi, sakoma pranešime.

Ukrainos vertinimu, rusai rengiasi iš užimto Lymano atnaujinti savo puolimą į Rajhorodoką ir iš Jampilio – į Siverską. Rajhorodokas yra tik už kelių kilometrų nuo Slovjansko.

JK žvalgyba: Rusija didins karinį biudžetą, tačiau tai neišspręs tiekimo problemų

Rusija planuoja didinti biudžeto išlaidas karinei įrangai gaminti, tačiau tai neišspręs atsargų papildymo problemos, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

„Birželio 10 dieną Rusijos karinės pramonės komisijos vadovo pirmasis pavaduotojas prognozavo, kad valstybės išlaidos kariuomenei padidės 600-700 mlrd. rublių (8,5-10 mlrd. svarų sterlingų, 9-12 mlrd. eurų), o tai galėtų reikšti, kad finansavimas padidės apie 20 proc.“, – sakoma tviteryje paskelbtame pranešime.

Pažymima, kad finansavimas leis šalies gynybos pramonei lėtai mobilizuotis, kad patenkintų poreikius, kylančius dėl karo su Ukraina.

„Tačiau gali kilti problemų tenkinant daugelį šių poreikių, iš dalies dėl sankcijų poveikio ir kompetencijos trūkumo. Panašu, kad Rusijai kyla sunkumų gaminant aukštos kokybės optiką ir pažangią elektroniką, o tai gali pakenkti pastangoms Ukrainoje prarastą įrangą pakeisti nauja“, – sakoma pranešime.

Taip pat žvalgyba praneša, kad Rusijos kariuomenė sutelkė pastangas ne tik aplink Severodonecką, bet jai pavyko padaryti tam tikrą pažangą Charkivo kryptimi.

„Pagrindinės Rusijos operacinės pastangos tebėra Severodonecko puolimas Donbase, o jos Vakarinių pajėgų grupė tikriausiai pirmą kartą per kelias savaites šiek tiek pasistūmėjo Charkivo kryptimi“, – sakoma JK gynybos ministerijos pranešime.

Rusija Šiaurės Ukrainoje raketomis apšaudė ginklų sandėlį

Rusija skelbia ilgojo nuotolio raketomis apšaudžiusi Černihivo regioną Ukrainos šiaurėje. Netoli Prylukio gyvenvietės „Kalibr“ tipo raketos sunaikino ginklų ir amunicijos sandėlį, antradienį Maskvoje pareiškė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Raketos esą paleistos ir į Ukrainos dalinius bei ginklų sandėlius Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse.

Be to, oro gynyba numušė Ukrainos naikintuvą MiG-29 bei sraigtasparnį MI-24, pranešė rusų naujienų agentūra TASS, remdamasi Gynybos ministerija Maskvoje.

Apie Prylukio apšaudymą Ukrainos pajėgos pranešė jau pirmadienį. Rusija kovo pabaigoje atitraukė savo sausumos dalinius iš Černihivo, kaip ir Kyjivo apylinių, ir nuo tada koncentruojasi į mūšius rytuose. Tačiau raketomis ir toliau apšaudomi Ukrainos šiauriniai ir vakariniai regionai.

Kremlius: Londonas neprašė Maskvos įsikišti dėl mirti nuteistų britų

Kremlius antradienį pareiškė, kad Londonas neprašė Rusijos įsikišti ir padėti išgelbėti du britus, kuriuos promaskvietiška separatistų valdžia rytų Ukrainoje nuteisė mirties bausme.

„Jie neprašė“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad toks prašymas turėtų būti pateiktas Donecko regiono valdžiai, kuri Aideną Asliną ir Shauną Pinnerį teisė už kovą Ukrainos pajėgose.

Tačiau jis davė suprasti, kad Rusija galėtų svarstyti tokį prašymą.

„Žinoma, viskas priklausys nuo Londono kreipimosi, ir esu įsitikinęs, kad Rusijos pusė bus pasirengusi jį apsvarstyti“, – pridūrė jis.

Anksčiau šį mėnesį A. Aslinas, Sh. Pinneris ir marokietis Saaudunas Brahimas buvo apkaltinti veikę kaip Ukrainos samdiniai ir nuteisti mirties bausme, kurią jiems skyrė separatistų valdžia apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje.

Separatistinio regiono lyderis Denisas Pušilinas apkaltino JK ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, kad šis ignoruoja dviejų britų likimą ir nesusisiekia su separatistų valdžia.

Pranešama, kad abu JK piliečiai balandžio mėnesį pasidavė Mariupolio mieste, kurį po kelias savaites trukusios apgulties užėmė Rusijos kariai.

Ukrainos prezidentas prašo daugiau Vakarų pagalbos

V. Zelenskis prašo daugiau Vakarų pagalbos kare su Rusija.

„Norėdami laimėti šį karą, kartu turime nuveikti kur kas daugiau“, – antradienį interviu Vokietijos dienraščiui „Zeit“ sakė V. Zelenskis. Jis konkrečiai nurodė, kad jo šaliai reikia daugiau modernios artilerijos, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemas.

Pasak Ukrainos prezidento, ginklų tiekimas iš Vokietijos „išlieka mažesnis nei galėtų būti“. Kyjivas jau kurį laiką ragina Berlyną atsisakyti savo atsargios pozicijos ginklų tiekimo klausimu ir atsiųsti Ukrainai sunkesnės ginkluotės. Vokietija yra pažadėjusi pradėti atitinkamą tiekimą, tačiau Ukraina tokių ginklų dar nesulaukė.

Vėlų pirmadienį duodamas interviu vokiečių transliuotojui ZDF, V. Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą „patikinti mus, kad Vokietija palaiko Ukrainą“. Paklaustas, ar norėtų iš O. Scholzo išgirsti žodžius, kad Ukraina „turi laimėti karą“, V. Zelenskis nurodė: „Nesvarbu, kokia tai būtų formuluotė – Ukrainoje kasdien miršta dešimtys žmonių. Tad sakykite ką norite ir kaip norite, tačiau padėkite mums. Prašau.“

„Gazprom“: Rusija mažina dujų tiekimą dujotiekiu „Nord Stream“

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį pranešė sumažinsianti kasdienį dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu į Vokietiją dėl Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamų kompresorių blokų „remonto“.

„Šiuo metu dujų tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu gali vykti iki 100 mln. kubinių metrų per dieną kiekiu“, – teigiama „Gazprom“ pranešime, paskelbtame „Telegram“ kanale. Jame priduriama, kad numatomas paros kiekis yra 167 mln. kubinių metrų.

P. Porošenka: kuo greičiau Ukraina gaus pakankamai ginklų, tuo greičiau stos taika

Penktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino sąjungininkus kuo greičiau pristatyti jo šaliai reikiamų ginklų. Jis taip pat pabrėžė, kad negali būti jokių kompromisų dėl Ukrainos teritorijos vientisumo, praneša portalas „rbc.ua“.

„Lėtai, bet nepaliaujamai Ukraina laimi karą prieš agresorę Rusiją, nors ši turi dešimt kartų daugiau haubicų ir kitų artilerijos pabūklų. Iš tikrųjų nelengva. Jeigu mes turėtume daugiau ginklų, daugiau artilerijos ir daugiau tankų, tai kelias į pergalę būtų trumpesnis. Ir tai taip pat reikštų trumpesnį kelią į taiką. Galite įsivaizduoti: kuo daugiau ginklų, tuo arčiau taika“, – sakė buvęs valstybės vadovas.

Žurnalistų paklaustas, ar Ukraina pasirengusi atsisakyti dalies savo teritorijos, kad būtų nutrauktas karas, P. Porošenka pareiškė, kad Ukrainos teritorijos vientisumas nėra kompromisų objektas.

„Kaip nėra ir derybų objektas. Juk tai nesustabdys Putino. Tai tik paskatins jį tęsti savo agresiją. Ir niekas nežino, kur rytoj atsidurs Rusijos pajėgos. Gal Gotlande, Švedijoje, gal Aliaskoje, Jungtinėse Valstijose, o gal Baltijos šalyse“, – teigė politikas.

„Mes turime užkirsti kelią visiems Putino mėginimams šantažuoti Europą, juk šis karas vyksta ne tik prieš Ukrainą. Tai karas prieš visą civilizuotą pasaulį. Ir mes turime rasti teisingus atsakymus į visus mėginimus mus šantažuoti“, – pridūrė P. Porošenka.

Rusija teigia, kad trečiadienį atidarys evakuacinį koridorių iš Sjeverodonecko „Azot“ gamyklos

Rusijos kariuomenė, pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, trečiadienį atidarys evakuacinį koridorių civiliams iš Ukrainos Sjevedoronecko mieste esančios „Azot“ gamyklos.

„Vadovaudamosi žmogiškumo principais, Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Luhansko liaudies respublikos struktūros yra pasirengusios suorganizuoti humanitarinę operaciją civiliams evakuoti“, – pareiškė ministerija. Jos teigimu, evakuacinis koridorius veiks nuo 8 val. iki 20 val. Maskvos (taip pat Kyjivo ir Lietuvos) laiku, o civiliai bus gabenami į separatistinę Luhansko sritį.

Maskva kartu paragino gamykloje esančius „nacionalistinių batalionų kovotojus ir užsienio samdinius“ sudėti ginklus.

Rusijos kariai jau kelias savaites vykdo Sjeverodonecko ir kaimyninio Lysyčansko apsiaustį. Tai yra paskutiniai Kyjivo kontroliuojami Luhansko srities miestai.

Maskvos pajėgos taip pat nurodė sulaukusios Ukrainos pareigūnų prašymo „Azot“ gamykloje esančius civilius pervežti į Lysyčanską, tačiau pareiškė, kad tai yra neįmanoma, nes buvo sunaikintas paskutinis abu miestus jungiantis tiltas.

Ukrainai išminuoti teritoriją padeda 30 šalių

Ukrainai išminuoti teritoriją padeda 30 šalių. Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos atstovė Olena Matvejeva, kuria remiasi „Ukrinform“.

Pasak jos, teritorijos užteršimo sprogiais daiktais mastas ir išminavimo darbų intensyvumas reikalauja didelių išteklių, kuriuos būtina nuolat atnaujinti. Pirmiausia omenyje turimas dalinių aprūpinimas priešgaisrine gelbėjimo technika ir technika griuvėsiams šalinti, individualios apsaugos priemonėmis ir t. t.

„Europos šalys pasirengusios ir ateityje teikti mums reikiamą paramą (išminavimo darbams). Vienas iš jau efektyviai veikiančių kanalų – Europos civilinės saugos mechanizmas. Į pagalbą Ukrainai pasitelktos visos 27 ES šalys, taip pat Norvegija, Turkija ir Šiaurės Makedonija“, - sakė O. Matvejeva.

Ji patikslino, jog per daugiau kaip 100 karo dienų Ukraina gavo 40 tūkst. tonų įrangos išminavimo darbams.

„Ukrinform“ primena, kad Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos specialistai jau išminavo 27 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.

Rusija įtraukė į „juoduosius sąrašus“ 49 JK piliečius, tarp jų garsius žurnalistus

Rusija antradienį paskelbė įtraukianti į „juoduosius sąrašus“ 49 Jungtinės Karalystės piliečius, tarp jų gynybos pareigūnus ir garsius transliuotojo BBC, leidinių „Financial Times“ ir „The Guardian“ žurnalistus.

„Į sąrašą įtraukti britų žurnalistai dalyvauja sąmoningai skleidžiant melagingą ir vienpusišką informaciją apie Rusiją ir įvykius Ukrainoje ir Donbase“, – sakoma Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tarp žurnalistų, kuriems uždrausta atvykti į Rusiją, yra Shaunas Walkeris (Šonas Volkeris) iš „The Guardian“, Gideonas Rachmanas (Gidionas Rakmanas) iš „Financial Times“ ir politikos analitikas Markas Galeotti (Markas Galiotis).

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Britanija prisideda prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą turto įšaldymu, kelionių draudimais ir ekonominėmis sankcijomis.

Ukrainoje jau uždraustos šešios prorusiškos partijos

Ukrainos saugumo tarnybos (UST) iniciatyva šalyje jau uždrausta šešių prorusiškų partijų veikla. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi UST informacija.

Atitinkamus sprendimus šių metų birželio 8, 13 ir 14 dienomis priėmė Aštuntasis apeliacinis administracinis teismas.

Tad šiuo metu Ukrainoje oficialiai uždraustos šios politinės partijos:

1)     Opozicijos blokas;

2)     Socialistai;

3)     Teisingumas ir plėtra;

4)     Valstybė;

5)     Mūsiškiai;

6)     Volodymyro Saldo blokas.

Pasak UST atstovų, šios politinės jėgos vykdė Ukrainai priešišką veiklą, propagavo karą, kėlė realią grėsmę šalies suverenitetui ir teritorijos vientisumui.

Nuo karo pradžios Vokietijos piliečiai jau paaukojo Ukrainai 812 mln. eurų

Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios Vokietijos piliečiai paaukojo Ukrainai 812 mln. eurų – tai didžiausia nominali aukų suma po Antrojo pasaulinio karo, surinkta šalyje nuo vienos atskiros katastrofos nukentėjusiems žmonėms, praneša portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis Vokietijos centriniu socialinių problemų institutu (DZI).

Ši suma buvo apskaičiuota remiantis 11 labdaros organizacijų, surinkusių ukrainiečiams po daugiau kaip 10 mln. eurų, duomenimis. Tad įskaičius mažesnes privačias iniciatyvas, tikroji suma gali būti dar didesnė.

Bet, atsižvelgiant į infliaciją, vokiečiai daugiausiai pinigų paaukojo žmonėms, nukentėjusiems nuo cunamio Pietryčių Azijoje 2004 metais: tada surinkta suma sudarė 670 mln. eurų, o dabar tai būtų 904 mln. eurų.

„Mūsų nuomone, noras aukoti pinigus ir remti Ukrainą vis dar didelis, bet kasdien aukojamų pinigų ir daiktų apimtys sumažėjo“, - pareiškė DZI vykdomasis direktorius Burkhardas Wilkė.

Gynybos ministerija: Ukraina gavo tik 10 proc. pažadėtų ginklų

Ukraina gavo tik 10 proc. Vakarų pažadėtų ginklų, skirtų padėti Kyjivui atremti Rusijos puolimą, antradienį pranešė gynybos viceministrė.

„Iš to, ką sakėme, kad mums reikia, gavome apie 10 procentų“, – sakė Anna Malyar, jos žodžius transliavo televizija. Ji pridūrė, kad Vakarai turėtų paspartinti pristatymo grafiką.

„Kad ir kaip Ukraina besistengtų, kad ir kokia profesionali būtų mūsų kariuomenė, be Vakarų partnerių pagalbos šio karo laimėti nepavyks“. Tokiems pristatymams turėtų būti nustatytas „aiškus terminas“, nes kiekvienas atidėjimas Ukrainai brangiai kainuoja ir didina pavojų, kad daugiau teritorijų pateks į Rusijos rankas. „Turime žinoti aiškius terminus, nes kiekvieną dieną vėluojama, kalbame apie Ukrainos karių ir civilių gyvybes“, – sakė ji. „Labai ilgai laukti negalime, nes padėtis itin sudėtinga“, – pridūrė ji, turėdama omenyje šliaužiantį Rusijos veržimąsi Donbase, kur Maskvos pajėgos pasirengusios užimti visą Luhansko sritį.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl prašė sunkiosios ginkluotės iš Vakarų, kritikuodamas kai kurių Europos lyderių „santūrų elgesį“, kuris, jo teigimu, „labai sulėtino ginklų tiekimą“.

„Esu dėkingas už tai, kas ateina, bet tai turi vykti greičiau“, – per spaudos konferenciją internetu sakė jis Danijos žurnalistams. Pasak jo, Rusija turi „šimtus kartų daugiau įrangos ir ginklų“ nei Ukraina, kuriai trūksta  ir „tolimojo nuotolio ginklų“, ir „šarvuotų mašinų, ir dėl to mes prarandame žmones“, sakė jis. Greitis, kuriuo Ukraina galės atkovoti Rusijos okupuotą teritoriją, „tikrai priklauso nuo šios pagalbos ir ginklų“. „Jei nebus pagreitintas ginklų tiekimas, bus sąstingis (...) žmonės ir toliau mirs. Jei mums duos ginklus, judėsime į priekį.“

Ukrainos gynybos ministerija kol kas nesvarsto moterų mobilizacijos klausimo

 Ukrainos gynybos ministerija kol kas nesvarsto moterų mobilizacijos klausimo, o pranešimai apie galimą silpnosios lyties atstovių šaukimą į armiją yra ne kas kita kaip Rusijos propagandininkų melagienos.

Tai antradienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Ana Maliar, praneša „rbc.ua“.

„Moterų mobilizacijos klausimas šiuo metu nėra iškilęs. Tai ne vienintelė melagiena, paleista Rusijos“, - sakė pareigūnė.

Anot A. Maliar, kol kas sunku prognozuoti, kaip vyks mobilizacija ateityje, viskas priklausys nuo padėties fronte.

„Šios dienos duomenimis, mobilizacija vyksta tiksliai pagal planus“, - pridūrė ministro pavaduotoja.

„rbc.ua“ primena, kad Ukrainoje už neatvykimą į karinį komisariatą be pateisinamos priežasties skiriama bauda nuo 1 700 iki 3 400 grivinų (nuo 55 iki 110 eurų). Be to, už vengimą atlikti karinę tarnybą pažeidėjui gresia 3-5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Slovėnijos ambasadorius grįžo į Kyjivą

Slovėnijos ambasadorius Ukrainoje Tomažas Mencinas, karo pradžioje palikęs Ukrainos sostinę, grįžo į Kyjivą, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Slovėnijos ambasadorius Ukrainoje T. Mencinas grįžo į Kyjivą. Slovėnija remia Ukrainą ir jos narsią tautą kovoje už laisvę ir demokratiją“, - sakoma antradienį paskelbtame ambasados pranešime.

Prasidėjus Rusijos įsiveržimui, T. Mencinas išvažiavo iš Kyjivo ir tęsė savo darbą iš Žešuvo (Lenkija).

Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.


Šiame straipsnyje: karaskaras UkrainojeVolodymyras ZelenskisginklaiLNK turinys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių