Parama yra ir naujas – šeštasis ES sankcijų Rusijai paketas, numatantis platų naftos embargą. „Pagaliau pasaulis atsisako rusiškos naftos“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Ukraina, JAV duomenimis, pažadėjo amerikietiškomis „Himars“ raketų sistemomis nepulti Rusijos teritorijos. Ukraina pati reguliuos sistemos veikimo nuotolį, ketvirtadienį Kyjive sake naujoji JAV ambasadorė Bridget Brink. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, anot rusų žiniasklaidos, pagrasino smogti Ukrainos įsakymų priėmimo centrams, jei Rusija būtų apšaudyta šiomis raketomis.

Lysyčanske sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų

Lysyčanske – viename iš dviejų Ukrainos iš dalies tebekontroliuojamų rytinių miestų – per rusų pajėgų atakas sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų, ketvirtadienį pranešė vietos administracijos vadovas.

Lysyčansko karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Zaika per „informacinį telemaratoną“ sakė, kad dėl nepaliaujamo apšaudymo nutrūko elektros ir dujų tiekimas, telefono ryšys, interneto paslaugos. Jį citavo naujienų agentūra „Unian“.

Vienas svarbiausių kelių tiekimui ir evakuacijai – magistralė Bachmutas–Lysyčanskas – yra atidarytas, bet nuolat bombarduojamas.

Humanitarinė pagalba dar pasiekia miestą, kur yra daug minų, sakė O. Zaika.

Pasak jo, Lysyčanske, kur prieš karą gyveno 97 tūkst. gyventojų, yra likę 20 tūkst. žmonių.

Lysyčanską upė skiria nuo Sjevjerodonecko – kito ukrainiečių iš dalies kontroliuojamo miesto Luhansko srityje. Sjevjerodonecką taip pat yra apsiautusios Rusijos pajėgos.

JAV: Rusija atsakys už karo nusikaltimus Ukrainoje

JAV pažadėjo, kad kartu su savo sąjungininkais privers Rusiją atsakyti už jos kariuomenės nusikaltimus Ukrainoje, praneša agentūra AP.

Ketvirtadienį vykusiame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Uzra Zeya teigė, kad per 100 karo dienų visas pasaulis matė, kaip Rusija bombarduoja gimdymo namus, geležinkelio stotis, gyvenamuosius namus ir žudo gatve važiuojančius dviratininkus.

Pasak U. Zeya, JAV bendradarbiauja su savo sąjungininkais, kad galėtų prisidėti prie daugybės šiuo metu vykdomų tarptautinių tyrimų dėl Rusijos kariuomenės įvykdytų žiaurumų Ukrainoje.

JT Saugumo Tarybos posėdyje Airijos generalinis prokuroras Paulas Gallagheris palankiai įvertino tarptautinės bendruomenės pastangas siekti teisingumo Ukrainoje ir nurodė, kad Airija buvo viena pirmųjų šalių, kuri dėl situacijos šioje šalyje kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT).

Pasak P. Gallagherio, TBT Rusijos nusikaltimams tirti subūrė 42 ekspertų komandą.

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu ėmėsi kaltinti Vakarų šalis „dviveidiškumu“, neva jos „staiga“ pradėjo siekti tarptautinės baudžiamosios atsakomybės dėl Maskvos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“.

Lenkijos premjeras kritikuoja Europos „abejingumą“ genocidui Ukrainoje

Šimtąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis apkaltino Europą „abejingumu genocidui“ Ukrainoje. Beveik visos pasaulio televizijos stotys rodė ukrainiečių civilių žudynes, „tačiau Ukrainos kančios yra tarsi apjuostos abejingumo siena“, rašė jis straipsnyje vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

M. Morawieckis kritikavo ir buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry‘io Kissingerio žodžius – šis Davose pareiškė, kad Ukraina turi atiduoti Rusijai dalį savo teritorijos ir kad Europa turi siekti sutarimo su Rusija. Lenkijos premjeras teigė patyręs Déjà-vu jausmą. „Didysis Amerikos politikos realistas pakartojo būtent tas tezes, kurias girdėjo Lenkija aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose“, – rašė jis.

EPA-ELTOS nuotr.

Ir tada daug politikų buvo linkę manyti, kad Sovietų Sąjunga kaip sistema yra teisėta. Nors ji buvo vadinama „blogio imperija“, atsirasdavo politikų, „kurie sakė, kad jos egzistavimas reikalingas dėl jėgų pusiausvyros“.

Per pirmąsias šimtą karo dienų Ukraina pasauliui įrodė du dalykus. „Pirma: kad senoji Rusijos galia šiandien yra daug mažiau įspūdinga nei daugelis manė. Antra: kad ir mažesnė tauta gali smarkiau priešintis, jei turi nepalaužiamą charakterį“, – teigė M. Morawieckis.

Tačiau ukrainiečiai turi paklausti savęs, ar tikrai gali pasikliauti Europa. „Ar ginklai pristatomi laiku. Ar kas nors nepradeda derybų su Putinu už jų nugaros“, – rašoma straipsnyje. Ir ar ES galiausiai priims sankcijas, kurios realiai apribos Rusijos veikimo galimybes.

Per šias šimtą dienų netruko simbolinių gestų. Daug Europos politikų apsilankė Kyjive, tačiau karas tęsiasi toliau. Nors Ukrainai išlaikė Kyjivą ir Charkivą ir neleido Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiekti savo strateginių tikslų: „Į Rusiją, vargu, ar galima žiūrėti kaip į pralaimėtoją. Dar daugiau: tai, kad Rusija iki šiol nepralaimėjo, yra jos dalinė pergalė“.

Rusijos karas Ukrainoje peržengė niūrią 100 dienų ribą

Rusijos invazija Ukrainoje penktadienį vyksta jau 100-ąją dieną, kovos tęsiasi rytuose, kur Maskvos pajėgos stiprina savo pozicijas Donbaso regione.

Niūri riba peržengta Kyjivui paskelbus, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei dalį Donbaso.

Žlugus Kremliaus planams greitai užimti Ukrainos sostinę, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė sutelkė dėmesį į Rytų Ukrainos užėmimą. Dėl to nuogąstaujama, kad karas gali užsitęsti.

Vienos įnirtingiausių kovų dabar vyksta Sjevjerodonecke Donbaso regione, kurio 80 proc. jau yra užėmę rusai. Pranešama, kad ukrainiečių pajėgos smarkiai priešinasi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį sakė, kad ukrainiečių pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų mūšyje už šį pramoninį Luhansko srities miestą.

„Tačiau dar anksti pasakyti. Šiuo metu tai sunkiausias rajonas“, – pridūrė jis.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus per susirašinėjimo platformą „Telegram“ sakė, kad „jau 100 dienų jie viską lygina su žeme“, ir apkaltino rusus naikinant ligonines, mokyklas bei kelius.

„Tačiau mes tik stiprėjame. Dėl neapykantos priešui ir tikėjimo savo pergale esame nepalaužiami“, – sakė jis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo tūkstančiai žmonių, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus. V. Zelenskis sakė, kad kasdien mūšio lauke žūsta iki 100 ukrainiečių karių.

Penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo ruožtu pranešė, kad nuo vasario 24-osios nukauta 30 950 rusų karių.

Per praėjusią parą nukauta 100 rusų karių, sakoma pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Apšaudymas intensyvėja“

Sjevjerodonecko gamykla „Azot“, viena didžiausių trąšų gamyklų Europoje, taip pat tapo Rusijos kariuomenės taikiniu – buvo apšaudytas vienas iš jos administracinių pastatų ir metanolio sandėlis.

Ukrainiečių kariai dar kontroliuoja pramonės zoną, sakė S. Haidajus. Padėtis ten primena Mariupolį, kur didžiulė metalurgijos gamyklos teritorija ilgai buvo paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas, kol galiausiai gegužės pabaigoje gynėjai sudėjo ginklus.

Padėtis šalia Sjevjerodonecko, už upės, esančiame Lysyčanske taip pat atrodo prastėjanti.

Šiame mieste jau sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų, nutrūko elektros ir dujų tiekimas, telefono ryšys, interneto paslaugos, pranešė vietos administracijos vadovas Oleksandras Zaika.

„Apšaudymas intensyvėja su kiekviena diena“, – sakė jis.

Slovjansko mieste, esančiame už maždaug 80 km nuo Sjevjerodonecko, gyventojai sakė, kad Rusijos pajėgos vykdo nuolatinį apšaudymą.

„Čia labai sunku“, – sakė 24 metų greitosios pagalbos medikė Jekaterina Perednenko. Ji į miestą sugrįžo vos prieš penkias dienas, bet suprato, kad vėl turės išvykti.

„Visur šaudoma, baisu. Nėra vandens, elektros ir dujų“, – sakė ji.

Tuo metu Mykolajive Ukrainos pietuose per rusų vykdomą apšaudymą žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar keli buvo sužeisti, vėlai ketvirtadienį pranešė ukrainiečių kariškiai.

Finansinis spaudimas

Vakarų šalys su JAV priešakyje siunčia Ukrainai ginklus ir karinius reikmenis, norėdamos padėti jai atremti antpuolį.

Naujoji JAV ambasadorė Kijeve Bridget Brink (Bridžit Brink), ketvirtadienį įteikusi skiriamuosius raštus V. Zelenskiui, pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos „padės Ukrainai įveikti Rusijos agresiją“.

Anksčiau šią savaitę Vašingtonas paskelbė, kad siunčia Ukrainai pažangesnes didelio judrumo artilerijos raketų sistemas HIMARS. Iš jų galima leisti tiksliai nutaikomus sviedinius, nuskriejančius iki 80 kilometrų.

Šie kompleksai yra svarbiausia dalis 700 mln. dolerių (651 mln. eurų) vertės paketo, taip pat apimančio oro erdvės stebėjimo radarus, šaudmenis, sraigtasparnius ir transporto priemones.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vašingtonas savo žingsniu „pila alyvos į [konflikto] ugnį“, nors JAV pareigūnai tvirtina, kad Ukraina žada neatakuoti taikinių Rusijos teritorijoje iš naujų pabūklų.

Kyjivo sąjungininkai Vakaruose ne tik siunčia ginklus Ukrainai, bet ir stengiasi atkirsti Rusiją nuo finansinių išteklių, spausdamos V. Putiną pakeisti kursą.

Jungtinės Valstijos, papildydamos jau ir taip ilgą embargo sąrašą, paskelbė sankcijas V. Putino pinigų valdytojui, taip pat Monako bendrovei, Maskvos elitui tiekiančiai prabangias jachtas.

Nusivylimas dėl naftos

Tuo metu ES lyderiai neseniai susitarė dėl naujų sankcijų, turinčių iki šių metų pabaigos užblokuoti 90 proc. rusiškos naftos importo į bloką.

Rusija savo ruožtu įspėjo, kad už dalinį naftos embargą pirmieji iš savo kišenės sumokės Europos vartotojai.

Didžiausi naftos gamintojai savo ruožtu sutiko padidinti gavybą dar maždaug 50 proc. per mėnesį, siekdami nuraminti perkaitusią rinką ir sumažinti infliacinį spaudimą.

Tačiau šis žingsnis nuvylė investuotojus, o kainos dar labiau pakilo, kai buvo paskelbtas sprendimas.

Nuogąstaujama, kad karas gali sukelti pasaulinę maisto krizę, nes Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje.

Dėl šios priežasties jau dabar auga būtiniausių produktų – nuo grūdų iki saulėgrąžų aliejaus ir kukurūzų – kainos, o skaudžiausią poveikį jaučia mažiausiai pasiturintys žmonės.

Afrikos Sąjungai (AS) vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas (Makis Salas) penktadienį lankysis Rusijoje, kur ruošiasi derėtis su V. Putinu.

Per vizitą bus siekiama „atlaisvinti grūdų ir trąšų atsargas, kurių blokavimas ypač smarkiai veikia Afrikos šalis“, taip pat deeskaluoti karą Ukrainoje, pranešė M. Sallo biuras.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje: jau praėjo 100 karo dienų, o sunkiosios ginkluotės dar nėra

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje paragino skubiai tiekti sunkiąją ginkluotę į karo nuniokotą šalį, teigdamas, kad praėjus 100 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Vokietijos vyriausybės pažadėti ginklai dar nepristatyti.

„Būkime atviri, praėjo 100 karo dienų, o iki šiol iš Vokietijos į Ukrainą nebuvo pristatytas nė vienas sunkiosios ginkluotės vienetas“, – Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė Andrijus Melnykas.

Nors jis palankiai įvertino neseniai paskelbtą kanclerio Olafo Scholzo pranešimą, kad Vokietija Ukrainai atsiųs tokių ginklų, kaip oro gynybos sistema „Iris-T“, A. Melnykas sakė, kad pirmieji ginklai tikriausiai nebus pristatyti iki birželio pabaigos.

Kancleris trečiadienį parlamente paskelbė apie „Iris-T“ pristatymą, taip pat apie sekimo radarą artilerijos pozicijoms aptikti. Vokietija taip pat nori pristatyti keturis daugkartinius raketų paleidimo įrenginius iš Bundesvero atsargų.

Šiam įsipareigojimui pritaria kiek daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų, rodo reprezentatyvi tyrimų instituto „YouGov“ atlikta apklausa. Apie 52 proc. respondentų teigė visiškai arba iš dalies palaikantys šį pranešimą, o 33 proc. teigė visiškai arba iš dalies nepritariantys jam.

JT: jau 100 dienų trunkančiame Rusijos kare prieš Ukrainą laimėtojų nebus

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad jau 100 dienų trunkančiame Rusijos kare prieš Ukrainą „laimėtojų nebus“, Maskvos pajėgoms toliau veržiantis gilyn į Ukrainos rytinį Donbaso regioną.

„Šiame kare laimėtojų nėra ir nebus. Šimtą dienų matome, kas prarandama: gyvybės, namai, darbo vietos ir perspektyvos“, – sakoma JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado (Amino Avado) pareiškime.

Niūri 100 dienų riba peržengta Kyjivui paskelbus, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei Donbaso dalis.

Žlugus Kremliaus planams greitai užimti Ukrainos sostinę, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė sutelkė dėmesį į Rytų Ukrainos užėmimą. Dėl to nuogąstaujama, kad karas gali užsitęsti.

„Šis karas daro netoleruotiną žalą žmonėms ir tiesiogiai veikia beveik visus civilių gyvenimo aspektus“, – sakė A. Awadas.

„Vos per tris mėnesius beveik 14 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, dauguma jų – moterys ir vaikai“, – nurodė jis.

Pasak JT, organizacija deda pastangas apriboti „niokojamą karo poveikį aprūpinimo maistu saugumui, siekdama atblokuoti gyvybiškai svarbią prekybą grūdais ir kitomis prekėmis“.

Rusijos karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos Maskvai sutrikdė kviečių ir kitų produktų tiekimą iš šių dviejų valstybių. Rusija ir Ukraina tiekia apie 30 proc. visų pasaulyje užauginamų kviečių.

„Mums reikia taikos. Karas turi baigtis dabar“, – sakoma JT pareiškime.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko beveik 31 tūkst. karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 30 950 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 3-iosios Rusija taip pat neteko 1 367 tankų, 3 366 šarvuočių, 661 artilerijos sistemos, 207 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 95 oro gynybos sistemų, 210 lėktuvų, 175 sraigtasparnių, 2 329 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 535 dronų, 51 specialiosios technikos vieneto ir 121 sparnuotosios raketos.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

ES galutinai patvirtino šeštą sankcijų Rusijai paketą

Europos Sąjunga penktadienį užbaigė šešto sankcijų Rusijai paketo tvirtinimo procedūrą, pranešė ES Tarybos spaudos tarnyba.

Sankcijų paketas apima tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos importo draudimą ir išimtį šalims, dėl geografinės padėties ir infrastruktūros negalinčioms greitai nutraukti naftos importo naftotiekiu. Šalys sutarė, kad tęs pastangas šiam tikslui pasiekti.

Rusiškos naftos ketinama palaipsniui atsisakyti per pusmetį, o naftos produktų – per aštuonis mėnesius.

Šeštuoju paketu Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ bus atsietas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Ta pati sankcija bus taikoma Baltarusijos bankui „Belinvestbank“, Rusijos bankams „Moskovskij kreditnyj bank“, „Rosselchozbank“.

ES taip pat papildė eksporto draudimus ir paslaugų teikimo apribojimus.

Į sankcijų sąrašus papildomai įtraukta 18 bendrovių ir 65 asmenys, vienaip ar kitaip susiję su su karu Ukrainoje. Kalbant apie Baltarusiją, į sankcijų sąrašus papildomai įtraukta 12 asmenų ir aštuonios bendrovės.

ES uždraudžia dar trijų Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių – „Rossija RTR/RTR Planeta“, „Rossija 24/Russia 24“ ir „TV Center International“ – veiklą Bendrijoje. Tai daroma siekiant nutraukti melagingos informacijos platinimą ir neapykantos kurstymą.

Blokas taip pat uždraudė teikti Rusijai virtinę finansinių ir konsultavimo paslaugų.

„Su šiandienos paketu dar labiau apribojame Kremliaus pajėgumus finansuoti karą... Mes uždraudžiame rusiškos naftos importą į ES ir taip atkertame didžiulį Rusijos pajamų šaltinį. Taip pat atribojame daugiau svarbių Rusijos bankų nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Be to, įvedame sankcijas tiems, kas yra atsakingi už žiaurius nusikaltimus... Bučoje ir Mariupolyje, uždraudžiame didesnei dezinformacijos veikėjų grupei aktyviai prisidėti prie [Rusijos] prezidento [Vladimiro] Putino karo propagandos“, – sakė jis.

Kinija atsisako padėti Rusijai, baimindamasi sankcijų

JAV leidinys „The Washington Post“, remdamasis dviem anoniminiais JAV ir Kinijos pareigūnais, skelbia, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija ne kartą prašė Kinijos ekonominės paramos, tačiau Pekinas, baimindamasis JAV sankcijų, nelinkęs to daryti.

Pekinas palaiko Maskvą retoriškai: dėl to, kas įvyko, kaltina NATO, JT Saugumo Taryboje susilaiko balsuojant už rezoliucijas, kurioms prieštarauja Rusija, valstybinėje žiniasklaidoje, skirtoje tiek vidaus, tiek ir užsienio auditorijai, pasakoja apie vadinamąją „specialiąją operaciją“, vadovaudamasis prorusiškomis pozicijoms, įskaitant nepagrįstas sąmokslo teorijas apie JAV biologines laboratorijas Ukrainoje.

Rusija diplomatiniais kanalais mažiausiais du kartus prašė Kinijos ekonominės paramos „naujomis formomis“ ir baksnojo į  „prekybos įsipareigojimus“, kuriuos Pekinas prisiėmė iki karo Ukrainoje, rašo „The Washington Post“.

„Kinija aiškiai išreiškė savo poziciją dėl padėties Ukrainoje ir neteisėtų sankcijų Rusijai. Mes suprantame [Maskvos] padėtį. Tačiau šiame dialoge negalime nepaisyti savo interesų. Visada veiksime vadovaudamiesi Kinijos žmonių interesais“, – leidinys cituoja gerai informuotą šaltinį Pekine.

Tiek Kinijos, tiek JAV šaltiniai teigia, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pavedė savo padėjėjams rasti būdų, kaip padėti Rusijai, tačiau taip, kad nebūtų pritaikytos JAV sankcijos. Tai pasirodė esanti sudėtinga užduotis, o tikslai – prieštaringi.

„Kinija ir Rusija ilgą laiką puoselėjo normalius santykius ekonomikos, prekybos ir energetikos srityse. Problemos esmė ne tai, kas padės Rusijai apeiti sankcijas, o tai, kad be reikalo nukentėjo normali prekyba ir ekonominiai mainai tarp Rusijos ir Kinijos“, – leidiniui sakė Kinijos ambasados Vašingtone spaudos atašė Liu Pengyu (Liu Penjuji).

Kyjivas: Ukrainos ateitis – Europoje, o Rusijos laukia izoliacija

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis penktadienį, 100-ąją Rusijos invazijos dieną, sakė, kad jo šalies laukia demokratinė ateitis Europoje, o Rusija vis labiau izoliuojama.

„Jau 100 dienų Ukraina pasitikinčiai juda tikslo gyventi kaip laisvai demokratinei šaliai Europos šeimoje link“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Šmyhalis.

„Rusija aiškiai juda gyvenimo už Geležinės uždangos ir atskyrimo nuo išsivysčiusio pasaulio link“, – pridūrė jis.

Rusijos invazija Ukrainoje penktadienį vyksta jau 100-ąją dieną, kovos tęsiasi rytuose, kur Maskvos pajėgos stiprina savo pozicijas Donbaso regione.

Kyjivas anksčiau paskelbė, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei Donbaso dalis.

„Ukraina neabejotinai laimės. Visi ukrainiečiai – kiekvienas kasdien savo vietoje, bet drauge – artėja prie šios dienos“, – sakė D. Šmyhalis.

V. Zelenskis 100-ąją Rusijos invazijos dieną: mes laimėsime

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis penktadienį, 100--ąją Rusijos karo jo šalyje dieną, paskelbtame vaizdo įraše sakė, kad ukraineičiai atrems rusų invaziją.

„Mes laimėsime“, – sakė V. Zelenskis.

Tame pačiame įraše taip pat pasirodė premjeras Denysas Šmyhalis ir prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.

Kremlius: per karinės kampanijos Ukrainoje 100 dienų pasiekta tam tikrų rezultatų

Kremlius penktadienį paskelbė, kad Rusija per savo karinę kampaniją Ukrainoje pasiekė „tam tikrų rezultatų“, minint 100 dienų sukaktį nuo karinių veiksmų pradžios.

„Buvo pasiekta tam tikrų rezultatų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kai buvo paklaustas apie pasiekimus per „specialiosios karinės operacijos“, kaip Maskva oficialiai vadina šį karą, pirmąsias 100 dienų.

Rusija skelbė įvairių naratyvų, kodėl vasario 24-ąją nusprendė pasiųsti kariuomenę į provakarietišką kaimynę. Vienas iš jų – kad Rusija siekia apginti gyventojus nuo Kyjivo pajėgų atakų promaskvietiškų separatistų kontroliuojamose rytinio Donbaso regiono teritorijose, kur 2014 metais buvo įkurtos apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“.

„Kalbant apie jų apsaugos užtikrinimą, imamasi priemonių, ir buvo pasiekta kai kurių rezultatų, – aiškino D. Peskovas. – Daug gyvenviečių buvo išvaduota nuo Ukainos pronacistinių pajėgų ir tiesiogiai – nuo nacionalistinių elementų.“

Rusija dažnai vadina Ukrainos valdžią neonacistine ir nacionalistine. Kyjivas savo ruožtu pabrėžia, kad šios propagandinės etiketės Maskvos vartojamos siekiant pateisinti konfliktą Rusijos gyventojams.

„Žmonėms buvo suteikta galimybė pradėti kurti taikų gyvenimą, – teigė D. Peskovas. – Šis darbas bus tęsiamas, kol bus pasiekti visi karinės operacijos uždaviniai.“

V. Putino kritikas, ekspremjeras M. Kasjanovas paliko Rusiją

Rusijos opozicijos politikas, buvęs premjeras Michailas Kasjanovas, kritikavęs Maskvos invaziją Ukrainoje, penktadienį pranešė laikinai palikęs šalį, tačiau viliasi sugrįžti. 

M. Kasjanovas, kuris 2000–2004 metais buvo pirmasis prezidento V. Putino premjeras, naujienų agentūrai AFP raštu pranešė, kad jo šiuo metu nėra Rusijoje.

„Tikiuosi – neilgam“, – sakė 64 metų politikas.

Jis atsisakė pateikti kitų detalių ar nurodyti, kur šiuo metu yra.

Kai buvo V. Putino atleistas iš pareigų, M. Kasjanovas prisijungė prie Rusijos opozicijos ir tapo vienu iš balsingiausių Kremliaus kritikų.

Ekspremjeras vadovauja opozicinei liberaliai Liaudies laisvės partijai (PARNAS).

Gegužės viduryje duodamas interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ M. Kasjanovas kritikavo Kremliaus „brutalų karą“ prieš Ukrainą.

PARNAS politikas Konstantinas Merzlikinas sakė, kad nuolat bendrauja su M. Kasjanovu, tačiau nežino, kur jis yra apsistojęs ir kada išvyko iš šalies.

„Šiuo metu jo nėra Rusijoje“, – pridūrė jis.

V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, dešimtys tūkstančių rusų, tarp jų daug Kremliaus kritikų, paliko šalį.  

Balsingiausias V. Putino kritikas Aleksejus Navalnas laikomas kalėjime. Kovą teismas jam skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų pasisavinus ir panaudojus asmeninėms reikmėms kelis milijonus JAV dolerių, paaukotų jo politinėms organizacijoms, taip pat dėl nepagarbos teismui. Opozicionierius šiuos kaltinimus laiko politiškai motyvuotais.

Rusija skelbia nukovusi 360 Ukrainos karių

Rusijos karinės pajėgos skelbia naktį pradėjusios naujas  oro, raketų ir artilerijos atakas. „Per karinių oro pajėgų smūgius sunaikinta daugiau kaip 360 nacionalistų, taip pat 49 ginklų sistemos ir kariniai automobiliai“, – penktadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Rusijos duomenimis, be kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų apšaudytos kelios dar sovietų gamybos „Grad“ tipo raketų paleidimo sistemos ir keturi Ukrainos artilerinių ir raketinių pajėgų amunicijos sandėliai Donbase. Tai pat atakuotos vadavietės, o Mykolajivo regione Pietų Ukrainoje – ir dronų valdymo punktas, sakė I. Konašekovas.

Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Ministras: NATO turi apsvarstyti galimą Ukrainos de facto narystę Aljanse

NATO turi apsvarstyti galimybę suteikti Ukrainai ne de jure, o de facto narystę Aljanse, kai jam priklausančios šalys birželį vyksiančiame susitikime aptars ateinančio dešimtmečio strategiją, penktadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Manau, jog jei kalbame apie Ukrainos de facto, ne de jure narystę NATO, tai būtų gera mintis šiai strategijai“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bratislavoje vykstantį „GLOBSEC 2022“ forumą, teigė O. Reznikovas.

„Ukraina taip pat bus šios strategijos dalis, nes mes taip pat priklausome Europos, NATO ir Europos Sąjungos (ES) rytiniam flangui. Manau, kad tokia situacija būtų naudinga abiem pusėms“, – pridūrė gynybos ministras.

Rusija kartoja, kad tęs karą, kol pasieks visus tikslus

Praėjus 100 dienų nuo karo pradžios Rusija patvirtino, kad tęs savo karinę operaciją Ukrainoje, kol pasieks visus tikslus, praneša agentūra „Reuters“.

Vienas pagrindinių tikslų yra žmonių Donecko ir Luhansko regionuose Rytų Ukrainoje apsauga, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paminėdamas teritorijas Donbase, kurias jau nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja prorusiški separatistai. „Buvo imtasi priemonių jų saugumui garantuoti ir pasiekta tam tikrų rezultatų“, – pabrėžė jis.

Rusija vasario 24 dieną pradėtą karą Ukrainoje vadina „karine specialiąja operacija“.

A. Lukašenka: Baltarusija pasirengusi Ukrainos grūdų tranzitui per savo teritoriją

Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu kalbėjosi su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“.

Pasak Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „BelTA“, jie, be kita ko, svarstė ir grūdų išvežimo iš Ukrainos problemą.

„Pašnekovai aptarė aktualiausius darbotvarkės klausimus, ypač daug dėmesio skirdami grūdų išvežimo iš Ukrainos teritorijos problemai. Valstybės vadovas aiškiai apibrėžė poziciją šia tema: Baltarusija pasirengusi Ukrainos grūdų tranzitui į Baltijos jūros uostus per savo teritoriją. Be to, Minskas pasirengęs teikti visokeriopą pagalbą juos pervežant Baltarusijos geležinkelio transportu ir skirti tam reikiamus pajėgumus“, – sakoma „BelTA“ pranešime.

Pasak pranešimo autorių, A. Lukašenka pasiūlė JT generaliniam sekretoriui surengti derybas, kuriose dalyvautų Baltarusijos, Ukrainos ir sutinkančių suteikti savo uostus Baltijos jūros šalių atstovai, kad būtų sureguliuota grūdų išvežimo problema.

Bet, kaip pažymi „eurointegration.com.ua“, A. Lukašenkai svarbiausia, kad šie uostai (Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Rusijos) būtų atviri ir baltarusiškoms prekėms.

Gautomis žiniomis, A. Guterresas paprašė kelių dienų, kad galėtų pasitarti su suinteresuotų šalių vadovais.

Prancūzija patvirtino, kad Ukrainoje žuvo savanoris

Per mūšį Ukrainoje žuvo prancūzų savanoris kovotojas, penktadienį patvirtino Paryžius po pranešimų, kad vyras žuvo per artilerijos apšaudymą Charkivo srityje.

„Žinome liūdną žinią, kad per mūšį Ukrainoje mirtinai sužeistas Prancūzijos pilietis – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. - Visiems primename, kad visa Ukraina yra karo zona. Šiuo atžvilgiu oficialiai nerekomenduojama keliauti į Ukrainą, kad ir dėl kokių priežasčių."

Radijo stotis „Europe 1“ ketvirtadienį pranešė, kad jaunuolis prisijungė prie užsienio gynybos padalinio Ukrainoje ir kariavo prie Charkivo – šiaurės rytų miesto, smarkiai apšaudomo Rusijos pajėgų, bet tebesančio ukrainiečių rankose.

Daug užsienio kovotojų atsiliepė į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą atvykti savanoriais ir kautis su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. Kovą Ukrainos vyriausybė nurodė, kad jų yra apie 20 tūkst., nors šis skaičius nebuvo patvirtintas nepriklausomai.

Tai pirmas kartas, kai kare žuvo prancūzų kovotojas, pranešė „Europe 1". Balandžio pabaigoje Didžiosios Britanijos vyriausybė patvirtino, kad vienas jos piliečių, žiniasklaidoje įvardytas kaip 36 metų armijos veteranas, žuvo Ukrainoje, o kitas dingo be žinios.

Agentūra: Ukrainoje sužeisti du „Reuters“ žurnalistai, žuvo vairuotojas

Du naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai penktadienį Rytų Ukrainoje buvo lengvai sužeisti, jų vairuotojas žuvo, pranešė bendrovės atstovas.

„Du „Reuters“ žurnalistai buvo nesunkiai sužeisti, kai buvo apšaudyti pakeliui į Severodonecką“, – sakoma agentūros pranešime.

„Jie važiavo Rusijos remiamų separatistų suteiktoje transporto priemonėje, kurią vairavo separatistų paskirtas asmuo. Transporto priemonės vairuotojas žuvo".

Maskva taikys sankcijas dar 41 kanadiečiui

Rusija penktadienį paskelbė uždraudžianti atvykti 41 Kanados piliečiui, įskaitant kelis Kanados ukrainiečių kongreso narius, atsakydama į „antirusiškas sankcijas“, įvestas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad „atvykimas į Rusiją užvertas [šiems] Kanados piliečiams, įskaitant ultranacionalistines jėgas Ukrainoje remiančių organizacijų vadovus, taip pat aukšto rango kariuomenės pareigūnus“.

Į penktadienį paskelbtą sąrašą įtraukti keli Kanados gynybos viceministrai ir su Ukraina susijusių organizacijų, pavyzdžiui, Kanados ukrainiečių kongreso ir Pasaulio ukrainiečių kongreso, nariai.

Vakarų šalys paskelbė virtinę sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

Rusija atsakydama uždraudė atvykti daugeliui pareigūnų ir visuomenės veikėjų iš Jungtinių Valstijų, Kanados, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių.

Rusija į juoduosius sąrašus jau yra įtraukusi daugiau kaip 600 Kanados ir beveik 1 000 JAV piliečių.

Praeitą mėnesį Rusija pranešė uždaranti Kanados visuomeninio transliuotojo CBC biurus Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti Rusijos valstybinę televiziją RT.