Karas: po ukrainiečių atakos okupantai paspruko iš Gyvačių salos

Ukrainos pajėgų padėtis nuožmių mūšių draskomose teritorijose šalies rytuose, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, lieka labai sudėtinga.

„Mes darome viską, kad savo karius aprūpintume moderniausiomis artilerijos sistemomis ir duotume deramą atsaką okupantams“, – sakė jis tradiciniame savo kreipimesi naktį į ketvirtadienį.

Rusijos daliniai pramoniniame Donbase masyviai naudoja artileriją, kad susilpnintų Ukrainos pozicijas. Nepaisant kai kurių gaunamų modernių pabūklų iš Vakarų, ji esą pranoksta Ukrainos artileriją. Šiuo metu mūšiai verda dėl Lysyčansko miesto. Iš kaimyninio Sjeverodonecko Ukrainos daliniai pasitraukė.

 


 

Ligšiolinio spaudimo Rusijai neužtenka, sakė V. Zelenskis ir atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik trečiadienį Rusija į Ukrainos Mykolajivo miestą paleido dešimt raketų. „Ir visos jos buvo nukreiptos prieš civilius taikinius“, – pridūrė jis.

V. Putinas: Ukrainoje „viskas vyksta pagal planą“

Praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas dar kartą pareiškė, kad kariniai veiksmai vyksta pagal planą. „Darbas vyksta ramiai, ritmiškai, daliniai juda ir pasiekia linijas, kurios jiems nurodytos kaip etapo tikslai“, – pareiškė V. Putinas trečiadienį rusų žurnalistams Turkmėnijos sostinėje Ašchabade. „Viskas vyksta pagal planą“, – citavo jį Rusijos naujienų agentūra TASS.

V. Putinas pakartojo „specialiosios operacijos“ – taip Rusijos vadovybė vadina karą Ukrainoje – tikslus. Esą būtina „išlaisvinti“ Donbasą, „apsaugoti“ tenykščius gyventojus ir „sukurti sąlygas, kurios garantuotų Rusijos saugumą“. NATO norėjo paversti Ukrainą „antirusišku placdarmu“, – patvirtino jis jau anksčiau išsakytą karo argumentą.

V. Putinas nenorėjo komentuoti, kiek dar laiko tęsis kariniai veiksmai. „Būtų neteisinga nustatyti kokius nors terminus“, – sakė jis. Intensyvesni veiksmai esą reikštų didesnius nuostolius, ir „mes pirmiausiai turime pagalvoti apie tai, kaip išsaugoti savo vaikinų gyvybes“. Rusų karius V. Putinas pavadino „didvyriais“. Apie juos esą turėtų būti kuriamos dainos ir eilėraščiai, jiems turėtų būti statomi paminklai.

V. Putinas: Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO „nebus problema“ Rusijai

Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO Rusijai „nebus problema“, trečiadienį pareiškė V. Putinas.

„Su Švedija ir Suomija neturime tokių problemų kaip su Ukraina“, – per spaudos konferenciją Turkmėnijos sostinėje Ašchabade sakė V. Putinas.

„Neturime teritorinių nesutarimų“, – pridūrė Rusijos lyderis. – Nėra nieko, kas mus neramintų dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO. Jeigu Suomija ir Švedija nori, jos gali įstoti. Jos gali įstoti, kur tik nori.“

Tačiau „jeigu ten bus dislokuojami kariniai kontingentai ir karinė infrastruktūra, privalėsime simetriškai atsakyti ir padidinti grėsmę toms teritorijoms, iš kurių kyla grėsmė mums“, tęsė V. Putinas.

Jeigu ten bus dislokuojami kariniai kontingentai ir karinė infrastruktūra, privalėsime simetriškai atsakyti ir padidinti grėsmę toms teritorijoms.

Švedija ir Suomija nusprendė pateikti prašymus priimti jas į NATO, Rusijai vasario 24-ąją pradėjus karinį puolimą prieš provakarietišką Ukrainą.

Oficialus stojimo procesas buvo pradėtas trečiadienį per NATO viršūnių susitikimą Madride.

Iki šiol Rusija griežtai kritikuodavo abiejų Šiaurės šalių stojimo į Aljansą galimybę, sakydama, jog tai taptų „destabilizuojančiu veiksniu“ tarptautiniam saugumui.

Tačiau V. Putinas trečiadienį pasmerkė NATO „imperines ambicijas“ ir kaltino Aljansą siekiant pabrėžti savo „pranašumą“ per karą Ukrainoje.

„Ukraina ir Ukrainos žmonių gerovė yra ne kolektyvinių Vakarų ir NATO siekis, o priemonė saviems interesams ginti“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.

„NATO šalių lyderiai trokšta... parodyti savo pranašumą, imperines ambicijas“, – pridūrė jis.

Transatlantinis aljansas ir „visų labiausiai Jungtinėms Valstijoms jau seniai reikėjo išorinio priešo, kurio atžvilgiu jie galėtų suvienyti savo sąjungininkus“, teigė V. Putinas.

„Iranas tam netiko. Mes suteikėme jiems šią galimybę... sutelkti visą pasaulį aplink juos“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis paskelbė, kad nutraukia diplomatinius santykius su Sirija

V. Zelenskio duomenimis, nutraukia diplomatinius santykius su Sirija. „Daugiau nebebus santykių tarp Ukrainos ir Sirijos“, – sakė jis trečiadienio vakarą „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše. Damaskas prieš tai pripažino prorusiškas apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje.

Sirijos sprendimas yra „nereikšminga istorija“, sakė V. Zelenskis. Tačiau jis įspėjo, kad „sankcijų spaudimas“ Rusijos sąjungininkui Damaskui bus toliau didinamas.

2018-aisiais Sirija, kaip prieš tai jau ir Rusija, pripažino ir separatistinius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus Gruzijoje.

Sirija ir Rusija daug dešimtmečių yra sąjungininkės. Be kita ko, nuo 2015 metų Maskva remia Sirijos diktatorių Basharą al Assada pilietiniame kare jo šalyje.

JAV perduoda Ukrainai 1,3 mlrd. dolerių žadėtos ekonominės pagalbos

JAV Iždo departamentas trečiadienį paskelbė apie 1,3 mlrd. dolerių (1,23 mlrd. eurų) perdavimą Ukrainai – ši suma yra dalis 7,5 mlrd. dolerių (7,12 mlrd. eurų) pagalbos paketo, kurį prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija gegužę pažadėjo skirti Kyjivui.

„Perduodami šią ekonominę pagalbą dar kartą patvirtiname savo ryžtingą įsipareigojimą Ukrainos žmonėms, kurie ginasi nuo Putino agresijos karo ir stengiasi stabilizuoti savo ekonomiką“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) pareiškime.

Ši suma, kuri yra prezidento J. Bideno gegužę pasirašyto 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo dalis, bus pervesta per Pasaulio banką.

Pasaulio banko skaičiavimais, dėl karo, kuris prasidėjo Rusijai vasario gale įsiveržus į savo provakarietišką kaimynę, Ukrainos ekonomika šiais metais gali susitraukti iki 45 procentų.

Šiuo metu Ukrainos biudžeto deficitas kas mėnesį didėja 5 mlrd. JAV dolerių, o padėtį dar apsunkina šalies nesugebėjimas pritraukti lėšų arba gauti finansavimą išorės rinkose.

Sąjungininkės suskubo padėti Ukrainai: Didysis septynetas (G-7) ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė, kad skirs Kyjivui 29,6 mlrd. dolerių. Pasak Iždo departamento, iš šios sumos 8,5 mlrd. dolerių skirs Jungtinės Valstijos.

Balandį ir gegužę Vašingtonas per Pasaulio banką jau išmokėjo dvi 500 mln. JAV dolerių sumas, kad padėtų padengti Ukrainai neatidėliotinas išlaidas, susijusias su neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos invazija, nurodė Iždo departamentas.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Vašingtonas jau perdavė Kyjivui daugiau kaip 6 mlrd. dolerių vertės karinės įrangos.

„Amnesty International“: Mariupolio teatrą subombardavo rusai

Ukrainos Mariupolio miesto teatrui, kuriame slėpėsi civiliai, kovo mėnesį tikriausiai smogė Rusijos aviacija, įvykdydama karo nusikaltimą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje.

„Iki šiol kalbėdavome apie įtariamą karo nusikaltimą. Dabar galime aiškiai sakyti, kad tai buvo karo nusikaltimas, įvykdytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Amnesty International“ Ukrainos skyriaus vadovė Oksana Pokalčuk.

„Šiuos sprogimus sukėlė... dvi 500 kg bombos“, numestos iš lėktuvo, sakė ji, atmesdama Rusijos pareiškimus, kad teatrui smogė patys miesto gynėjai ukrainiečiai.

Vis dėlto organizacija taip pat nustatė, kad žuvusiųjų skaičius galėjo būti mažesnis, nei manyta iš pradžių.

„Amnesty International“ pasikalbėjo su dešimtimis kovo 16-osios smūgį išgyvenusių ar jį mačiusių žmonių, be to, surinko įrodymų, tokių kaip nuotraukos, vaizdo įrašai, iš palydovų padarytos nuotraukos ir dokumentai, įskaitant subombarduoto teatro planus.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą teatras tapo oficialia slėptuve, joje kovo pradžioje susirinko tūkstančiai žmonių, tikėdamiesi patekti į evakuacijos vilkstines.

Savanoriai ten dalijo maistą, vandenį ir tokius būtiniausius dalykus kaip antklodės, teikė medicinines paslaugas.

„Mariupolyje buvo labai daug karinių taikinių. Jie aiškiai pasirinko civilinį“, – sakė O. Pokalčuk ir pridūrė, kad tai rusų vadams turėjo būti aišku iš dronais ir palydovais padarytų nuotraukų.

Kelios žmonių grupės dienomis prieš smūgį iš teatro išvyko – neoficialiai ar suderėtais humanitariniais koridoriais – todėl teatre buvo likę mažiau žmonių.

Tačiau „vyras, savanoriavęs lauko virtuvėje, sakė, kad jie vis tiek atakos dieną gamino [maistą] 800 žmonių“, rašo „Amnesty International“.

Poveikio teatrui analizė rodytų, kad ten detonavo 400–800 kg sprogmenų.

Remdamasi įrodymais, įskaitant išgyvenusiųjų informaciją apie nuolaužas ir tuo metu regione rusų vykdytų operacijų detales, „Amnesty International“ padarė išvadą, kad buvo numestos dvi 500 kg bombos.

Organizacijai nepavyko gauti jokių liudijimų, kurie paremtų Rusijos pareiškimą, kad teatrą subombardavo patys ukrainiečiai.

Remdamasi liudininkų pareiškimais ir viešais pranešimais apie žuvusiuosius, „Amnesty International“ mano, kad per šią ataką žuvo „mažiausiai tuzinas žmonių“, tačiau taip pat tikėtina, kad apie daug kitų žūties atvejų liko nepranešta.

Mariupolio miesto valdžia iš pradžių buvo apskaičiavusi, kad žuvo maždaug 300 žmonių, o naujienų agentūros AP tyrimas rodytų, kad žuvusiųjų gali būti iki 600.

„Gera naujiena ta, kad žuvo mažiau žmonių. Tačiau tai nieko nekeičia. Tai vis tiek aiškus karo nusikaltimas“, – sakė O. Pokalčuk.

Didžioji Britanija dvigubina karinę paramą Ukrainai

Didžioji Britanija smarkiai didina savo karinę paramą Ukrainai. Britų vyriausybė trečiadienio vakarą paskelbė, kad pagalba didinama milijardu svarų (beveik 1,2 mlrd. eurų), o tai reiškia – kone dvigubinama. Vyriausybės duomenimis, Didžiosios Britanijos parama Ukrainai sieks iš viso 2,3 mlrd. svarų. Be kita ko, Ukrainai bus perduota oro gynybos sistemų, dronų ir elektroninės įrangos.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusijos atakos Ukrainoje „tampa vis barbariškesnės“, nes Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyksta pasiekti karinių pergalių, kurių tikėjosi.

Didžioji Britanija toliau rems Ukrainą, „kad V. Putinui Ukrainoje nepasisektų“, – pabrėžė B. Johnsonas.

V. Putinas neigia, kad rusai smogė parduotuvių centrui Kremenčuke

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė, kad Maskvos pajėgos yra atsakingos už šios savaitės smūgį sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste, kai žuvo 18 žmonių.

„Mūsų kariuomenė neatakuoja jokių civilinės infrastruktūros objektų. Turime visus pajėgumus žinoti, kas kur yra“, – sakė V. Putinas spaudos konferencijoje Turkmėnijos sostinėje Ašchabade.

„Niekas iš mūsų tiesiog taip sau, bet kaip, nešaudo. Paprastai tai daroma remiantis žvalgybos duomenimis apie taikinius... tikslaus nutaikymo ginklais“, – teigė jis.

„Esu įsitikinęs, kad [ir] šį kartą viskas buvo daroma kaip tik taip“, – pridūrė V. Putinas.

Ukraina kaltina Rusiją pirmadienį smogus prekybos centrui Kremenčuke, esančiame 330 km į pietryčius nuo Kyjivo.

Rusija kaltinimus neigia ir anksčiau sakė, kad jos raketų salvė buvo nukreipta į ginklų sandėlį, o prekybos centras tuo metu nedirbo.

Iš Rusijos okupuoto Ukrainos uosto išplaukė 7 000 t grūdų gabenantis laivas

Laivas, gabenantis 7 000 tonų grūdų krovinį, išplaukė iš Ukrainos Berdiansko uosto, šiuo metu kontroliuojamo Rusijos pajėgų, ketvirtadienį pranešė Maskvos primestos vietos administracijos pareigūnas.

„Po daugelio mėnesių pertraukos pirmasis prekinis laivas paliko Berdiansko komercinį uostą – 7 000 tonų grūdų keliauja į draugiškas šalis“, – per platformą „Telegram“ parašė prorusiškos vietos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų.

Ši krizė dar labiau skatina maisto produktų kainų augimą visame pasaulyje ir smarkų infliacijos padidėjimą.

Jungtinės Tautos perspėjo, kad šiuo metu labiausiai veikiamos neturtingesnės Afrikos šalys, smarkiai priklausomos nuo Rusijoje ir Ukrainoje užauginamų kviečių.

Maskva savo ruožtu neigia blokuojanti prekinius laivus ir tvirtina, kad maisto krizę visų pirma kursto Vakarų šalių sankcijos Rusijai.

Ukraina: per rusų pajėgų ataką sunaikinta 40 tonų grūdų

Per ataką Rytų Ukrainoje, institucijų duomenimis, sunaikintas didelis kiekis grūdų. Apšaudytame sandėlyje Selenodolsko mieste kilo gaisras, ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka. Anot jo, sunaikinta 40 tonų grūdų.

Gubernatorius dėl atakos apkaltino Rusiją. Informacijos iš karo teritorijų nepriklausomai patikrinti dažniausiai nėra galimybės.

Rusijos naujienų agentūra TASS tuo tarpu pranešė, kad Ukrainos Berdiansko miesto uostą paliko laivas su 7 000 tonų grūdų. Jis čia buvo priverstas laukti kelis mėnesius. Kur krovinys bus nugabentas, neskelbiama.

V. Zelenskis padėtį Donbase ir toliau vadina labai sudėtinga

Ukrainos pajėgų padėtis nuožmių mūšių draskomose teritorijose šalies rytuose, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, lieka labai sudėtinga. „Mes darome viską, kad savo karius aprūpintume moderniausiomis artilerijos sistemomis ir duotume deramą atsaką okupantams“, - sakė jis tradiciniame savo kreipimesi naktį į ketvirtadienį.

Rusijos daliniai pramoniniame Donbase masyviai naudoja artileriją, kad susilpnintų Ukrainos pozicijas. Nepaisant kai kurių gaunamų modernių pabūklų iš Vakarų, ji esą pranoksta Ukrainos artileriją. Šiuo metu mūšiai verda dėl Lysyčansko miesto. Iš kaimyninio Sjeverodonecko Ukrainos daliniai pasitraukė.

Ligšiolinio spaudimo Rusijai neužtenka, sakė V. Zelenskis ir atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik trečiadienį Rusija į Ukrainos Mykolajivo miestą paleido dešimt raketų. „Ir visos jos buvo nukreiptos prieš civilius taikinius“, – pridūrė jis.

Latvijos prezidentas įspėja, kad Rusijos pergalė Ukrainoje gali tapti pavyzdžiu Kinijai

Latvijos prezidentas Egilis Levitas įspėjo, kad galima Rusijos pergalė kare prieš Ukrainą gali tapti pavyzdžiu Kinijai vykdyti savo atakas. „Kinija stebi karo Ukrainoje rezultatus, - sakė jis ketvirtadienį NATO viršūnių susitikime Madride. – Jei Rusija laimės, tai būtų paskata Kinijai kažką panašaus padaryti Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“. Esą būtina suprasti šį pavojų. „Tai reiškia, kad turime padėti Ukrainai laimėti karą“, - pažymėjo prezidentas.

E. Levito perspėjimas tikriausiai susijęs su Kinijos kariniais veiksmais aplink Taivaną. Kinija demokratišką Taivaną, kuris 1949 metais atsiskyrė nuo žemyninės dalies, traktuoja kaip separatistinę provinciją, o ne kaip nepriklausomą valstybę.

JAV prezidentas Joe Bidenas neseniai įspėjo Pekiną dėl Taivano puolimo ir neįprastai aiškiai pažadėjo karinę paramą.

Stop kadras

Rusija skelbia atitraukianti pajėgas iš Ukrainos Gyvačių salos

Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad atitraukia savo pajėgas iš strategiškai svarbios Ukrainos Gyvačių salos Juodojoje jūroje, pavadinusi tai „geros valios gestu“, sudarysiančiu sąlygas Kyjivui eksportuoti žemės ūkio produktus.

„Birželio 30-ąją Rusijos ginkluotosios pajėgos kaip geros valios gestą baigė vykdyti užduotis Gyvačių saloje ir išvedė ten dislokuotą įgulą“, – nurodė Gynybos ministerija išplatintame pranešime.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Ukrainai sudavus kelis smūgius Rusijos pajėgoms šioje Juodosios jūros saloje.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad šiuo išvedimu nori parodyti pasauliui, jog „Rusija netrikdo Jungtinių Tautų pastangų organizuoti humanitarinį koridorių žemės ūkio produktams iš Ukrainos išgabenti“.

Maskva pridūrė, kad „dabar kamuolys yra Ukrainos aikštės pusėje“, ir apkaltino Kyjivą, kad šis neišminavo savo kontroliuojamos Juodosios jūros pakrantės.

„BUM! Jokių Rusijos pajėgų Gyvačių saloje nebėra. Mūsų ginkluotosios pajėgos atliko puikų darbą“, – per „Twitter“ angliškai parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Andrijus Jermakas.

Ukrainos kariuomenės Pietų štabas per „Facebook“ parašė, kad praeitą naktį Rusija iš salos „paskubomis evakavo įgulos likučius“ po „mūsų raketų ir artilerijos dalinių smūgių“.

Kariškiai pridūrė, kad sala yra „apgaubta liepsnų, griaudėja sprogimai“. Paskebtoje neryškioje nuotraukoje matyti sala, virš kurios kyla tiršti dūmų debesys.

Ukraina kaltina Rusiją vagiant jos grūdus ir aštrinant pasaulinį maisto stygių blokuojant ukrainiečių uostus, per kuriuos buvo vykdomas grūdų eksportas.

Nuo pat invazijos pradžios Gyvačių sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai vienas Rusijos karo laivas per radiją pareikalavo ukrainiečių įgulos šioje saloje pasiduoti, o šie reikalavimą narsiai atmetė, papildę savo atsakymą sodriais žodeliais.

Ukrainos kariuomenė sveikina Gyvačių salos išlaisvinimą

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį sveikino strategiškai svarbios Juodosios jūros Gyvačių salos, kuri buvo užimta pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis, išlaisvinimą, iš ten pasitraukus rusų pajėgoms.

„Dėkoju Odesos srities gynėjams, kurie ėmėsi maksimalių priemonių, kad išlaisvintų strategiškai svarbią mūsų teritorijos dalį“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Negalėdami atlaikyti mūsų artilerijos, raketų ir oro smūgių ugnies, okupantai paliko Gyvačių salą“, – sakė jis.

Rusija anksčiau ketvirtadienį paskelbė, kad atitraukia savo pajėgas iš Gyvačių salos, pavadinusi tai „geros valios gestu“, sudarysiančiu sąlygas Kyjivui eksportuoti žemės ūkio produktus.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Ukrainai sudavus kelis smūgius Rusijos pajėgoms šioje Juodosios jūros saloje.

„Taigi, kad Rusija parodytų savo gerą valią, turime reguliariai ją sumušti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Ukraina kaltina Rusiją vagiant jos grūdus ir aštrinant pasaulinį maisto stygių blokuojant ukrainiečių uostus, per kuriuos buvo vykdomas grūdų eksportas.

Nuo pat invazijos pradžios Gyvačių sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai vienas Rusijos karo laivas per radiją pareikalavo ukrainiečių įgulos šioje saloje pasiduoti, o šie reikalavimą narsiai atmetė, papildę savo atsakymą sodriais žodeliais.

JK: Rusijos pasitraukimas iš Gyvačių salos rodo, kad Ukrainos pavergti neįmanoma

Rusijos pasitraukimas iš užgrobtos Gyvačių salos Juodojoje jūroje rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Galų gale Putinui bus neįmanoma išsilaikyti šalyje, kuri nepriima jo valdymo“, – sakė B. Johnsonas per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride, taip pat pabrėžęs Aljanso vienybę prieš Rusiją.

Jis pridūrė, kad susitarimas dėl kokios nors taikos sutarties priklausys tik nuo Ukrainos bei pabrėžė NATO ir Didžiojo septyneto (G7) šalių vienybę prieš Rusiją per lyderių susitikimą Vokietijoje.

„Matome, ką Ukraina gali padaryti, kad priverstų rusus atsitraukti, – sakė B. Johnsonas. – Matome, ką jie padarė aplink Kyjivą ir Charkivą, o dabar – Gyvačių saloje. Manau, kad mums teisinga tęsti NATO nustatytą kursą, kad ir koks sunkus jis būtų".

Per G7 viršūnių susitikimą B. Johnsonas juokavo su kolegomis lyderiais, kad jie galėtų lygiuotis į V. Putiną, pozuodami apnuogintomis krūtinėmis, kad parodytų savo kietumą. Rusijos lyderis atsakė, kad matyti B. Johnsoną ir kitus lyderius pusnuogius būtų „šlykštu“. Ministras pirmininkas atsisakė tęsti žodžių karą, tvirtindamas, jog V. Putinas verčiau susimąstytų „apie savo barbariškų veiksmų padarinius“, įskaitant planuojamą Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO.

„Svarbiausia išvada, kurią Vladimiras Putinas turi padaryti iš šios ir pastarųjų dienų NATO ir anksčiau G7 susitikimų, yra ta, kad mes visiškai vieningi smerkdami tai, ką jis padarė Ukrainoje“, – sakė B. Johnsonas. Paskatintos Rusijos veiksmų NATO narės įsipareigojo skirti gynybai ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), pabrėžė jis. Britanija „iki dešimtmečio pabaigos pasieks 2,5 proc. BVP gynybai“, pridūrė B. Johnsonas, nors Londone verda ginčas, ar jo vyriausybė iš tiesų laikysis šio įsipareigojimo.

Rusijos parlamentas sugriežtino užsienio žiniasklaidos kontrolę reglamentuojantį įstatymą

Rusijos įstatymų leidėja ketvirtadienį patvirtino teisės aktą, leisiantį lengviau uždaryti šalyje veikiančias užsienio žiniasklaidos priemones, tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

Valstybės Dūma, parlamento žemieji rūmai, nurodė, kad šis įstatymas suteikia generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams teisę „užsienio valstybės nedraugiškų veiksmų Rusijos žiniasklaidos užsienyje atveju nedelsiant priimti sprendimą uždrausti arba apriboti tos šalies žiniasklaidos priemonių veiklą Rusijoje“.

Rusija pastaraisiais mėnesiais ne kartą skundėsi, kad Vakarų šalys nepagrįstai varžo Rusijos žiniasklaidos priemones savo teritorijose, uždrausdamos jų veiklą arba atsisakydamos išduoti vizas žurnalistams. Birželio pradžioje Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sušaukė kelių JAV žiniasklaidos priemonių atstovus ir perspėjo, kad jų vizos ir akreditacija gali būti nepratęstos.

Daug užsienio žiniasklaidos priemonių jau sustabdė ar apribojo savo veiklą Rusijoje, kai kovą buvo priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už pranešimus, laikomus diskredituojančiais Rusijos kariuomenę.

Rusija skelbia laikanti per 6 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių

Rusija laiko daugiau kaip 6 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių, pranešė Gynybos ministerija ketvirtadienį, praėjus dienai po to, kai abi šalys apsikeitė į nelaisvę paimtais kariais.

„Iš viso į nelaisvę paimta arba pasidavė daugiau kaip 6 tūkst. Ukrainos karių“, – sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Trečiadienį Rusija perdavė Ukrainai 144 karo belaisvius. Ukraina išlaisvino lygiai tiek pat į nelaisvę paimtų rusų karių.

Kyjivas pranešė, kad tarp 144 namo grįžusių ukrainiečių karių yra 95 Mariupolio uostamiesčio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynėjai.

Gamykla „Azovstal“, paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas Mariupolyje, buvo užimta rusų pajėgų gegužės pabaigoje, po kelis mėnesius trukusios brutalios apsiausties.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad dauguma ukrainiečių karių buvo sunkiai sužeisti.

I. Konašenkovas, kalbėdamas apie Rusijai perduotus karius, sakė: „Beveik visi išlaisvinti kariai yra sužeisti arba sunkiai sužeisti. Jiems teikiama būtina medicininė pagalba.“

I. Konašenkovo pareiškimu Rusija patvirtino informaciją apie įvykusius mainus, apie kuriuos ankstesnę dieną pranešė Donecko prorusiškų separatistų lyderis Denisas Pušilinas.

O. Scholzas atmeta „absurdiškus“ V. Putino pareiškimus apie NATO „imperines ambicijas“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį atmetė „absurdiškus“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, esą NATO turi „imperinių ambicijų“.

Baigiantis NATO viršūnių susitikimui Madride, O. Scholzas tvirtino, kad Vakarų karinis aljansas „niekam nekelia grėsmės“, ir sakė, kad būtent V. Putinas „imperializmą pavertė savo politikos tikslu“.

Švedija perduos Ukrainai daugiau ginklų

Švedija ketina perduot Ukrainai daugiau ginklų. Atitinkamą sprendimą ketvirtadienį Stokholme priėmė vyriausybė, pranešė Gynybos ministerija. Tai esą bus įranga, kurios ukrainiečiai konkrečiai prašė gynybai nuo Rusijos agresijos, be kita ko – prieštankiniai ginklai bei išminavimo įranga. Iš viso paramos paketo vertė yra 500 mln. Švedijos kronų (47 mln. eurų).

Švedija, kuri gegužės viduryje kartu su kaimynine Suomija pateikė paraiškas prisijungti prie NATO, prieš tai jau keturiskart skyrė Ukrainai įvairios karinės paramos. Be kita ko, perduota tūkstančiai rankinių prieštankinių ginklų, asmeninės apsaugos priemonių, maisto produktų, išminavimo įrangos ir šaunamųjų ginklų. Švedija Ukrainą parėmė ir finansiškai.

Prorusiški separatistai teigia, kad Kyjivas apšaudo civilius vakarietiškais ginklais

Ketvirtadienį prorusiški Rytų Ukrainos separatistai apkaltino Kyjijvo kariuomenę apšaudžius civilius pažangiomis daugkartinio raketų paleidimo sistemomis ir haubicomis, kurias neseniai gavo iš Vakarų valstybių.

Jungtinės Valstijos birželio pradžioje paskelbė, kad pristatys Ukrainai kelis raketų paleidimo įrenginius „M142 HIMARS“, jų nuotolis viršija rusiškos ir sovietinės gamybos atitikmenų, kad Kyjivo kariuomenė galėtų naikinti priešo pajėgas pati likdama nepasiekiama. Kelios Europos šalys, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, pastarosiomis savaitėmis taip pat tiekė Ukrainai sunkiąsias haubicas.

„Naujosios haubicos ir HIMARS jau veikia prieš civilius mūsų teritorijos gyventojus“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Luhansko srities separatistų vidaus reikalų viceministras Romanas Vedmedenka, niekuo nepagrįsdamas savo kaltinimų. „Iš Europos nuolat plūsta nauji ginklai“, – pridūrė jis.

Nepriklausomai patikrinti šių teiginių neįmanoma. Prorusiški separatistai nuolat kaltina Ukrainos pajėgas civilių apšaudymu jų kontroliuojamose teritorijose. Vasario pabaigoje Rusija pradėjo didelę karinę operaciją Ukrainoje, vėliau sutelkė puolimą pietuose ir rytiniame Donbase, ten su Kyjivo pajėgomis kovoja prorusiški separatistai. Pastarosiomis savaitėmis šis konfliktas buvo paženklintas itin destruktyvių artilerijos mūšių, dėl kurių griuvėsiais virto keli miestai, įskaitant Sjeverodonecką Luhansko srityje, praėjusią savaitę Maskvos pajėgos jį užėmė.

Europos teismas ragina Rusiją sustabdyti dviejų britų egzekucijas

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Rusijai neleisti įvykdyti egzekucijos dviem Didžiosios Britanijos piliečiams, nuteistiems mirties bausme promaskvietiškame separatistiniame Ukrainos regione.

Anksčiau šį mėnesį nepripažintos Donecko liaudies respublikos teismas mirties bausme nuteisė Shauną Pinnerį ir Aideną Asliną, šiems pasidavus Rusijos pajėgoms per Maskvos invazijos į kaimyninę šalį sukeltą konfliktą. Abu vyrai, gyvenantys Ukrainoje su partnerėmis ukrainietėmis, 2018 m. įstojo į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir buvo dislokuoti Mariupolyje, kurį apgulė Rusijos pajėgos.

Rusija privalo „garantuoti, kad pareiškėjams paskirta mirties bausmė nebūtų įvykdyta“, nurodė teismas skubos tvarka priimtu sprendimu po Sh. Pinnerio ir A. Aslino vardu birželio 27 d. pateiktų prašymų. Jis pabrėžė, kad Rusija yra įsipareigojusi dėl jų padėties atsižvelgiant į regiono statusą ir taip pat turėtų „užtikrinti tinkamas jų sulaikymo sąlygas ir suteikti jiems bet kokią būtiną medicininę pagalbą ir vaistus“. EŽTT taip pat pažymėjo, kad abu „savanoriškai sudėjo ginklus ir pasidavė Rusijos pajėgoms Mariupolyje“.

EŽTT priimtas sprendimas yra skubi laikinoji priemonė, taikoma išimties tvarka, kai kitu atveju pareiškėjai „susidurtų su realia negrįžtamos žalos rizika“, pabrėžė teismas. Birželio 16 d. EŽTT paskelbė panašų sprendimą, raginantį Rusiją sustabdyti mirties bausmę 2000 m. gimusiam Maroko piliečio Brahimui Saadunui, nuteistam kartu su dviem britais.

EŽTT priklauso Europos Tarybai, kovo viduryje po Maskvos invazijos į Ukrainą sustabdžiusiai Rusijos narystę šioje organizacijoje. Tuo pačiu metu Rusija taip pat ėmėsi veiksmų ir pati pasitraukė iš organizacijos. Teismas tvirtina galįs skelbti su Rusija susijusius nuosprendžius, nors Rusijos parlamentas priėmė teisės aktus, kad nebesilaikys EŽTT sprendimų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, pasak jo atstovo,  buvo „pasibaisėjęs“ dviem britams paskelbtais mirties nuosprendžiais.

J. Bidenas: JAV rems Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės rems Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“, kad Rusija nenugalėtų šios šalies.

„Mes palaikysime Ukrainą, ir visos Aljanso narės palaikys Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės, kad Rusija jos nenugalėtų“, – sakė jis.

„Ukraina jau sudavė skaudų smūgį Rusijai“, – sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad „nežino, kuo tai baigsis, bet tai nesibaigs Ukrainos pralaimėjimu Rusijai“.

JAV vadovas taip pat sakė, kad „artimiausiomis dienomis“ bus paskelbta apie apie 800 mln. dolerių (768 ml. eurų), skirtų naujai ginkluotei Ukrainai, paketą.

S. Lavrovas: tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“

Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“.

„Kalbant apie geležinę uždangą, iš esmės ji jau leidžiasi“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.

„Jie turėtų būti atsargūs, kad nieko nesuspaustų“, – šmaikštavo jis.

„Procesas prasidėjo“, – kalbėjo S. Lavrovas po derybų su kolega iš Baltarusijos.

S. Lavrovas sakė, kad Rusija nepalaiko jokių santykių su Europos Sąjunga nuo 2014 metų, kai po Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliui palankus režimas, Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Jis teigė, kad Maskva „nuo šiol“ nepasitikės Vašingtonu ir Briuseliu.

„ES visiškai nesuinteresuota suprasti mūsų interesų“, – pridūrė S. Lavrovas.

„Ją domina tai, kas nuspręsta Briuselyje. O tai, kas buvo nuspręsta Vašingtone, buvo nuspręsta Briuselyje“, – kalbėjo jis.

Vakarų šalys įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.

Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.

JT teigia, kad 16 mln. žmonių Ukrainoje reikia humanitarinės pagalbos

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, maždaug 16 mln. žmonių šalyje reikia humanitarinės pagalbos, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje.

„Šiandien beveik 16 mln. žmonių Ukrainoje reikia humanitarinės pagalbos: vandens maisto, sveikatos priežiūros paslaugų“, – per spaudos konferenciją sakė Osnat Lubrani. Šeši milijonai ukrainiečių nuo karo pradžios buvo priversti palikti savo namus ir išvykti į kitas šalies dalis, nors nuo tada maždaug 5 milijonai grįžo, sakė ji. Tačiau „daugelis žino, kad gali vėl būti priversti bėgti“, pridūrė ji.

Dar daugiau nei 5,3 mln. ukrainiečių pabėgo į užsienį, sakė O. Lubrani. Pasak jos, JT aukų skaičius nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. tikriausiai kur kas didesnis. „Mūsų turimas beveik 5 tūkst. žuvusių civilių ir daugiau nei 5 tūkst. sužeistųjų skaičius yra tik dalis bauginančios realybės“, – kalbėjo ji.

O. Lubrani teigimu, humanitarinėms grupėms „nepaprastai sunku (...) beveik neįmanoma“ patekti į teritorijas, kurių Kyjivas nebekontroliuoja. O. Lubrani paragino Rusiją ir Ukrainą „padaryti daugiau, kad būtų apsaugoti šios šalies žmonės ir kad mūsų darbas būtų įmanomas“.

R. T. Erdoganas ragina „suintensyvinti“ pastangas karui Ukrainoje užbaigti

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį paragino dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje, ir pridūrė, kad „teisingoje taikoje nėra pralaimėjusiųjų“.

„Turėtume suintensyvinti diplomatines pastangas, kad būtų sudarytos ilgalaikės paliaubos“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams Madride pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio skirta Rusijos invazijai į provakarietišką Ukrainą.

Padėtis Lysyčanske nepaprastai sudėtinga, evakuoti žmones neįmanoma 

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis Rusijos puolamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Lysyčansko mieste yra „nepaprastai sudėtinga“, o dėl nesiliaujančio apšaudymo neįmanoma evakuoti civilių gyventojų.

„Apšaudoma daug ir iš įvairių pusių. Rusijos kariuomenė iš įvairių pusių artėja prie Lysyčansko“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė S. Haidajus.

Pasak jo, Rusijos pajėgos lieka miesto pakraščiuose, kur šiuo metu nevyksta kautynės gatvėse.

Čekija planuoja prisidėti prie Ukrainos kariškių rengimo

Čekija planuoja įsijungti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių rengimą. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra ČTK, remdamasi šalies gynybos ministre Jana Černochova.

„Omenyje turimi įvairūs (Ukrainos kariškių) rengimo tipai. Šiuo metu mes su Ukrainos atstovais tariamės dėl rengimo sąlygų“, - cituoja ministrę agentūra.

Pasak ČTK, Kyjivas ves derybas šiuo klausimu ir su kitomis NATO šalimis. Paskui bus nuspręsta, kuriose iš jų ir kokių karinių įgūdžių mokysis Ukrainos kariai. Todėl, kaip pažymima pranešime, dar anksti kalbėti apie tai, kaip konkrečiai Čekija galės prisidėti prie Ukrainos kariškių profesinio rengimo.

Agentūra primena, kad Čekija teikia Ukrainai karinę pagalbą. Birželio vidurio duomenimis, Praha jau perdavė Ukrainai ginklų už maždaug 3,7 mlrd. kronų (apie 148 mln. eurų).

Vokietija: į Hamburgą atskrido lėktuvas su sužeistais ukrainiečiais

Ketvirtadienį Vokietijos miesto Hamburgo oro uoste nusileido kompanijos „Scandinavian Airlines“ lėktuvas su sužeistais ukrainiečiais. Tai pranešė naujienų agentūra DPA.

Pasak vietos medicinos tarnybų, penki pacientai pasiliks Hamburge, o kiti bus paskirstyti po kitų federalinių žemių klinikas.

Federalinė civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atveju žinyba nepanoro patikslinti, kiek iš viso pacientų buvo lėktuve.

Kaip pažymi portalas „eurointegration.com.ua“, tai jau ne pirmas atvejis, kai sužeisti ukrainiečiai atvyksta į Vokietiją gydytis.

Birželio pradžioje Bundesvero lėktuvas specialiu reisu atskraidino į Bavariją 35 sužeistuosius iš Ukrainos.

 


Šiame straipsnyje: karaskaras UkrainojeRusijaUkraina

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių