„Vėliausia raketų smūgių banga prasidėjo sutemus“, – sakė jis per Ukrainos televiziją.

Jis teigė, kad smarkiai apšaudomos Kyjivo apylinkės, Černihivas šiaurėje, Mykolajivas pietuose ir antras pagal dydį šalies miestas Charkivas.

Charkivo pareigūnai sakė, kad apšaudymas apgadino televizijos bokštą, o sunkioji artilerija smogė gyvenamiesiems rajonams.

Černihivo pareigūnai teigė, kad raketomis atakuojami visi miesto rajonai.

O. Arestovyčius kalbėjo apie „katastrofišką“ padėtį Kijevo priemiesčiuose Bučoje, Hostomelyje ir Irpinėje, kur sekmadienį nepavyko evakuoti gyventojų. Jis sakė, kad vyriausybė daro viską, ką gali, kad evakuacija būtų atnaujinta.

Dėl apšaudymo taip pat nepavyko evakuoti civilių gyventojų iš Mariupolio pietuose ir Volnovachos rytuose.

Scanpix nuotr.

Rusija intensyvina smūgius Ukrainoje iš oro, jūros ir sausumos

Rusijos pajėgos anksti pirmadienį bombardavo Ukrainos miestus iš oro, sausumos ir jūros, daugėjant požymių, kad jos ruošiasi šturmuoti sostinę Kijevą.

Dėl nepaliaujamų apšaudymų daugiau kaip 1,5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos, daugybė kitų persikėlė į kitas šalies vietas arba įstrigo miestuose, virtusiuose griuvėsiais dėl Rusijos bombardavimų.

Tarptautinės sankcijos Maskvai nubausti iki šiol nesulėtino invazijos, o Vašingtonas pareiškė dabar diskutuojantis su Europa dėl galimybės uždrausti Rusijos naftos importą.

Po šių komentarų „Brent“ rūšies neperdirbtos naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį per beveik 14 metų, o vertybinių popierių kainos Tokijo ir Honkongo biržose patraukė žemyne.

Praeitą naktį šiaurės rytinis Charkivo miestas buvo intensyviai bombarduojamas iš oro. Šio miesto apšaudymas beveik nepaliaujamai tęsiasi jau kelias pastarąsias dienas.

Ukrainos pareigūnai sakė, kad buvo atakuojami miestai visoje šalyje.

„Priešas tęsia puolamąją operaciją prieš Ukrainą, susitelkęs apsupti Kyjivą, Charkivą, Černihivą, Sumus ir Mykolajivą“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešime.

Rusijos pajėgos „pradėjo telkti išteklius Kijevo šturmui“, nurodė kariškiai.

Anot ukrainiečių kariškių, šalies pietuose Rusija iš jūros apšaudė Tuzlų miestelį Odesos srityje, taikydamasi į „gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus“, bet žmonės per šią ataką nenukentėjo.

Rusų naujienų agentūra „Interfax“ pranešė apie pirmadienį paryčiais driokstelėjusį didelį sprogimą ir kilusį didelį gaisrą degalų bazėje prorusiškų separatistų valdomame Luhansko mieste.

Charkive buvo smogta universiteto pastatui ir daugiabučiui, kuriame išdužo visi langai, o fasadas pajuodo nuo dūmų.

Tarp medienos lūžgalių ir sulamdytų metalo nuolaužų priešais šį pastatą, šalia lengvojo automobilio, gulėjo keleto žuvusių žmonių kūnai.

„Sąmoningos žudynės“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis piktinosi didėjančiais sugriovimais ir aukų skaičiumi. Vaizdo pranešime jis kaltino Rusijos pajėgas „sąmoningomis žudynėmis“.

„Neatleisime, niekada neatleisime – nubausime kiekvieną, vykdžiusį žiaurumus per šį karą mūsų žemėje, – kalbėjo jis. – Jiems nebus ramios vietos šioje žemėje, nebent kape.“

Prezidentas taip pat smerkė Vakarų šalių vyriausybių „tylą“ dėl šios invazijos, besitęsiančios 12-ą dieną.

Šimtai civilių žuvo, tūkstančiai buvo sužeisti, o prieglobsčio ieškančių žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų, nesiliaujantys srautai plūsta į kaimynines šalis – Lenkiją, Rumuniją ir Moldovą.

Šalį paliko jau daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, o Jungtinės Tautos pabrėžė, kad tai yra sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Tačiau kai kurie įstrigo apsiaustuose miestuose, įskaitant pietinį Mariupolio uostamiesty, kur sekmadienį žlugo antras bandymas suteikti civiliams galimybę išvykti.

Abi kariaujančios pusės kaltino viena kitą pažeidus paliaubų susitarimą, o Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas perspėjo dėl gresiančių „gniuždančių žmonių kančių vaizdų“ strategiškai svarbiame mieste.

Pasak organizatorių, pastangos išvesti iš miesto apie 200 tūkst. žmonių bus neįmanomos neturint „nuodugnaus ir veikiančio“ abiejų šalių susitarimo.

Viena šeima, sugebėjusi ištrūkti iš Mariupolio, pasakojo apie baisias sąlygas, atvykusi į Dnipro miestą vidurio Ukrainoje.

„Septynias dienas išbuvome rūsyje be šildymo, elektros ar interneto, pristigome maisto ir vandens, – pasakojo vienas iš pabėgėlių, prašęs neviešinti jo vardo. – Pakeliui visur matėme kūnus – rusų ir ukrainiečių... Matėme, kaip žmonės buvo palaidoti savo rūsiuose.“

V. Putinas žada „neutralizaciją“

Tuo metu netoli sostinės esančio Irpinės miestelio meras teigė „savo akimis“ matęs kaip žuvo du suaugusieji ir du vaikai, kai į juos pataikė sviedinys.

„Tai įžūlumas, jie yra pabaisos. Irpinėje vyksta karas, Irpinė nepasiduoda“, – platformoje „Telegram“ parašė meras Oleksandras Markušynas ir pridūrė, kad dalis miesto yra Rusijos rankose.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė matę, kaip civiliai gyventojai ropštėsi subombarduotu tiltu, aplink griaudžiant artilerijos ugniai. Bėgant žuvusio civilio gyventojo kūnas gulėjo iš dalies uždengtas antklode ant kelio, šalia pilko lagamino.

Tai įžūlumas, jie yra pabaisos. Irpinėje vyksta karas, Irpinė nepasiduoda.

Vakarų sąjungininkės įvedė beprecedentes sankcijas rusų įmonėms, bankams ir milijardieriams, siekdamos užgniaužti Rusijos ekonomiką ir priversti Maskvą nutraukti puolimą.

Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasaulines sankcijas prilygino karo paskelbimui ir perspėjo, kad Kyjivo veiksmai „kelia abejones dėl Ukrainos valstybingumo ateities“.

Maskvai teko riboti būtiniausių prekių pardavimą, kad pažabotų spekuliavimą juodojoje rinkoje. Be to, sekmadienį mokėjimų milžinė „American Express“ sustabdė veiklą šalyje, o išvakarėse panašų žingsnį žengė bendrovės konkurentės – „Visa“ ir „Mastercard“.

Nepaisant susidorojimo su kitamaniams, Rusijoje tęsiasi protestai prieš invaziją į Ukrainą. Nuo puolimo pradžios per tokias demonstracijas suimta jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

V. Putinas pažadėjo „neutralizuoti“ Ukrainą „derybomis arba karu“, tačiau lūkesčiai dėl pirmadienį turinčio įvykti trečiojo Maskvos ir Kyjivo derybų raundo lieka menki.

Kyjivas ruošiasi puolimui

NATO sąjungininkės kol kas atmeta Ukrainos raginimus virš jos įvesti neskraidymo zoną. Įtakingas JAV senatorius Marco Rubio (Markas Rubijas) sekmadienį perspėjo, kad toks žingsnis galėtų atvesti prie „Trečiojo pasaulinio karo“ prieš branduolinį arsenalą turinčią Rusiją.

V. Putinas pagrasino „milžiniškomis ir katastrofiškomis pasekmėmis ne tik Europai, bet ir visam pasauliui“, jei bus įvesta neskraidymo zona.

Ukrainos sostinėje kariai ruošėsi numatomam Rusijos puolimui prieš miestą – be kita ko, minavo tiltą, kurį jie vadina paskutiniu neapgadintu įsiveržusių pajėgų kelyje.

Pasak Kasperu prisistačiusio kovotojo, jei Maskvos kariai bandys pereiti tiltą, ukrainiečiai jį susprogdins ir „nuskandins kuo daugiau priešo tankų“.

Kyjivas ragina Vakarus teikti jam daugiau karinės pagalbos, o V. Zelenskis prašo rusų gamybos lėktuvų, kuriuos moka valdyti ukrainiečių lakūnai.

Per Rusijos raketų atakas buvo sunaikintas oro uostas Ukrainos centriniame Vinycios mieste, nurodė V. Zelenskis, prašydamas suteikti pagalbos.

Maskva taip pat perspėjo Ukrainos kaimynes nepriimti Kyjivo karinių orlaivių, perspėdama, kad tokiu atveju jos gali įsivelti į ginkluotą konfliktą.

Vakarų sąjungininkės, siekdamos paremti Ukrainą, siunčia jai ginklus, šaudmenis bei lėšas.

Anot A. Blinkeno, Vašingtonas „aktyviai dirba“ prie susitarimo su Lenkija, kuris leistų tiekti jai amerikietiškus naikintuvus.

Po penktadienį Rusijos įvykdyto didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės užpuolimo Ukrainoje tebetvyro nerimas dėl Ukrainos branduolinių objektų saugumo.

JT branduolinės energetikos priežiūros institucija išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl padėties jėgainėje. Tuo metu Prancūzija paskelbė, kad kartu su kitais medicinos reikmenimis ukrainiečiams perduos kalio jodido tablečių, padedančių apsisaugoti nuo spinduliuotės poveikio.

Daugiau kaip 20 tūkst. savanorių siekia atvykti kautis Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį sakė, kad daugiau kaip 20 tūkst. žmonių iš 52 šalių pasisiūlė savanoriais kautis Ukrainoje, kur jie tarnautų naujai įkurtame internacionaliniame legione.

Vis dėlto ministras nenurodė, kiek užsieniečių savanorių jau yra atvykę į Ukrainą.

„Visas pasaulis šiandien yra Ukrainos pusėje ne vien žodžiais, bet ir darbais“, – kalbėdamas per Ukrainos televiziją sekmadienį vakare sakė D. Kuleba.

Jis neįvardijo šalių, iš kurių atvyksta savanorių, bet sakė, kad kai kurios jų uždraudė savo piliečiams kautis kitose šalyse.

D. Kuleba taip pat ragino užsienyje gyvenančius ukrainiečius pradėti kampaniją, kad būtų skatinamas Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesas.

JK skiria dar 100 mln. dolerių pagalbos Ukrainai

Jungtinė Karalystė skiria dar 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) pagalbai Rusijos užpultai Ukrainai, sekmadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir pažadėjo dėti daugiau pastangų sutelkti tarptautinę bendriją.

Borisas Johnsonas/Scanpix nuotr.

Ši suma, kuri bus skirta per Pasaulio banką, papildys 220 mln. svarų sterlingų (266,4 mln. eurų) paramą Ukrainai, sakoma Dauningo gatvės pareiškime.

Jame priduriama, kad naujas finansavimas bus skirtas pagrindinėms valstybės funkcijoms išlaikyti.

„Nors tik (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas gali iki galo nutraukti kančias Ukrainoje, šiandien gautas naujas finansavimas padės tiems, kurie susiduria su prastėjančia humanitarine padėtimi“, – sakė B. Johnsonas.

Pirmadienį Britanijos vadovas priims Kanados ir Nyderlandų ministrus pirmininkus Justiną Trudeau (Džastiną Triudo) ir Marką Rutte (Marką Riutę); prieš surengdami bendrą spaudos konferenciją jie apsilankys Karališkųjų oro pajėgų bazėje.

Antradienį B. Johnsonas susitiks su keturių Vyšegrado šalių – Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos – vadovais.

Šią savaitę vyksiantys susitikimai yra šeštadienį B. Johnsono biuro pristatyto šešių punktų plano, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Rusijos invazija į Ukrainą žlugtų, dalis.

Vakarų šalys prašo įšaldyti Rusijos narystę Interpole

Kelios Vakarų šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, paragino Interpolą įšaldyti Rusijos narystę tarptautinėje teisėsaugos organizacijoje, sakė britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

JK, JAV, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija paprašė „nedelsiant sustabdyti Rusijos prieigą prie jo [Interpolo] sistemų“, – sekmadienį per „Twitter“ parašė P. Patel.

Grupė šalių prašo Interpolo vykdomąjį komitetą priimti sprendimą šią savaitę.

„Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę asmenų saugumui ir tarptautiniam teisėsaugos bendradarbiavimui“, – pridūrė P. Patel.

Vidaus reikalų sekretorė nenurodė šio prašymo priežasties, bet Vakarų sąjungininkės stengiasi diplomatiškai ir ekonomiškai izoliuoti Maskvą dėl jos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad Vašingtonas gavo „labai įtikinamų pranešimų“, jog Rusija per šią kampaniją įvykdė karo nusikaltimų, ypač veikdama civilių atžvilgiu.

Antony Blinkenas/Scanpix nuotr.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos narės praeitą savaitę triuškinama balsų dauguma nutarė pradėti tyrimą dėl įtariamų pažeidimų, įvykdytų Maskvos pajėgų Ukrainoje.

Interpolas, turintis 194 nares, siekia skatinti teisėtvarkos darbą tarptautiniu mastu.

ESBO stebėtojų misija traukiasi iš Ukrainos

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Specialioji stebėsenos misija Ukrainoje stabdo darbą, tęsiantis Rusijos puolimui prieš kaimyninę šalį, sekmadienį pranešė stebėtojai.

„Visų misijos tarptautinių narių laikinos evakuacijos procesas jau beveik užbaigtas. Paskutinė grupė – misijos vadovas ir aukščiausioji vadovybė – dabar paliks Ukrainą“, – naujienų agentūra „Unian“ citavo misijos pranešimą.

Visi kiti ESBO stebėsenos misijos tarptautiniai nariai jau išvyko iš šalies.

„Tęsiamas vietinių misijos narių, kurie bazavosi Kramatorske ir Severodonecke, perkėlimas, o anksčiau pasiųstų į Mariupolį perkėlimas atidedamas dėl saugumo priežasčių“, Rusijos pajėgoms užblokavus šį Azovo jūros uostamiestį, sakoma ataskaitoje.

Kovo 6-osios vakarą ESBO stebėtojų komanda buvo evakuota iš Chersono į Rusiją.

ESBO Specialioji stebėsenos misija buvo įkurta 2014 metų kovą, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainą apėmė ginkluotas konfliktas tarp Kyjivo vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų. Misijos stebėtojai dirbo neginkluoti ir buvo įpareigoti rengti ataskaitas apie padėtį konflikto zonoje remdamiesi savo stebėjimais ir nustatytais faktais. ESBO misija taip pat stengėsi skatinti kitų organizacijų pastangas teikti humanitarinę pagalbą, vystyti dialogą tarp konflikto šalių ir laikytis paliaubų.

Rusija skelbia atidaranti Ukrainoje kelis humanitarinius koridorius

Rusija pirmadienį paskelbė atidarysianti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų evakuotis iš keleto Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą ir pietrytinį Mariupolio uostamiestį.

„Rusijos pajėgos dėl humanitarinių tikslų skelbia „tylos režimą“ kovo 7 dieną nuo 10 val. (Maskvos, 9 val. Lietuvos laiku) ir atidaro humanitarinius koridorius“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija pateikė maršrutų, kuriais žmonės gali evakuotis iš Kyjivo, Mariupolio, Charkivo ir Sumų, sąrašą. Šie miestai pastarosiomis dienomis buvo intensyviai bombarduojami ir apšaudomi Rusijos pajėgų.

Maskva nurodė, kad šis sprendimas buvo priimtas prezidentui Vladimirui Putinui gavus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) „asmeninį prašymą“.

Sekmadienį įvykęs jųdviejų pokalbis telefonu buvo jau ketvirtas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Maskva nurodė informavusi apie atidaromus humanitarinius koridorius Jungtines Tautas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją bei kitas  tarptautines organizacijas, taip pat paragino Ukrainą „griežtai laikytis visų sąlygų“ evakuacijai.

„Tikimės konkrečių veiksmų iš Kyjivo valdžios, taip pat iš paminėtų miestų vadovybės“, – sakoma pranešime.

Scanpix nuotr.

Rusijos kariuomenė pirmadienį atakavo Ukrainos miestus iš oro, sausumos ir jūros. Baiminamasi, kad Maskvos pajėgos ruošiasi Kyjivo šturmui.

Dėl nepaliaujamų apšaudymų ir bombardavimų daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių pasitraukė į užsienį, bet daugelis kitų yra persikėlę į kitas šalies vietas arba įstrigę atakuojamuose miestuose.

JAV Kongresas siekia apriboti prekybą su Rusija

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) pareiškė, kad Kongreso žemieji rūmai nagrinėja teisės aktus, numatančius dar labiau izoliuoti Rusiją nuo pasaulio ekonomikos, be kitų dalykų, uždraudžiant importuoti į JAV rusišką naftą ir energetikos produktus. 

Jungtinėse Valstijose sparčiai kylant benzino kainai, prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija iki šiol neragino uždrausti rusiškos naftos importą.   

Sekmadienį vakare paviešintame laiške demokratams N. Pelosi rašo, kad priėmus svarstomus teisės aktus būtų nutraukti įprasti prekybos ryšiai su Rusija bei Baltarusija ir pradėtas Rusijos šalinimo iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) procesas. 

N. Pelosi sakė, kad Atstovų Rūmai taip pat uždegs žalią šviesą J. Bideno administracijai padidinti rusiškų prekių importo tarifus.

Kongresas rengiasi šią savaitę pritarti J. Bideno administracijos prašymui skirti 10 mlrd. JAV dolerių  (9,15 mlrd. eurų) humanitarinei, karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai, sakė demokratė.    

Ukraina prašo JT teismo nutraukti Rusijos invaziją

Ukrainos pirmadienį laukia akistata su Rusija Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teisme, Kyjivui paprašius Hagos teisėjų įpareigoti Maskvą nedelsiant nutraukti invaziją.

Vasario 27 dieną Ukraina Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) skubos tvarka pateikė skundą, kuriame Rusija kaltinama pradėjus karą neteisėtu pagrindu – melagingai pareiškus apie separatistinėse Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse vykdomą genocidą.

Kyjivo teigimu, būtent Maskva planuoja įvykdyti „genocido aktus“ per puolimą, pradėtą prezidento Vladimiro Putino nurodymu vasario 24 dieną.

Ukraina paprašė teismo imtis laikinųjų priemonių, įsipareigojančių Rusiją „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“, kol bus paskelbtas išsamus teismo nutarimas, galintis užtrukti ne vienerius metus.

„Ukraina kategoriškai neigia, kad buvo įvykdyta genocido aktų“ Donbaso regione, pabrėžiama teismui pateiktame Kyjivo skunde.

„Taigi, Rusija savo „specialiąją karinę operaciją“ – kuri iš tikrųjų yra plataus masto brutali invazija į Ukraina – akivaizdžiai grindžia absurdišku melu“, – priduriama skunde.

Kovo 1 dieną TTT pirmininkė Joan Donoghue (Džoan Donohju) žengė neįprastą žingsnį – pateikė Rusijai „skubų pranešimą“, prašydama šalį „veikti tokiu būdu“, kad bet kokia nutartis įsigaliotų greitai.

Dvi dienas truksiantis posėdis TTT Taikos rūmų būstinėje prasidės pirmadienį. Ukraina 11 val. Lietuvos laiku pateiks savo argumentus, o antradienį į juos turėtų atsakyti Rusija.

Lieka neaišku, kaip Maskva formaliai užginčys Ukrainos skundą, o Rusijos ambasada Hagoje neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Dar vienu smūgiu Maskvos bylai tapo vieno iš jos ilgamečių advokatų, prancūzo Alaino Pellet (Aleno Pelė), sprendimas atsistatydinti, susilpninsiantis rusų teisininkų komandą.

„Teisininkai gali ginti daugiau ar mažiau abejotinas bylas, –  atvirame laiške parašė A. Pellet. – Tačiau tapo neįmanoma atstovauti forumuose, skirtuose teisės taikymui, šaliai, kuri taip ciniškai ją niekina.“

Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus, daugiausia remiantis sutartimis ir konvencijomis.

TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių savo nutartims įgyvendinti.

Nelabai tikėtina, kad Rusija paklus, bet retoriškai ir simboliškai tai vis gi turi tam tikros galios.

„Įžeidžiamas ir ironiškas“

Pasak ekspertų, Ukrainos pastangų, kad Rusijos atsakomybę už pradėtą karą svarstytų tarptautinis teismas, reikšmė gali būti visų pirma simbolinė, nors neaišku, ar Maskva atsižvelgtų į bet kokį nurodymą.

„Vis dar neaišku, kas nutiks laikinųjų priemonių etape, bet spėju, kad teismas nustatys turintis prima facie jurisdikciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Leideno universiteto viešosios teisės docentė Cecily Rose (Sesili Rouz).

„Nelabai tikėtina, kad Rusija paklus, bet retoriškai ir simboliškai tai vis gi turi tam tikros galios“, – pridūrė tarptautinės viešosios teisės profesorius Marko Milanovičius straipsnyje, paskelbtame leidinyje „European Journal of International Law“.

Nagrinėjama byla grindžiama 1948 metų JT konvencija dėl genocido, kurią yra ratifikavusios tiek Ukraina, tiek Rusija.

TTT jau nagrinėjo abiejų šalių ginčą, kilusį dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir Kremliaus teikiamos paramos promaskvietiškiems Donbaso separatistams.

Tačiau dabar Kyjivas tvirtina, jog Rusija „melagingai pareiškė, kad Luhansko ir Donecko [srityse] buvo vykdomi genocido veiksmai“ ir tuo pagrindu įsiveržė į šalį.

„Rusijos melas yra juo labiau įžeidžiamas ir ironiškas, nes paaiškėjo, kad būtent Rusija planuoja genocido veiksmus Ukrainoje“, – sakoma Ukrainos skunde.

Ši byla yra atskira nuo tyrimo dėl karo nusikaltimų, pradėto Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) – kito tribunolo, irgi įsikūrusio Hagoje.

TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Chanas (Karimas Chanas) trečiadienį uždegė žalią šviesą tyrimui dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų Ukrainoje po Maskvos invazijos.

Žiniasklaida: Rusija kviečiasi karius iš svetur

Rusija, stiprindama puolimą Ukrainoje, verbuoja Sirijos kovotojus, turinčius kovos mieste patirties, teigia JAV pareigūnai, kuriuos sekmadienį citavo laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ).

Vasario 24 dieną invaziją pradėjusi Maskva pastarosiomis dienomis verbuoja kovotojus iš Sirijos, tikėdamasi, kad jie padės užimti Kijevą, JAV dienraščiui sakė keturi JAV pareigūnai.

Rusija 2015 metais įsitraukė į Sirijos pilietinį karą prezidento Basharo al Assado režimo pusėje. Šalis jau daugiau nei dešimtmetį įklampinta į konfliktą, kuriam būdingi mūšiai miestuose.

Vienas pareigūnas sakė WSJ, kad kai kurie kovotojai jau yra Rusijoje ir ruošiasi stoti į kovą Ukrainoje, nors kol kas neaišku, kiek kovotojų užverbuota, o šaltiniai nepateikė išsamesnės informacijos.

Užsienio kovotojai jau įsitraukė į Ukrainos konfliktą abiejose pusėse.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas – buvęs sukilėlis, tapęs Kremliaus sąjungininku – pasidalijo vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip čečėnų kovotojai prisideda prie Ukrainos puolimo, ir sakė, kad kai kurie jų žuvo kovose.

Ramzanas Kadyrovas/Scanpix nuotr.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad apie 20 tūkst. užsienio savanorių atvyko į šalį prisijungti prie Kijevo pajėgų.

Ukrainos vyriausybė vis dar kontroliuoja sostinę ir antrą pagal dydį Charkivo miestą, tačiau Rusija užėmė Chersono uostamiestį ir suintensyvino miestų centrų visoje šalyje apšaudymą.

Dėl dvyliktą dieną vykstančio Rusijos puolimo iš šalies pabėgo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, o JT tai pavadino sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo didėjančia pabėgėlių krize Europoje.

JAV kol kas nemano, kad rusų pajėgos puls Odesą

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, kol kas nemano, kad Rusija surengs amfibinį Ukrainos Odesos miesto puolimą. Rusų daliniai šiuo metu mėgina toliau izoliuoti Kijevą, Charkivą ir Černihivą, sakė aukštas JAV kariuomenės atstovas, neorėjęs skelbti savo pavardės. Jie susiduria su „dideliu ukrainiečių pasipriešinimu“, informuoja agentūra „Reuters“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Rusijos pajėgos rengiasi apšaudyti Odesą. „Tai bus karo nusikaltimas. Tai bus istorinis nusikaltimas“, – pareiškė jis.

Beveik milijonas žmonių gyvena Odesoje, pietinėje Ukrainos pakrantėje esančiame kosmopolitiškame uoste, mieste, kuriame maišosi ukrainiečiai ir rusakalbiai bei bulgarų ir žydų mažumos.

Kijevas: humanitarinė situacija yra katastrofiška

Tęsiantis karui,  šimtai tūkstančių ukrainiečių, Ukrainos prezidentūros duomenimis, turi būti nedelsiant evakuoti iš savo miestų. Dešimtyse miestų aštuoniuose šalies regionuose humanitarinė situacija yra katastrofiška, rašo Ukrainos internetinis laikraštis „Ukrajinska Pravda“, remdamasis komentarais iš prezidentūros.

Vien tik pietiniame Mariupolio uostamiestyje ir netoliese esančioje Volnovachoje buvo planuotas humanitarinis koridorius, kad galėtų išvykti daugiau kaip 200 tūkst. žmonių. Tačiau evakuacija praktiškai nevyko, abi pusės šeštadienį ir sekmadienį kaltino viena kitą pažeidus žmonių evakuacijai reikalingas paliaubas.

Scanpix nuotr.

Ukrainos prezidentūra, anot „Ukrajinska Pravda“, be to, apkaltino Rusiją humanitariniais koridoriais naudojantis kaip dingstimi savo karinėms pozicijoms sustiprinti ir visiškai užkariauti Ukrainą.

Maskva tuo tarpu tikina nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją evakavusi per 163 000 žmonių. „Iš zonos, kurioje vykdoma specialioji karinė operacija, evakuota daugiau kaip 163 000 žmonių, įskaitant 42 729 vaikus“, – sekmadienio vakarą Maskvoje pranešė koordinacinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Interfax“. Maskva dar prieš invaziją į Ukrainą pradėjo rusų civilių evakuaciją iš Donbaso.

Rusija, be to, dar kartą apkaltino Ukrainą dėl žlugusios evakuacijos misijos iš Mariupolio.

Prancūzijos ministras: tokio Ukrainos pasipriešinimo ekspertai negalėjo įsivaizduoti

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas, nepaisant didelių nuostolių, tiki Ukrainos pergale prieš ją puolančias Rusijos pajėgas. „Aš tikiu, kad Ukraina laimės, – sakė jis sekmadienį stočiai „France 5“. – Tai, kas dešimt dienų labiausiai krinta į akis, yra stiprus Ukrainos pasipriešinimas – tokiu mastu, kokio ekspertai negalėjo įsivaizduoti“.

Kartu J. Y. Lr Drianas įspėjo, kad rusų pajėgos pereina prie “apsiausties logikos“. „Mes turime Grozno pavyzdį, turime Alepo pavyzdį, ir tai pasikartos“, – sakė jis. 1999 metais Rusų daliniai Čečėnijoje sugriovė Grozną, 2016-aisiais dalyvavo Alepo sunaikinime Sirijoje. „Manau, kad tai, ką pamatysime Mariupolyje pasibaigus karui, bus siaubinga“, – kalbėjo ministras ir įspėjo dėl panašaus likimo Odesai ir Kijevui.

J. Y. Le Drianas teigė esąs įsitikinęs, kad Vakarų sankcijos Rusijai galiausiai sulaikys V. Putiną nuo tolesnės agresijos. „Įvedėme rimtas sankcijas, kurių poveikis didelis ir, mano nuomone, vis didės, – teigė ministras prancūzų stočiai. – Karo kaina taps nepakeliama ir prezidentui V. Putinui kažkada reikės rinktis – arba susitaikyti su dideliu poveikiu Rusijos funkcionavimui, arba pradėti derybas“.

Scanpix nuotr.

Rusijoje sulaikyta daugiau nei 4 600 protestuotojų prieš karą Ukrainoje

Sekmadienį per protestus prieš Maskvos karo veiksmus Ukrainoje Rusijos miestuose buvo sulaikyta daugiau kaip 4 600 žmonių, pranešė stebėtojai.

Policijos atstovė žiniasklaidai sakė, kad Maskvoje buvo sulaikyta 1 700 žmonių iš maždaug 2 500, dalyvavusių „nesankcionuotame proteste“, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste per mažesnį, maždaug 1 500 žmonių, mitingą buvo sulaikyta 750 žmonių, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Nepriklausomo žiniasklaidos projekto „OVD-Info“, stebinčio sulaikymus per opozicijos protestus, duomenimis, 65 Rusijos miestuose ir miesteliuose sulaikyti 4 644 žmonės.

Stebėtojai teigia, kad policija prieš protestuotojus naudojo elektrošoką.

Jie taip pat paskelbė liudininkų nuotraukas ir vaizdo įrašus „Telegram“ programėlėje. Ten matyti, kaip riaušių policija muša protestuotojus lazdomis, o demonstrantų veidais bėga kraujas.

Žymiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ pranešė, kad vienas iš pagrindinių jos aktyvistų Olegas Orlovas buvo sulaikytas sostinės Maniežnajos aikštėje, kai laikė plakatą.

Kita kovos už žmogaus teises veteranė Svetlana Ganuškina, kuri buvo įvardijama kaip potenciali Nobelio premijos laureatė, buvo sulaikyta Maskvoje per savo 80-ąjį gimtadienį.

Policijos mikroautobusas, vežęs grupę sulaikytųjų į policijos nuovadą, apvirto per eismo įvykį, jo metu buvo sužeisti devyni žmonės, iš kurių šeši – visuomenės atstovai, pranešė miesto policija.

Sankt Peterburge, prie miesto centre esančio pastato „Gostinnyj Dvor“, kur paprastai renkasi protestuotojai, patruliavo gausios riaušių policijos pajėgos.

Šie protestai vyko po to, kai šimtai žmonių buvo sulaikyti per demonstracijas šalies rytuose, pavyzdžiui, Sibiro mieste Novosibirske ir Uralo mieste Jekaterinburge.

Rusijos policija penktadienį perspėjo, kad visi bandymai sekmadienį surengti neteisėtas demonstracijas bus „nedelsiant numalšinti“, o organizatoriams ir dalyviams bus pateikti kaltinimai.

Nuo vasario 24 dienos, kai V. Putinas įsakė į Ukrainą įvesti kariuomenę ir vykdyti „specialiąją operaciją“, sulaikytų demonstrantų skaičius išaugo iki daugiau kaip 10 000.

Nepaisant oficialaus susidorojimo su demonstracijomis ir protestuotojų, kuriems gresia kalėjimo bausmės, nuo to laiko protestai vyksta kasdien.

Penktadienį įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino šalininkus sekmadienį rengti protestus „visose centrinėse Rusijos ir viso pasaulio aikštėse“.

Jis ragino rusus kasdien rengti protestus, sakydamas, kad jie neturėtų tapti „išsigandusių bailių tauta“.

Penktadienį V. Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo už „melagingų naujienų“ apie Rusijos kariuomenę skelbimą numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.

Policija Kemerovo srityje Urale nubaudė vyrą 60 tūkst. rublių (624 JAV dolerių) bauda už tai, kad jis ragino žmones rengti demonstracijas prieš „specialiąją Ukrainos demilitarizavimo operaciją“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, teigdama, kad tai buvo pirmas žinomas naujojo teisės akto pritaikymo atvejis.

JK žvalgyba: Rusija mėgina sunaikinti ukrainiečių prieigą prie informacijos

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė mananti, kad Rusija „tikriausiai“ taikosi į televizijos bokštus Ukrainoje, kad vietos gyventojai negalėtų gauti naujienų.

Labai tikėtina, kad Ukrainos interneto prieiga taip pat sutriko dėl papildomos žalos, padarytos infrastruktūrai dėl Rusijos smūgių.

„Rusija tikriausiai taikosi į Ukrainos ryšių infrastruktūrą, kad sumažintų Ukrainos piliečių galimybes gauti patikimas naujienas ir informaciją“, – pirmadienį atnaujintoje žvalgybos informacijoje teigė Gynybos ministerija.

Pasak Ukrainos pareigūnų, sekmadienį per Rusijos ataką buvo apgadintas televizijos bokštas Ukrainos rytiniame Charkivo mieste, o antradienį per įtariamą raketų ataką prieš Kijevo televizijos bokštą žuvo mažiausiai penki žmonės.

„Labai tikėtina, kad Ukrainos interneto prieiga taip pat sutriko dėl papildomos žalos, padarytos infrastruktūrai dėl Rusijos smūgių. Per pastarąją savaitę pranešta apie interneto ryšio sutrikimus Mariupolyje, Sumuose, Kijeve ir Charkive“, – pranešė Gynybos ministerija.

Ukraina teigia smogusi rusų užimtam aerodromui ir sunaikinusi 30 sraigtasparnių

Ukrainos pajėgos praeitą naktį smogė Rusijos pajėgų užimtam aerodromui pietinėje Chersono srityje ir sunaikinusi dešimtis priešo sraigtasparnių, pirmadienį kariškių informaciją citavo naujienų agentūra „Unian“.

Ukrainos jūrų pėstininkų vadovybės duomenimis, per smūgį aerodromui Čornobajivkoje į šiaurės vakarus nuo Chersono, pastarosiomis dienomis užimto Rusijos pajėgų, buvo „sunaikinta 30 priešo sraigtasparnių, taip pat gyvosios jėgos ir technikos“.

Kariškiai nurodė, kad per praeitą parą Mykolajivo miesto prieigose buvo sunaikintos trys Rusijos pajėgų kolonos. Ukrainos kariai pranešė perėmę priešo karinės technikos, daug šaudmenų, transporto priemonių ir 7 haubicas D-20.

Per bombardavimą Vinycios oro uoste žuvo devyni žmonės

Rusijos pajėgoms sekmadienį bombarduojant Vinycios oro uostą, esantį už 200 km į pietvakarius nuo Kijevo, žuvo devyni žmonės, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnyba.

„Pirmadienį iki 7 val. (vietos ir Lietuvos) laiku iš po griuvėsių buvo ištraukti 15 žmonių. Devyni jų buvo negyvi – penki civiliai ir keturi kariai“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir pridūrė, kad toliau ieškoma gyvų likusių žmonių.

Kinija: Pekino ir Maskvos draugystė „tvirta“, bet pasirengusi „padėti tarpininkauti“ siekiant taikos

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pirmadienį pareiškė, kad Pekino ir Maskvos draugystė tebėra labai tvirta, nepaisant tarptautinio pasmerkimo dėl Rusijos vykdomos invazijos į Ukrainą, ir sakė, kad Kinija yra pasirengusi padėti tarpininkauti siekiant taikos.

Per visą krizės laikotarpį Pekinas balansuoja ant plono diplomatinio lyno, atsisakydamas pasmerkti savo artimą sąjungininkę Maskvą ir dar praėjusį mėnesį skelbęs apie abiejų šalių „neribotą“ strateginę partnerystę.

„Abiejų tautų draugystė yra tvirta, o abiejų šalių ateities bendradarbiavimo perspektyvos yra labai plačios“, – sakė Wang spaudos konferencijoje.

Tačiau jis teigė, kad Kinija yra „pasirengusi bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad esant reikalui galėtų imtis būtino tarpininkavimo“.

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis interviu Ispanijos dienraščiui „El Mundo“ pareiškė, kad Kinija turėtų tarpininkauti būsimose taikos derybose tarp Rusijos ir Ukrainos, nes Vakarų valstybės negali atlikti šio vaidmens.

Abiejų tautų draugystė yra tvirta, o abiejų šalių ateities bendradarbiavimo perspektyvos yra labai plačios.

Pekinas ne kartą yra sakęs, kad atliks „konstruktyvų vaidmenį raginant rengti derybas“ krizei išspręsti, tačiau anksčiau neįsipareigojo prisijungti prie taikos derybų ar jas organizuoti.

Wang taip pat sakė, kad Kinija siųs humanitarinės pagalbos Ukrainai.

Jis taip pat apibūdino Kinijos ir Rusijos santykius kaip „svarbiausius dvišalius santykius pasaulyje“, kurie „padeda užtikrinti taiką, stabilumą ir vystymąsi pasaulyje“.

Užsienio reikalų ministras teigė, kad praėjusį mėnesį prisiimtas partnerystės įsipareigojimas „aiškiai ir nedviprasmiškai parodo pasauliui“, kad abi šalys „bendrai priešinasi Šaltojo karo mentaliteto atgaivinimui ir ideologinės konfrontacijos kurstymui“.

Wang taip pat sakė, kad šis neformalus aljansas „neleis trečiosioms šalims kištis“, perspėdamas JAV ir jų Vakarų sąjungininkes, kurios pastarosiomis dienomis ragino Kiniją imtis aktyvesnio vaidmens tarpininkaujant konflikte.

Rusijos pajėgos nušovė Kyjivo priemiesčio merą

Rusijos pajėgos nužudė Kyjivo priemiesčio Hostomelio, kuriame yra strategiškai svarbus oro uostas, merą, pirmadienį pranešė miesto pareigūnai.

„Hostomelio vadovas Jurijus Iljyčius Prylypka žuvo skirstydamas duoną alkstantiems ir vaistus sergantiems“, – sakoma miesto administracijos „Facebook“ puslapyje.

J. Prylypka buvo nušautas kartu su dviem kitais žmonėmis, pridūrė administracija, bet nenurodė, kada tai įvyko.

Jurijus Iljyčius Prylypka/Twitter nuotr.

„Niekas jo nevertė lysti po okupantų kulkomis, – sakoma pranešime. – Jis žuvo už savo žmones, už Hostomelį. Jis žuvo kaip didvyris.“

Į šiaurės rytus nuo Kyjivo esančiame Hostomelyje yra strategiškai svarbus Antonovo karinis oro uostas, dėl kurio nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos dienų vyko įnirtingi mūšiai tarp įsibrovėlių ir Ukrainos pajėgų.

Kyjivas atmetė Maskvos siūlomus gyventojų evakuacijos koridorius į Baltarusiją ir Rusiją

Ukraina pirmadienį atmetė Maskvos pasiūlymą atverti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš apsiaustų miestų į Rusijos arba Baltarusijos teritoriją, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Humanitariniai koridoriai. Rusija jau dukart sužlugdė jų atidarymą, apšaudydama maršrutus. Dabar rusai sako esantys pasiruošę atidaryti koridorius, bet į Rusijos Federacijos pusę. Tai yra, jie nori, kad mūsų piliečiai eitų į Rusijos Federacijos teritoriją. Absurdiška, ciniška, nepriimtina“, – pabrėžė ji, kai Rusija pasiūlė atverti kelius evakuoti gyventojams iš Charkivo, Kyjivo, Mariupolio ir Sumų.

Civiliai „neketina vykti į Baltarusiją, o paskui lėktuvu skristi į Rusiją“, sakė I. Vereščuk.

Anksčiau pirmadienį Rusijos kariuomenė pranešė atverianti humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš keturių Ukrainos miestų.

Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas sakė, kad laikinas ugnies nutraukimas tose vietose įsigaliojo 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku. 

Pirmadienį tuose keturiuose miestuose – sostinėje Kyjive, antrame pagal dydį Charkovo mieste šalies rytuose, pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje prie Azovo jūros ir Sumuose prie rytinės sienos su Rusija, susirėmimai tęsėsi.

Faktas, kad koridoriai atverti civiliams evakuotis į Rusiją ar jos sąjungininkę Baltarusiją, iškėlė klausimų dėl žmonių, kurie nuspręstų jais pasinaudoti, saugumo. 

Du pastarųjų dienų bandymai sudaryti sąlygas evakuotis tūkstančiams gyventojų iš apsiausto Mariupolio baigėsi katastrofa – civiliai buvo apšaudyti, abiem pusėms kaltinant viena kitą pažeidimais.   

V. Putinas žadėjo „neutralizuoti“ Ukrainą „derybomis arba karu“. Lūkesčiai dėl pirmadienį turinčio įvykti trečiojo Maskvos ir Kyjivo derybų raundo lieka menki.

Paryžius neigia prašęs V. Putino atverti evakuacijos koridorius į Rusiją ar Baltarusiją

Prancūzijos prezidentas neprašė V. Putino atverti humanitarinius koridorius į Rusiją ir Baltarusiją nuo bombardavimų bėgantiems ukrainiečiams, pirmadienį pareiškė prezidentūra, paneigdama rusų pareigūnų paskelbtą informaciją.  

Maskva apie atveriamus kelius evakuotis gyventojams iš Charkivo, Kyjivo, Mariupolio ir Sumų paskelbė po V. Putino ir E. Macrono pokalbio telefonu sekmadienį. Ji nurodė, kad tai daroma „asmeniškai paprašius“ E. Macronui.

Tačiau Eliziejaus rūmai pareiškė, kad toks prašymas per pokalbį nebuvo pateiktas. Anot jų, E. Macronas per pokalbį akcentavo būtinybę „laikytis tarptautinės teisės ir užtikrinti civilių apsaugą bei humanitarinės pagalbos tiekimą“.   

„Tai reiškia, kad turi būti organizuota civilių apsauga ir leista teikti humanitarinę pagalbą“, – pirmadienį sakė Eliziejaus rūmų atstovas, paprašęs neviešinti jo pavardės. 

Ukrainos vyriausybė atmetė Maskvos siūlomus gyventojų evakuacijos koridorius į Baltarusiją ir Rusiją. Baltarusija tapo svarbiu vasario 24 dieną Rusijos pradėto puolimo prieš Ukrainą placdarmu.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainą jau paliko daugiau nei 1,5 mln. žmonių, skelbia Jungtinės Tautos. Tai yra sparčiausiai didėjanti pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo.  

Dauguma karo pabėgėlių pasitraukė į kaimynines šalis, tokias kaip Lenkija, kuri jau priėmė apie 885 tūkst. ukrainiečių. 

Pirmadienį turėtų įvykti trečiasis Maskvos ir Kyjivo derybų raundas. Per du ankstesnius ratus jokios pažangos pasiekti nepavyko, V. Putinui žadant  „neutralizuoti“ Ukrainą „arba derybomis, arba karu“.

Ukraina: Rusija evakuacijos metu tyčia apšaudo civilius

Ukraina dar kartą apkaltino Rusiją žmogaus teisių pažeidimais, susijusiais su situacija pietiniame Mariupolio uostamiestyje.

Ukrainos vyriausybė daro viską, ką gali, kad būtų atviri humanitariniai koridoriai gyventojų evakuacijai, pirmadienį feisbuke parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis pridūrė, kad Rusijos kariai siekia „pasmaugti“ miestą, jame sukeldami humanitarinę krizę.

Scanpix nuotr.

Strateginės svarbos turintis, ant Azovo jūros krantų išsidėstęs Mariupolis yra vienas labiausiai ginčijamų miestų Rusijos pradėtame kare.

„Kadangi Rusijos teroristai nesilaiko visų susitarimų, jie nesigaili net vaikų, moterų ar sužeistųjų. Vietoj to jie evakuacijos metu apšaudė apgyvendinimo vietas ir taikius civilius“, – rašė O. Reznikovas.

Rusija atkakliai neigia, kad Ukrainoje kada nors yra nusitaikiusi į civilius.

V. Zelenskis: V. Putinas nori sunaikinti žmoniją

V. Zelenskis naujame vaizdo įraše teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti žmoniją, praneša „Sky News“.

„Mes niekada nenorėjome šio karo, tačiau jis buvo atneštas ant mūsų slenksčio, – teigė V. Zelenskis. – Mes niekada nenorėjome nieko žudyti, tačiau turime kovoti, kad išstumtume priešą iš savo žemių ir savo gyvenimų.“

Mes niekada nenorėjome šio karo, tačiau jis buvo atneštas ant mūsų slenksčio.

„Turime kentėti tai, ko nė viena Europos šalis nėra kentėjusi pastaruosius 70 metų“, – nurodė prezidentas. Jis pridūrė, kad neseniai pasikalbėjo su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Borisu Johnsonu, Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, Italijos vyriausybės vadovu Mario Draghiu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

„Mūsų derybos ir pokalbiai su mūsų partneriais yra sąžiningi. Jei situacija pablogės, taikai palaikyti reikės naujų sankcijų, – teigė V. Zelenskis ir paragino skelbti naftos importo iš Rusijos boikotą. – Jei kažkas pameta galvą, turime pamiršti baimę ir verslo reikalus, turime kovoti su nežmonišku blogiu, kuris nori sunaikinti žmoniją.“

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad jo vyriausybė jau rengia šalies atkūrimo planus, kai „laimės“ šį karą.

V. Zelenskis taip pat pareikalavo dar daugiau ir griežtesnių sankcijų Rusijai. Būtina boikotuoti Rusijos eksportus, o kartu atsisakyti ir naftos bei dujų iš Rusijos, sakė V. Zelenskis pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše.

„Galime tai vadinti embargu ar tiesiog morale, kai atsisakai duoti teroristui pinigų, – kalbėjo V. Zelenskis. – Jei jie nenori laikytis civilizacijos taisyklių, tai neturėtų gauti ir civilizacijos prekių bei paslaugų“.

V. Zelenskis pabrėžė Ukrainos taikos siekį. „Mes niekada neužpuolėme kitų šalių. Mes niekuomet neužkariavome svetimos valstybės. Mes niekada nežudėme taikių kitų tautų žmonių, – sakė prezidentas. – Todėl ant mūsų vėliavos nėra kraujo“.

Vengdami sankcijų poveikio tūkstančiai Rusijos gyventojų išvyko į Sakartvelą

Sakartvelo ekonomikos ministras Levanas Davitašvilis pranešė, kad pastarosiomis dienomis šalies sieną kirto apie 25 tūkst. Rusijos piliečių.  

Daugelis Vakarų šalių įvedė sankcijas Rusijai dėl vasario 24 dieną pradėtos invazijos ir civilinių objektų apšaudymo Ukrainoje.  

Iš Rusijos jau pasitraukė daug užsienio prekių ženklų ir bendrovių. 

Sankcijos veikiausiai nepatinka Rusijos gyventojams, todėl jie skuba palikti šalį. 

Kyjivas: trečias derybų su Rusija ratas prasidės 16 val. Lietuvos laiku

Trečiasis Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų ratas Baltarusijoje prasidės pirmadienį 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku, pranešė vienas ukrainiečių derybininkas.

„Trečiasis ratas. Pradžia – 16 val. Kyjivo laiku. Delegacijos sudėtis ta pati“, – parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“.

Rusija šios informacijos kol kas nepatvirtino.

JT: nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė per 1,7 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) skelbia, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko maždaug 1 mln. 735 tūkst. žmonių. Sekmadienį jų skaičius siekė 1,53 milijono.

Pasak UNHCR, beveik trys penktadaliai karo pabėgėlių (beveik 1,03 mln. žmonių) atvyko į Lenkiją. Kiek daugiau nei 180 tūkst. ukrainiečių pasitraukė į Vengriją, 128 tūkst. – į Slovakiją. 

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) lankydamasi Prancūzijos pietuose esančiame Monpeljė paragino Bendriją mobilizuoti „visus išteklius“ pagalbai pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalis, įskaitant kaimynines Lenkiją bei Rumuniją.  

J. Borrellis atvyko į Monpeljė dalyvauti ES vystymo ministrų susitikime.  

Šią savaitę susitinka Rusijos, Ukrainos ir Turkijos URM vadovai 

Pietų Turkijoje šią savaitę susitiks ukrainiečių, rusų ir turkų diplomatijos vadovai, pirmadienį paskelbė Ankara.

„Atsižvelgdami į mūsų prezidento iniciatyvą ir intensyvias diplomatines pastangas, Rusijos (Sergejus Lavrovas) ir Ukrainos (Dmytro Kuleba) užsienio reikalų ministrai nusprendė susitikti, o aš dalyvausiu kuluaruose“, – tviteryje pranešė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

Rusija pirmadienį patvirtino, kad toks susitikimas įvyks šios savaitės gale.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė, kad susitarimas dėl trišalio susitikimo buvo pasiektas per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) pokalbį telefonu „Turkijos vadovo iniciatyva“.

Keliai, kuriais eina humanitarinis koridorius Ukrainoje, užminuoti

Pabėgėliai, bandę trauktis iš apgulto Ukrainos Mariupolio miesto naudodamiesi vadinamaisiais humanitariniais koridoriais, liko įstrigę, nes kelias, į kurį jie buvo nukreipti, buvo užminuotas, pirmadienį pranešė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK).

TRKK operacijų direktorius Dominikas Stillhartas paragino abi karines pajėgas nedelsiant susitarti dėl tikslių maršrutų ir laiko tiems, kurie nori saugiai išvykti iš šalies. „Kol kas, deja, matėme tik principinius susitarimus. Tačiau jie iškart buvo sulaužyti, nes stokoja tikslumo“, – BBC radijui sakė jis. „Trūksta susitarimų dėl laiko, kelių, dėl to, ar žmonės gali išeiti ar įvežti prekes“, – pridūrė jis.

„Kad įsivaizduotumėte, Mariupolyje turime komandą. Vakar (sekmadienį) ji buvo pasirengusi, nepaisant to, kad nebuvo iki galo aišku, koks tiksliai yra susitarimas. Vos pasiekę pirmąjį kontrolės punktą suprato, kad jiems nurodytas kelias iš tikrųjų yra užminuotas“.

Pastangos išvesti žmones iš Mariupolio, kur verda įnirtingos kovos, sekmadienį žlugo antrą dieną iš eilės, abiem šalims kaltinant viena kitą paliaubų susitarimo pažeidimu. Rusija pirmadienį pranešė atidarysianti humanitarinius koridorius, kad būtų galima evakuoti civilius iš kelių Ukrainos miestų, kuriuose vyksta smarkios kautynės, įskaitant sostinę Kijevą ir Mariupolį, tačiau tie koridoriai veda į Rusiją ir Baltarusiją. Kijevas tai pavadino „amoraliu“ pasiūlymu.

Smerkia V. Putino „moralinį cinizmą“ dėl evakuacijos koridorių Ukrainoje

E. Macronas pirmadienį apkaltino V. Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, Maskvai paskelbus, kad ji atvers humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, tačiau tik į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją.

„Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – sakė E. Macronas televizijai LCI.

Jis pridūrė, jog pažadai apsaugoti civilius, kad šie galėtų trauktis į Rusiją, yra „veidmainystė“.

„Nepažįstu daug ukrainiečių, norinčių vykti į Rusiją“, – sakė jis ir pridūrė, kad civiliams apsaugoti reikia visiško ugnies nutraukimo, o ne koridorių.

E. Macronui sekmadienį telefonu pasikalbėjus su V. Putinu, Rusija pirmadienį paskelbė Prancūzijos prezidento „asmeniniu prašymu“ atidarysianti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų evakuotis iš Kyjivo, Charkivo, Mariupolio ir Sumų.

Tačiau Eliziejaus rūmai pirmadienį pareiškė, kad toks prašymas per pokalbį nebuvo pateiktas, o E. Macronas apkaltino Maskvą „viešųjų ryšių triuku“.

Lenkija siunčia prieštaringus signalus dėl naikintuvų Ukrainai

Lenkijos vyriausybės pareigūnai pirmadienį sakė, kad šalis nesiuntė ir nesiųs naikintuvų į Ukrainą, kad padėtų šiai šaliai apsiginti nuo Rusijos.

„Neatversime savo oro uostų ir lenkų lėktuvai nekovos virš Ukrainos“, – sakė užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas) radijui „Radio Zet“.

Tačiau vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) pareiškė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Anot jo, sprendimas dėl naikintuvų siuntimo rizikingas ir „labai keblus reikalas“.

V. Zelenskis karštai ragino Jungtines Valstijas padėti Kyjivui gauti daugiau karinių orlaivių gynybai pastiprinti ir oro erdvės kontrolei išlaikyti.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad Vašingtonas nagrinėja pasiūlymą, pagal kurį Lenkija nusiųstų Ukrainai sovietinių karo lėktuvų MIG-29, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Lenkija bent jau viešai nerodo didelio entuziazmo dėl šios idėjos – didžia dalimi dėl to, kad Rusija įspėjo, jog paramą Ukrainos oro pajėgoms laikys dalyvavimu konflikte ir gali imtis atsakomųjų veiksmų.

Ragina V. Putiną užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos judėjimą Ukrainoje

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti invaziją į Ukrainą ir sudaryti sąlygas saugiam humanitarinės pagalbos judėjimui.

„Raginau prezidentą (V. Putiną) nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos judėjimą bei galimybę gauti pagalbą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ch. Michelis.

„Pabrėžiau, kad reikia užtikrinti branduolinių objektų saugumą vykstant karo veiksmams Ukrainoje. Susitarėme palaikyti tolesnius ryšius“, – pridūrė jis.

Kai kurios ES šalys nepritaria idėjai suteikti Ukrainai kandidatės statusą

Kai kurios Europos Sąjungos šalys, tarp jų – Vokietija ir Nyderlandai, nepritaria tam, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės stoti į Bendriją statusas. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi neįvardytais diplomatais.

Pasak vieno iš šaltinių, VFR, Nyderlandai ir kai kurios kitos šalys nori sutelkti dėmesį į praktinę pagalbą Ukrainai ir karo veiksmų nutraukimą, o ne pradėti jos stojimo į ES procesą, kuris gali užtrukti ne mažiau kaip 10 metų.

Ukraina teigia, kad per kautynes Charkive jau žuvo 133 civiliai

Kautynės Ukrainos antrame pagal dydį mieste Charkive jau pasiglemžė 133 civilių gyvybes, teigia vietos valdžios pareigūnai. Anot jų, tarp žuvusiųjų yra penki vaikai.

Scanpix nuotr.

Be to, mieste ir jo prieigose taip pat žuvo 76 Ukrainos kariai, pirmadienį, remdamasi Charkivo srities policija, pranešė naujienų agentūra UNIAN. Sužeisti dar 443 žmonės, įskaitant 319 civilių.

Nepriklausomi duomenys iš karo zonos nėra prieinami.

Charkove jau kelias dienas vyksta intensyvios atakos. Kautynių metu apgadinta šimtai pastatų, įskaitant miesto televizijos bokštą, skelbia portalas Strana.news.

Baltarusijoje prasidėjo naujas Rusijos ir Ukrainos derybų ratas

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje prasidėjo Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybos dėl karo Ukrainoje, pirmadienį pranešė Baltarusijos naujienų agentūra BelTA.

Platformoje „Telegram“ BelTA paskelbė Rusijos ir Ukrainos atstovų nuotrauką su prierašu, kad į derybų darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl „humanitarinių koridorių civiliams Ukrainos gyventojams evakuoti“.

Scanpix nuotr.

EK viceprezidentas: ES planuoja uždrausti Rusijos importą, panašiai kaip Baltarusijos

Rusijos atžvilgiu planuojama įvesti importo draudimus, panašius į tuos, kurie jau taikomi prekyboje su Baltarusija, pareiškė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis.

„Eksporto kontrolė jau taikoma tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos atžvilgiu. Embargas paskelbtas kelių kategorijų produkcijos importui iš Baltarusijos. Planuojama tokius apribojimus taikyti ir Rusijai“, – sakė V. Dombrovskis, nepatikslindamas, kokioms Rusijos prekėms embargas galėtų būti įvestas.

Pasak jo, Didžiojo septyneto (G-7) šalys svarsto galimybę panaikinti Rusijai suteiktą didžiausio palankumo prekyboje statusą.

„Tai leistų taikyti papildomus muitų tarifus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamoms prekėms. Kanada tokį žingsnį jau žengė, o G-7 ir kitais lygmenimis dirbama, kad ši priemonė būtų pradėta įgyvendinti plačiau. Tai gali būti kelių artimiausių dienų klausimas“, – sakė V. Dombrovskis.

EK viceprezidentas pabrėžė, kad taip pat svarstomos tolesnės sankcijos Rusijos finansų ir energetikos sektoriams.

BNS žurnalisto paklaustas apie pasirengimą sankcijoms Rusijos energetikos sektoriui, atsižvelgiant į Europos priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, V. Dombrovskis sakė, kad „diskusijos šiuo klausimu tęsiasi ir joks variantas nėra atmestas“.

Jis akcentavo, jog EK išanalizavo galimą situaciją, kai Europai būtų nutrauktas Rusijos dujų tiekimas kaip Maskvos atsakas į Vakarų sankcijas.

„Prieita išvados, kad galima būtų rasti išeitį iš tokios padėties, nors problemų veikiausiai nepavyks išvengti. Artėja pavasaris, o tai reiškia, kad reikia rimtai ruoštis kitai žiemai, imtis tokių priemonių kaip bendri gamtinių dujų pirkimai, galvoti apie dujų atsargų formavimą ir sprendimus, kurie sumažintų ES priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos“, – kalbėjo V. Dombrovskis.

Paklaustas, ar yra kokių nors požymių, kad Rusija gali reaguoti į sankcijas sustabdydama dujų tiekimą į ES, jis atsakė, kad kol kas tokių požymių nėra, tačiau pridūrė, jog Europa analizuoja galimas Rusijos atsakomąsias priemones prieš sankcijas, įskaitant dujų tiekimo nutraukimą.

Kovo 8-ąją Europos Komisija turėtų paskelbti pasiūlymus dėl energetikos sektoriaus ir galimų veiksmų.

J. Borrellis: į Europą gali atvykti 5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Jei puolimas tęsis, į Europą gali atvykti penki milijonai ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos į jų šalį, pirmadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Jei beatodairiškas miestų bombardavimas tęsis, galime tikėtis penkių milijonų tremtinių“, – sakė J. Borrellis po neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Viduržemio jūros mieste Monpeljė. Remiantis naujausiais pirmadienį paskelbtais Jungtinių Tautų duomenimis, iš Ukrainos, kurioje gyvena beveik 44 milijonai gyventojų, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios vasario 24 d. pabėgo daugiau nei 1,7 mln. žmonių. Daugiau nei pusė išvyko į Lenkiją, kiti – į Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Rumuniją.

Savo ruožtu JT pabėgėlių agentūra UNHCR pareiškė, kad Ukrainą gali palikti maždaug keturi milijonai žmonių, Rusijos pajėgoms stumiantis Kijevo ir kitų didžiųjų miestų link.

J. Borrellis sakė, kad Europos šalys turėtų rengtis atlaisvinti reikšmingas lėšas, kad padėtų perkeltiesiems. Europos Komisija jau paskelbė apie 500 milijonų eurų papildomą finansavimą, skirtą karo „humanitariniams padariniams“. Pradinė 100 milijonų eurų dalis jau skirta Ukrainai ir Moldovai, sakė J. Borrellis.

Ukrainoje sužeisti danų žurnalistai grįžo namo

Du danų žurnalistai, pašauti Ukrainoje vasario 26 dieną, grįžo į Daniją, evakavęsi iš Rusijos užpultos šalies per Moldovą, pirmadienį pranešė vienas iš jų.

„Mes sugrįžome namo, bet tebesame gydomi“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniame laiške parašė Stefanas Weichertas (Stefanas Veichertas).

Danų laikraščiui „Ekstra Bladet“ dirbę žurnalistas S. Weichertas ir fotografas Emilis Filtenborgas Mikkelsenas (Emilis Filtenborgas Mikelsenas) buvo pašauti šalia Ukrainos šiaurės rytinio Ochtyrkos miesto, maždaug už 50 km nuo Rusijos sienos.   

Jie buvo sužeisti, kai nežinomi užpuolikai apšaudė jų automobilį.

Laisvai samdomi žurnalistai Ukrainoje gyveno jau keletą metų.

E. Filtenborgas Mikkelsenas pirmadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė istoriją, kurioje jis įamžintas gulintis ligoninės lovoje Danijoje.

„Pailsėjau, man buvo atlikta operacija. Danijoje man ramu ir gerai“, – parašė jis ir pridėjo nuotrauką, kurioje užfiksuotos kulkos skeveldros, pašalintos iš jo nugaros ir kojų.

Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės televizijos kanalo „Sky News“ žurnalistų grupė taip pat buvo užpulta prie Kyjivo. Vienas iš žurnalistų buvo pašautas, pranešė „Sky News“.

Per artilerijos smūgį į kepyklą žuvo mažiausiai 13 žmonių

Mažiausiai 13 žmonių žuvo pirmadienį artilerijai smūgiavus į kepyklą Makarive, maždaug už 50 km į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Oficialioje ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ nurodoma, kad, pirminiais duomenimis, kepyklos teritorijoje apšaudymo metu buvo maždaug 30 žmonių.

Pagalbos tarnybos pranešė, kad pavyko išgelbėti penkis asmenis, kurie buvo įstrigę tarp griuvėsių. Incidento metu kepykla jau nedirbo.

Pagalbos tarnybų atstovė naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad per šaudymą žuvo 13 žmonių.

Baigėsi trečiasis Ukrainos ir Rusijos derybų ratas

Baltarusijoje baigėsi Ukrainos ir Rusijos derybų dėl Maskvos invazijos užbaigimo trečias ratas, pirmadienio vakarą pranešė ukrainiečių delegacijos narys.

„Baigėsi trečiasis derybų raundas. Gerinant humanitarinių koridorių logistiką pastebimi nedideli teigiami pokyčiai. Tęsiamos intensyvios konsultacijos dėl pagrindinio politinio susitarimo bloko, taip pat paliaubų ir saugumo garantijų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA anksčiau pirmadienį platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos ir Ukrainos atstovų nuotrauką su prierašu, kad į derybų darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl „humanitarinių koridorių civiliams Ukrainos gyventojams evakuoti“.

Per du ankstesnius susitikimus, įvykusius prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, nepavyko sustabdyti kovų, bet šalys iš principo sutarė bent užtikrinti humanitarinius koridorius, kad galėtų pasitraukti civiliai.

Rusijos kariuomenė pavertė įkaitais daugiau kaip 2 tūkst. studentų užsieniečių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje iš esmės pavertė įkaitais daugiau kaip 2 tūkst. studentų iš užsienio, okupantai neleidžia evakuoti netgi užsieniečių. Tai pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk.

„Studentai iš užsienio paimti įkaitais. Štai ką daro rusai Ukrainoje, blokuodami jų evakuaciją. Indija – 659 studentai, Kinija – 160, Turkija – 144, Nigerija – 400 studentų. Tarp studentų – Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos, Afrikos, Pietryčių Azijos šalių piliečiai. Iš viso 2046 studentai užsieniečiai iš 27 pasaulio šalių“, - sakoma pranešime.

Pasak I. Vereščuk, užsieniečiai yra Sumuose, Černihove, Mariupolyje, Chersone, jie negali išvykti dėl nuolatinio apšaudymo.

Ji taip pat pareiškė, kad Kremlius ignoruoja šalių, kurių piliečiai tapo įkaitais, vadovų prašymus ir „mėgaujasi jų žeminimu“.

Anksčiau ministrė pranešė, kad Rusijos vadovybė kategoriškai atsisako pasiimti iš Ukrainos savo žuvusių kareivių lavonus.

Pirmadienio vakarą virš Kijevo numušti dar du Rusijos lėktuvai

 Pirmadienio vakarą virš Kijevo buvo numušti du Rusijos lėktuvai. Kaip pranešė „Facebook“ paskyroje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, šalies kariai numušė du priešo orlaivius mažiau kaip per valandą.

Gautomis žiniomis, pirmąjį Rusijos lėktuvą numušė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos, o antrasis buvo likviduotas oro mūšyje.

Pasak UNIAN, per 11 karo dienų Rusijos kariuomenė neteko 46 lėktuvų ir 68 sraigtasparnių.

Ukraina praneša, kad į nelaisvę paimta beveik 2 tūkst. Rusijos kareivių

Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Heraščenka interviu leidiniui „NV“ pareiškė, kad nuo šių metų vasario 24 d. šalyje į nelaisvę paimta beveik 2 tūkst. Rusijos kareivių.

„Į nelaisvę patenka rusų kareiviai, apgauti savo vadų, kurie jiems nesakė, kad reikės kariauti su Ukraina. Vasario 24-osios naktį jiems buvo pasakyta, kad jie vyksta į pratybas. Jie važiavo net nesuprasdami, kad jau įsibrovė į nepriklausomos šalies teritoriją“, - pasakojo pareigūnas.

„Tiksli belaisvių apskaita dar nesuorganizuota, bet galiu pasakyti, kad jų gerokai daugiau negu 1 tūkst. Jų skaičius artėja prie 2 tūkst.“, - pridūrė A. Heraščenka.

„Vėliau jie bus keičiami į mūsų karius, pakliuvusius į rusų nelaisvę“, - pranešė ministro pavaduotojas.

Rusija žada antradienį atidaryti humanitarinius koridorius Ukrainoje

 Rusija antradienį atvers humanitarinius koridorius ir leis civiliams evakuotis iš kelių užpultos Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą ir uostamiestį Mariupolį, pranešė šalies naujienų agentūros.

„2022 metų kovo 8 dieną nuo 10 val. Maskvos (9 val. Lietuvos) laiku Rusijos Federacija skelbia tylos režimą ir yra pasirengusi atverti humanitarinius koridorius“, – nurodė Rusijos gynybos ministerijos padalinys.

Jis paskelbė evakuacijos kelius iš Kijevo, Mariupolio, Charkivo ir Sumų – visi šie miestai pastarosiomis dienomis buvo smarkiai apšaudomi Rusijos pajėgų.

Gynybos ministerijos padalinys tuo pačiu apkaltino Ukrainą, kad šiai „nepavyko užtikrinti humanitarinių koridorių funkcionavimo“. Jis pabrėžė, kad situacija daugelyje Ukrainos miestų „smarkiai suprastėjo ir įgavo humanitarinės katastrofos požymių“.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl nepavykstančios civilių evakuacijos kaltina Rusiją.

„Buvome sutarę dėl humanitarinio koridoriaus. Ar tai suveikė? Rusijos tankai, Rusijos gradai (raketinė artilerija), Rusijos minos toliau veikė“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

Anot Maskvos, apie naujus evakuacijos kelius Ukrainos pusei bus pranešta vidurnaktį Grinvičo (2 val. Lietuvos) laiku.