Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad evakuoti 350 tūkst. srityje dar esančių gyventojų būtina siekiant apsaugoti gyvybes ir sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių kariuomenei ginti miestus nuo rusų puolimo.

„Visos šalies likimą spręs Donecko sritis“, – srities administraciniame centre Kramatroske, kur taip pat įsikūręs ukrainiečių kariuomenės regioninis štabas, žurnalistams sakė P. Kyrylenka.

Pagrindinis jo patarimas „yra evakuotis“, antradienį vakare ukrainiečių žiniasklaidai sakė jis.

„Šią savaitę nebuvo nė dienos be apšaudymo“, – nurodė pareigūnas.

„Kai bus mažiau žmonių, galėsime labiau sutelkti dėmesį į mūsų priešą ir vykdyti savo pagrindines užduotis“, – sakė P. Kyrylenka.

P. Kyrylenkos raginimas gyventojams išvykti yra tarp didžiausio masto evakuacijos rekomendacijų šio karo metu. Kaip nurodo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra, pačioje Ukrainoje yra daugiau kaip 7,1 mln, savo namus palikusių ukrainiečių, o dar daugiau kaip 4,8 mln. pabėgėlių nuo karo pradžios vasario 24-ąją išvyko iš šalies.

Pasak P. Kyrylenkos, Rusijos pagrindiniai taikiniai dabar yra Kramatorskas ir 16 km į šiaurę nuo jo esantis Slovjanskas, nes šiuose miestuose yra svarbių infrastruktūros objektų. Apšaudoma „labai chaotiškai“, nesirenkant „konkrečių taikinių“, tik tam, „kad būtų naikinami civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai“, teigė jis.

Didelėje Ukrainos dalyje, įskaitant Kyjivą, aidint oro pavojaus sirenoms, prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare sakė toliau siekiantis modernių priešraketinių sistemų.

„Rusijos armija nedaro jokių pertraukų, – sakė jis. – Mūsų užduotis yra laikytis.“

S. Lavrovas: V. Putino ir E. Macrono skambučio nutekinimu pažeistas diplomatinis etiketas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį sakė, kad Prancūzijos ir Rusijos prezidentų Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) ir Vladimiro Putino telefoninio pokalbio paskelbimas yra „diplomatinio etiketo“ pažeidimas.

„Diplomatinis etiketas nenumato vienašališko [tokių] įrašų nutekinimo“, – sakė S. Lavrovas, lankydamasis Vietname.

Konfidencialaus skambučio, įvykusio kelios dienos prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, detales paskelbė transliuotojas „France 2“, dokumentiniame filme apie tai, kaip Prancūzijos prezidentas sprendžia karo Ukrainoje klausimą.

Rusijos armija nedaro jokių pertraukų. Mūsų užduotis yra laikytis.

S. Lavrovas sakė, kad Rusijai nėra ko gėdytis dėl minimo dviejų lyderių pokalbio.

„Mes iš principo deramės taip, kad mums niekada dėl nieko nereikėtų gėdytis. Mes visuomet sakome, ką galvojame, ir esame pasirengę atsakyti už savo žodžius, paaiškinti savo poziciją“, – sakė jis.

S. Lavrovas į Vietnamą atvyko iš Mongolijos, pakeliui į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Indonezijos Balio saloje. Po Aziją jis keliauja siekdamas paramos dėl karo Vakarų izoliuojamai Maskvai.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 346 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 346 vaikai, o dar mažiausiai 645 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (346), Charkivo (186) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Mūšiuose dėl Lysyčansko žuvo baltarusių bataliono vadas

Mūšiuose dėl Luhansko srities Lysyčansko miesto birželio 26 d. žuvo Konstantino Kalinausko baltarusių pulko „Volato“ bataliono vadas Ivanas „Brestas“, praneša „Ukrinform“.

Gautomis žiniomis, „Volato“ batalionas atmušinėjo okupantus, puolusius Lysyčanską, stabdė jų tankų atakas.

„Galima tvirtai pareikšti, kad didvyriškai ir pasiaukojamai kovoję baltarusiai sustabdė tankų koloną ir taip suteikė galimybę saugiai atitraukti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nurodyta kryptimi“, - sakoma feisbuke paskelbtame K. Kalinausko pulko pranešime.

Apie bataliono vado Ivano „Bresto“ žūtį buvo sužinota antradienį.

„Ivanas „Brestas“ nuo pirmųjų karo dienų stojo ginti Ukrainos nuo Rusijos agresijos ir prisidėjo prie K. Kalinausko pulko formavimo. Mes jį pažinojome kaip narsų ir ryžtingą žmogų, pasirengusį viskam dėl kiekvieno savo kovotojo. Jis taip pat buvo ištikimas Baltarusijos žemės sūnus ir tikėjo laisvos Baltarusijos ateitimi. Tai labai didelė ir skausminga netektis mums visiems“, – pažymima pranešime.

Tai jau ne pirmas baltarusis, kuris žuvo Ukrainoje, kovodamas su okupantais.

K. Kalinausko baltarusių batalionas buvo įtrauktas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtį, o jo kovotojai davė priesaiką.

Socialinių tinklų nuotr.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36,5 tūkst. okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 6 d. jau neteko apie 36 500 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai neteko 1 600 tankų, 3 789 šarvuotųjų kovos mašinų, 812 artilerijos sistemų, 247 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 107 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 664 dronų, 153 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 648 automobilių, 65 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

H. Maliar: baigiasi Rusijos kariavimo ištekliai

Rusijos vadovybė svarsto kelis tolesnio karo prieš Ukrainą scenarijus ir orientuojasi į situaciją fronte. Tai televizijos kanalui „24 kanal“ pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, praneša „Ukrinform“.

Pasak jos, Rusijos kariai patys gerai nežino, ko imsis artimiausiu metu, todėl atsižvelgia į situaciją ir renkasi efektyviausius veiksmų variantus.

„Sunku ką nors numatyti 1-2 mėnesių laikotarpiui. Bet dabar galima kalbėti apie dvi prognozes. Pirmoji – bet kuris karas anksčiau ar vėliau baigiasi. Antroji – baigiasi Rusijos ištekliai, kad ir kokie dideli jie būtų“, – teigė H. Maliar.

Pasak gynybos ministro pavaduotojos, esant tokiam kovos veiksmų intensyvumui, okupantams bus vis sunkiau kariauti, o integruoti okupuotas Ukrainos teritorijas jiems trukdys gyventojų pasipriešinimas.

Ji pažymėjo, kad Ukraina taip pat numato kelis scenarijus, orientuodamasi į Rusijos veiksmus, ir supranta, kaip reikia priešintis agresorei.

Rusijai apšaudant Ukrainos Donecko sritį žuvo penki civiliai

Per rusų vykdomą Ukrainos rytinės Donecko srities apšaudymą pastarąją parą žuvo penki civiliai, o dar 21 buvo sužeistas, sakė srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Per susirašinėjimo platformą „Telegram“ P. Kyrylenka trečiadienį ryte pranešė, kad žuvo du žmonės Avdijivkoje ir po vieną žmogų Slovjanske, Krasnohorivkoje ir Kurachovėje.

Rusija pastarosiomis dienomis intensyvina puolimą Donecko srityje.

Rusijos pajėgos praėjusią naktį taip pat raketomis smogė antram pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui, trečiadienį per „Telegram“ paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

Pasak jo, taikytasi į tris miesto rajonus, sugriautas universiteto pastatas ir administracinis pastatas, sužeisti trys žmonės, tarp jų mažas vaikas.

Rusijos eksprezidentas užsimena apie branduolinį karą, jei TBT nubaustų Maskvą

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį užsiminė apie branduolinio karo galimybę, jei Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) imtųsi bausti Maskvą dėl įtariamų nusikaltimų Ukrainoje.

„Mintis bausti šalį, turinčią didžiausią branduolinį arsenalą, pati savaime yra absurdiška ir potencialiai kelia grėsmę žmonijos egzistavimui“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pareiškė D. Medvedevas, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas.

Dmitrijus Medvedevas. Scanpix nuotr.

D. Medvedevas, kuris 2008–2012 metais pavadavo V. Putiną prezidento poste, dabar yra Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas.

Jis apkaltino Jungtines Valstijas norint patraukti Maskvą į tarptautinius tribunolus, nors Vašingtonui niekada nereikėjo atsakyti už savo paties karus, D. Medvedevo teigimu, visame pasaulyje nusinešusius 20 mln. gyvybių.

Mintis bausti šalį, turinčią didžiausią branduolinį arsenalą, pati savaime yra absurdiška ir potencialiai kelia grėsmę žmonijos egzistavimui.

„Visa Amerikos istorija... yra kruvini naikinimo karai“, – pareiškė 56 metų D. Medvedevas.

V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, D. Medvedevas reguliariai socialinėje žiniasklaidoje užsipuola Vakarus ir Maskvos kritikus.

Praėjusį mėnesį tuos, kas „nekenčia“ Rusijos, jis pavadino „išsigimėliais“ ir pažadėjo daryti „viską, kad jie išnyktų“.

Maskva: Turkija tikrina rusų prekinį laivą

Maskva trečiadienį pripažino, kad Turkija tikrina rusų prekinį laivą Juodojoje jūroje, Kyjivo teigimu, gabenantį pavogtus Ukrainos kviečius.

Su Rusijos vėliava plaukiojantis laivas „Žibek Žoly“ „šiuo metu yra Karasu uosto reide, atliekamos standartinės procedūros, įskaitant sanitarinį patikrinimą“, trumpoje spaudos konferencijoje sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksejus Zaicevas.

„Turkų pareigūnai priims sprendimą dėl leidimo ar draudimo įplaukti į uostą. Apie krovinio sulaikymą ar areštą nekalbama“, – sakė jis.

Ukraina penktadienį paprašė Turkijos areštuoti „Žibek Žoly“ ir tvirtina, kad jis išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.

NATO narė Turkija, bandanti palaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kyjivu, oficialiai nieko nekomentuoja.

Tačiau venas turkų aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų afgentūrai AFP sakė, kad „kilo problema dėl valdžios vakuumo išvykimo“ taške.

„Toliau tikriname laivo dokumentus“, – sakė jis.

Airijos premjeras atvyko į Kyjivą

Trečiadienį į Ukrainos sostinę su vizitu atvyko Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas, praneša „Ukrinform“.

Airijos premjeras apsilankys keliose vietovėse Kyjivo srityje, kur okupantai paliko šiurpius savo piktadarybių pėdsakus. Vėliau trečiadienį jis susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

Pasak Airijos vyriausybės vadovo atstovo, M. Martinas su Ukrainos pareigūnais tarsis, kaip Airija ir Europos Sąjunga galėtų padėti karo niokojamai šaliai.

Anksčiau buvo pranešta, kad Airija įšaldė 1,7 mlrd. eurų aktyvų, susijusių su Rusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, kuriems ES paskelbė sankcijas dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

EK pirmininkė: ES turi pasirengti visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį sakė, kad Europos Sąjungai reikia pasirengti visiškam rusiškų gamtinių dujų tiekimo nutraukimui.

ES dėl Maskvos karo Ukrainoje yra paskelbusi sankcijų Rusijai ir palaipsniui atsisako energijos iš šios šalies, bet U. von der Leyen pabrėžė, kad blokas turi pasirengti staigiam tiekimo iš Rusijos nutraukimui.

„Mums dabar taip pat reikia pasirengti tolesniems dujų tiekimo sutrikimams ir net visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui“, – Europos Parlamentui Strasbūre sakė U. von der Leyen.

„Tai akivaizdu: [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas toliau naudojasi energija kaip ginklu. Štai kodėl Komisija rengia Europos planą kritiškiems atvejams“, – sakė ji.

U. von der Leyen teigimu, pirmieji planai bus pristatyti iki šio mėnesio vidurio.

„Jei nutiks blogiausia, mes turime būti pasirengę“, – sakė ji, tikėdamasi išvengti chaotiškų scenų ir rūpinimosi savais interesais, kai kurių šalių narių pademonstruoto COVID-19 pandemijos pradžioje.

Energija ir žiemos be pakankamo šildymo namams ar energijos gamykloms perspektyva dabar gali mesti panašų iššūkį ES solidarumui ir skatinti nesutarimus.

„Labai svarbu turėti bendrą Europos supratimą ir koordinuotą požiūrį į galimą visišką rusiškų dujų tiekimo nutraukimą“, – sakė U. von der Leyen.

Tuzinui ES narių Rusija jau sumažino ar išvis nutraukė gamtinių dujų tiekimą, intensyvėjant politinei konfrontacijai dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Rusija įveda ilgas įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą

Rusijos parlamentas trečiadienį sugriežtino įstatymus dėl valstybės išdavimo bei šnipinėjimo ir įvedė ilgas įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą.

„Šie pakeitimai yra adekvatus ir savalaikis atsakas į iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria mūsų šalis“, – sakė įtakingas įstatymų leidėjas Vasilijus Piskariovas žemųjų parlamento rūmų paskelbtame pareiškime.

Už viešus raginimus veikti prieš Rusijos saugumą nuo šiol bus skiriamos įkalinimo iki septynerių metų bausmės.

Norvegija sako radusi sprendimą dėl Rusijos krovinių gabenimo į Svalbardą

Norvegijos Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė suradusi sprendimą, kaip leisti gabenti Rusijos krovinius į Svarbardo salyną Arktyje, blokuotus dėl sankcijų Maskvai.

Ministerija nurodė, jog krovinių konteinerių vežimas buvo blokuotas todėl, kad jie buvo vežami rusų transporto priemonėmis, o joms draudžiama vežti krovinius per sieną. Dabar konteineriai bus vežami norvegų transporto priemonėmis.

„Pozityvu tai, kad dabar... surastas sprendimas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad du konteineriai su prekėmis jau gabenami iš Norvegijos žemyninės dalies į Svalbardą norvegų laivu.

Sprendimas turėtų sušvelninti Oslo ir Maskvos ginčą dėl Rusijos krovinių gabenimo į Svalbardo salyną.

Praėjusią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltino Oslą blokuojant krovinių gabenimą į Svalbardą ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį sakė, kad parlamentarai turėtų svarstyti svarbios sutarties su Norvegija dėl sienos Arktyje denonsavimą.

2010 metais Rusija ir Norvegija pasirašė sutartį dėl jūros sienos nustatymo ir bendradarbiavimo Barenco jūroje bei Arkties vandenyne, taip užbaigdamos 40 metų trukusį ginčą.

Norvegija atsakydama pabrėžė, kad Oslas ir Maskva „abu suinteresuoti“ palaikyti susitarimą ir kad „susitarime dėl demarkacinės linijos nėra nutraukimo išlygos“.

Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias gamtinių išteklių atsargas.

Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.

Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.

Rusijai tęsiant puolimą Donbase, Ukraina evakuoja žmones

Ukrainoje trečiadienį buvo tęsiama civilių evakuacija iš Slovjansko, Rusijos pajėgoms, siekiančioms kontroliuoti visą Donbasą, toliau stengiantis pasiekti šį rytinį miestą.

Rusų pajėgoms stumiantis į vakarus, Slovjanskas pastarosiomis dienomis smarkiai apšaudomas. Antradienį naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip raketos pataikė į šio miesto turgavietę, kuri užsidegė. Dar trys sviediniai pataikė į gretimas gatves.

Meras Vadymas Liachas sakė, kad Slovjanske dar yra maždaug 23 tūkst. žmonių, bet tvirtino, kad rusai negalėjo apsupti „gerai įvirtinto“ miesto.

„Evakuacija tęsiasi. Kiekvieną dieną išvežame žmonių. [Dar] lieka maždaug 23 tūkst. gyventojų. Daug evakuojamų žmonių buvo autobusais nuvežti į Dniprą toliau vakaruose“, – sakė jis.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus tvirtino, kad ukrainiečių pajėgos sulaiko rusų pajėgas prie Luhansko ir Donecko sričių sienų.

Per pastarąsias 24 valandas nuo rusų apšaudymo Ukrainoje žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, o dar 25 buvo sužeisti, trečiadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai. Prorusiški separatistai sakė, kad per Ukrainos pajėgų atakas žuvo keturi civiliai.

Ukrainos prezidentūra nurodė, kad daugiausiai civilių žuvo Donecko srityje.

Tuo metu Airijos ministras pirmininkas M. Martinas trečiadienį lankėsi Kyjive, kur išreiškė Dublino solidarumą ir aptarė, kaip Airija gali padėti patenkinti Ukrainos poreikius.

„Airijos žmonės palaiko Ukrainą ir jos žmones Rusijos amoralaus ir neišprovokuoto karo... akivaizdoje, – sakė jis. – Bombardavimai ir atakos prieš civilius yra ne kas kita kaip karo nusikaltimai.“

M. Martinas taip pat sakė, kad Airija remia Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare.

Estijos parlamentas ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus

Estijos parlamentas trečiadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus.

Už atitinkamą vyriausybės inicijuotą įstatymo projektą balsavo 79 parlamentarai.

NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, o dabar siūlymas ratifikuoti juos teikiamas sąjungininkių parlamentams.

Be Estijos protokolus jau ratifikavo tokios šalys kaip Islandija, Kanada, Norvegija ir Danija.