Quantcast

Karas: po galingų ukrainiečių smūgių Chersone žuvo rusų generolas ir 150 karių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad dėl Otavos sprendimo Vokietijai grąžinti kanadiečių remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Kanadosambasadorė Larisa Galadza.

Sankcijų Rusijai išimtys – pavojingas klausimas

„Užsienio reikalų ministerija buvo priversta iškviesti Kanados ambasadorę mūsų šalyje dėl absoliučiai nepriimtinos sankcijų Rusijai režimo išimties“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi platformoje „Telegram“.

Anot V. Zelenskio, šis sprendimas „Maskvoje bus vertinamas tik kaip silpnumo apraiška“.

„Nėra jokių abejonių, kad Rusija stengsis ne tik kuo labiau apriboti, bet ir visiškai nutraukti dujų tiekimą Europai pačiu opiausiu momentu“, – pridūrė jis.

 


 

„Jei teroristinė valstybė išsimuša tokią sankcijų išimtį, kokių išimčių ji norės ryt ar poryt? Šis klausimas yra labai pavojingas, – sakė V. Zelenskis pirmadienį vaizdo įraše. – Ir pavojingas ne tik Ukrainai, bet ir visoms demokratinio pasaulio šalims“.

Anot V. Zelenskio, sprendimas dėl „sankcijų išimties“ Maskvoje suprantamas kaip „silpnumo apraiška“. Kaip teigė prezidentas, bet kokia nuolaida Rusijos vadovybės traktuojama kaip paskata tolesniam, stipresniam spaudimui. „Rusija energijos sektoriuje niekada nesilaikė taisyklių ir to nedarys ir dabar, nes tai, jos manymu, yra stiprybė“, – teigė V. Zelenskis.

Nepaisant sankcijų Rusijai ir Ukrainos prašymų, Otava sekmadienį nusprendė Vokietijai grąžinti Kanadoje remontuotą „Nord Stream“ turbiną.

Nėra jokių abejonių, kad Rusija stengsis ne tik kuo labiau apriboti, bet ir visiškai nutraukti dujų tiekimą Europai pačiu opiausiu momentu.

Ukraina ragino Kanadą negrąžinti turbinos, taip siekiant išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai praėjus keliems mėnesiams nuo jos invazijos į kaimyninę valstybę pradžios.

Rusija pirmadienį sustabdė savo pagrindinį gamtinių dujų tiekimo į Europą kanalą – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą vamzdyną „Nord Stream 1“ – planuotai techninei priežiūrai, patvirtino keli Europos dujų transportavimo operatoriai.

Tuo metu didžiųjų Europos ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – vyriausybės nerimauja, kad Rusija gali nebeatnaujinti dujų srauto šiuo vamzdynu.

Baltieji rūmai: Iranas planuoja Rusiją aprūpinti dronais karui Ukrainoje

Iranas planuoja perduoti Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, įskaitant kovinius dronus, kurie bus naudojami Ukrainoje, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) sakė, kad Jungtinių Valstijų gauta informacija patvirtina nuomonę, jog Rusijos kariuomenė, patyrusi didelių nuostolių Ukrainoje, susiduria su sunkumais dėl ginkluotės.

„Irano vyriausybė ruošiasi Rusijai skubos tvarka nusiųsti iki kelių šimtų bepiločių skraidyklių, įskaitant kovinius nepilotuojamus orlaivius“, – žurnalistams sakė J. Sullivanas.

Irano vyriausybė ruošiasi Rusijai skubos tvarka nusiųsti iki kelių šimtų bepiločių skraidyklių, įskaitant kovinius nepilotuojamus orlaivius.

„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Iranas ruošiasi apmokyti Rusijos pajėgas naudotis šiais bepiločiais orlaiviais, o pirmieji mokymai turi prasidėti jau liepos pradžioje“, – sakė jis.

Pasak J. Sullivano, neaišku, ar Iranas jau pristatė Rusijai kokių nors dronų.

Jis pažymėjo, kad Irano bepiločius orlaivius Jemeno husių sukilėliai naudojo Saudo Arabijai atakuoti.

Abiejose karo Ukrainoje pusėse bepiločiai orlaiviai atlieka labai svarbų vaidmenį – jais galima leisti raketas per atstumą, mėtyti nedideles bombas ant taikinių, vykdyti artilerijos pajėgų ir sausumos pajėgų žvalgybą.

Ukrainos pajėgos ypač sėkmingai naudoja Turkijoje pagamintus ginkluotus kovinius bepiločius orlaivius „Bayraktar“, o Jungtinės Valstijos ir kitos sąjungininkės tiekia Kyjivui įvairių tipų mažesnius bepiločius orlaivius.

„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, mes ir toliau prisidėsime prie veiksmingos Ukrainos gynybos palaikymo ir padėsime ukrainiečiams parodyti, kad Rusijos pastangos nušluoti Ukrainą nuo žemėlapio negali būti sėkmingos“, – sakė J. Sullivanas.

Iki šiol iš Donbaso pabėgo 1,3 mln. žmonių

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, institucijų duomenimis, vien tik iš vyriausybinių pajėgų kontroliuojamų Donecko srities teritorijų šalies rytuose pabėgo 1,3 mln. žmonių.

Pasak gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, tai atitinka apie 80 proc. civilių gyventojų.

Rusijai perėmus Luhansko srities kontrolę, mūšiai dabar sutelkti į kaimyninį Donecką.

Maskvoje bus atidaryta Donecko diplomatinė atstovybė

Maskvoje antradienį bus atidaryta apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ atstovybė. Ceremonija vyks dalyvaujant Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Rusija likus kelioms dienoms iki karo apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje pripažino nepriklausomomis. Nuo 2014 metų dalį abiejų regionų kontroliuoja prorusiški separatistai. Rusijos pajėgos dabar yra visiškai užkariavusios Luhanską ir stiprina savo atakas prieš taikinius Donescko srityje.

Birželio pabaigoje Maskvos valdžia pakeitė JAV ambasados Rusijos sostinėje adresą: JAV diplomatinė atstovybė dabar yra Donecko liaudies respublikos aikštėje.

Rusija teigia, kad per Ukrainos pajėgų surengtą ataką Chersono regione yra aukų

Rusija kaltina Ukrainą atakavus rusų pajėgų kontroliuojamą miestą Chersono regione. Per ataką esą yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Be to, dėl Nova Kachovkos apšaudymo čia įvyko sprogimas trąšų sandėlyje, pranešė pareigūnai, kuriuos cituoja agentūra TASS.

Ukraina pareiškė, kad jos kariuomenė sugriovė amunicijos sandėlį ir dar vieną pastatą. Be kita ko, sunaikinta viena haubica ir karinės technikos. Be to, priešas „neteko“ daugiau kaip 50 kareivių, naktį į antradienį feisbuke pranešė Pietų vadavietė.

Rusų duomenimis, Ukraina atakai prieš Nova Kachovką naudojo JAV raketų sistemą „Himars“. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Ukrainos pajėgos skelbia apie kontrataką rusų okupuotame Chersone

Ukrainos kariuomenė skelbia pradėjusi kontrpuolimą Rusijos dalinių užimtoje Chersono srities dalyje. Nova Kachovkos mieste atakuotas ginklų sandėlis, naktį į antradienį feisbuke pranešė Pietų vadavietė. Be kita ko, sunaikinta viena haubica ir karinės technikos. Be to, priešas „neteko“ daugiau kaip 50 kareivių.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA Novosti, remdamasi Nova Kachovkoje paskirta prorusiška administracija, antradienio rytą pranešė, kad per ataką žuvo du žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Keturi asmenys laikomi dingusiais. Daug žmonių esą yra po griuvėsiais. Apgadinta ir šimtai namų. Nepriklausomai patikrinti abiejų pusių duomenų nėra galimybės.

Ukraina pranešė nukovusi dar vieną Rusijos generolą po atakos Chersone

Odesos regiono kariuomenės atstovas Sergejus Bratčukas per „Telegram“ rašė apie generolo majoro Artemo Nasbulino „likvidavimą“ po to, kai raketos HIMARS pataikė į rusų štabą Chersone. 

Jei informacija pasitvirtins, A. Nasbulinas gali būti devintasis Rusijos generolas, žuvęs nuo invazijos pradžios, praneša „Newsweek“.

S. Bratčukas taip pat pranešė, kad per ataką žuvo 150 rusų karių, įskaitant minėtą generolą ir penkis karininkus.

Ukrainos duomenimis, per karą žuvo 348 vaikai

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, per Rusijos karą iki šiol žuvo 348 vaikai. Dar mažiausiai 650 vaikų patyrė fizinių sužalojimų.

Rusijos raketų atakos prieš namą Časiv Jare aukų – jau 38

Rusijos raketų atakos prieš gyvenamąjį namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų – jau 38, antradienį pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi CNN.

Kaip skelbta anksčiau, iš šeštadienio vakarą sugriauto pastato nuolaužų pavyko išgelbėti devynis žmones.

Pasak nepaprastųjų situacijų tarnybos, gelbėtojai tęsia darbą įvykio vietoje.

Rusijos pajėgos antradienio rytą į Mykolajivą paleido iš viso 19 raketų

Ankstų antradienio rytą Rusijos karinės pajėgos į Ukrainos Mykolajivo miestą paleido iš viso 19 raketų, pranešė Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.

„Šiuo metu turime duomenų apie 12 sužeistųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Kimas. Pasak jo, miestas, be kita ko, apšaudytas naudojant „Smerč“ ir „Tornado“ raketų paleidimo įrenginius.

Remiantis turima informacija, atakos metu pataikyta į dvi medicinos įstaigas ir gyvenamuosius namus. Mykolajivo mero Oleksandro Senkevyčiaus teigimu, dėl smūgio išdužo pastatų langai, kai kuriose patalpose įgriuvo lubos. Minėtų medicinos įstaigų pacientai nenukentėjo, tačiau sužeistas vienas apsaugos darbuotojas.

Kaip pranešama, antradienio rytą mieste įvykę sprogimai buvo girdimi visuose jo rajonuose.

Londonas: Rusija galimai į „Wagner“ samdinių grupuotę verbuoja kalinius

Pasak britų žvalgybos ekspertų, gali būti, kad Rusija į „Wagner“ samdinių grupuotę verbuoja kalinius. „Personalo stygius Rusijos ginkluotosiose pajėgose gali versti Rusijos gynybos ministeriją imtis neįprastų verbavimo metodų“, – sakoma antradienį Gynybos ministerijos Londone paskelbtame žvalgybos pranešime. Tai apima asmenų verbavimą samdinių grupuotei kalėjimuose. „Jei tai tiesa, šis žingsnis tikriausiai rodo, kad Rusija susiduria su sunkumais, norėdama pakeisti didžiulius rusų nuostolius“, – sakoma toliau pranešime.

Prieš kelias dienas jau Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusija dėl didelių nuostolių verbuoja kalinius į privačias karines bendroves. Vyrams, įvykdžius sutartyje numatytus įsipareigojimus, esą žadama laisvė anksčiau laiko. Šių duomenų patikrinti kol kas nėra galimybių. Tačiau ir Ukraina nuteistiems nusikaltėliams žada amnestiją mainais už operaciją fronte.

Nuo Rusijos karo pradžios vasario pabaigoje britų vyriausybė reguliariai skelbia žvalgybos informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną tyčine dezinformacijos kampanija.

Kremlius: V. Putinas Teherane susitiks su E. Raisi ir R. T. Erdoganu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 19 dieną vyks į Teheraną į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Sirijos su Irano vadovu Ebrahimu Raisi (Ebrahimu Raisiu) ir Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), antradienį pranešė Kremlius.

„Prezidento vizitas į Teheraną planuojamas liepos 19 dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis sakė, kad V. Putinas, E. Raisi ir R. T. Erdoganas susitiks taikos derybų dėl Sirijos.

Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais vadinamuoju Astanos taikos proceso formatu rengia derybas ilgiau kaip 11 metų trunkančiam konfliktui Sirijoje nutraukti

2017 metais prasidėjęs Astanos taikos derybų procesas yra vadinamas Kazachstano sostinės ankstesniu vardu, nors dabar šis miestas vadinamas Nur Sultanu.

Tai bus antras V. Putino vizitas į užsienio šalį nuo vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Birželio pabaigoje Kremliaus šeimininkas lankėsi Tadžikistane.

Kremlius sakė, kad Teherane V. Putinas taip pat surengs atskiras derybas su R. T. Erdoganu, bet daugiau detalių apie šį planuojamą susitikimą neskelbiama.

Turkijos prezidentas jau kelis mėnesius siūlo V. Putinui susitikti, Ankarai bandant tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos.

ES iki šiol įšaldė 13,8 mlrd. eurų vertės Rusijos turto

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją iki šios dienos Europos Sąjunga (ES) įšaldė 13,8 mlrd. eurų vertės Rusijos turto, antradienį pranešė bloko teisingumo komisaras Didier Reyndersas.

„Iki šiol įšaldėme 13,8 mlrd. eurų oligarchų ir kitų subjektų turto, o tai yra nemažas skaičius, – žurnalistams Prahoje teigė D. Reyndersas. – Tačiau turiu pasakyti, kad labai didelę dalį – daugiau kaip 12 mlrd. eurų – įšaldė penkios šalys narės.“

Komisaras konkrečiai neįvardijo šių penkių valstybių, tačiau nurodė besitikįs, kad artimiausiu metu savo veiksmus suintensyvins ir likusios bloko narės.

Dėl Ukrainoje sukelto karo ES iki šiol yra priėmusi jau šešis sankcijų Rusijai paketus, vienas jų apima beveik visišką rusiškos naftos importo draudimą. Bloke šiuo metu sankcionuotos iš viso 98 Rusijos bendrovės ir 1 158 asmenys iš šios šalies, įskaitant jos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Jiems neleidžiama įvažiuoti į ES, čia taip pat įšaldytas jų turtas.

EPA-Eltos nuotr.

Maskva: JAV „pavojingai“ balansuoja ties tiesioginės konfrontacijos riba

Rusija apkaltino Jungtines Valstijas dėl išaugusios tiesioginės karinės konfrontacijos tarp abiejų šalių grėsmės. Amerika ir kitos valstybės išprovokavo „Ukrainos krizės paaštrėjimą“, antradienį Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji veikiausiai omenyje turėjo Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai dėl Rusijos karo.

M. Zacharova pridūrė: „Vašingtonas ir jo sąjungininkės pavojingai balansuoja ties atviros karinės konfrontacijos su mūsų šalimi riba – ir tai reiškia: tiesioginio karinio konflikto tarp branduolinių valstybių“.

Rusijos ministerijos atstovė aiškiai sukritikavo ir Japonijos premjerą Fumio Kishidą už jo teiginius apie Rusijos keliamą branduolinę grėsmę. „Visiškai nepriimtina“ vaizduoti Rusiją kaip šalį, kuri kitoms šalims grasina branduoliniu ginklu, kritikavo M. Zacharova.

Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą daugelis žmonių ėmė būgštauti dėl padėties eskalacijos, nes, be kita ko, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus po karo pradžios savo šalies ginkluotosiose pajėgose paskelbė padidintą parengtį.

ES patvirtino 1 mlrd. eurų finansinę paramą Ukrainai

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai patvirtino 1 mlrd. eurų finansinę paramą Ukrainai. Šios lėšos yra šaliai gegužę pažadėto 9 mlrd. eurų paramos paketo dalis.

„Taip Ukraina gaus reikiamų lėšų skubiausiems poreikiams patenkinti ir svarbiausios infrastruktūros veikimui užtikrinti“, – teigė blokui šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Pasak ES diplomatų, likusi suma vis dar blokuojama, nes kai kurios šalys narės ginčijasi, ar kariaujanti šalis yra tinkamoje pozicijoje gauti ilgalaikes paskolas.

Be antradienį patvirtinto 1 mlrd. eurų ES Ukrainai jau yra išmokėjusi 1,2 mlrd. eurų paramos. Tad bendra bloko Ukrainai nuo vasario 24 d. skirta paramos suma šiuo metu siekia 2,2 mlrd. eurų. Tačiau pati Ukraina skaičiuoja, kad jos biudžeto deficitas kas mėnesį padidėja 5 mlrd. eurų, o kasdienė vyriausybės veikla ir viešųjų paslaugų teikimas yra tiesiogiai priklausomas nuo skubios užsienio paramos.

Į pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai atskubėjo ne tik ES, tačiau ir kiti sąjungininkai, įskaitant Didįjį septynetą (G7). Šiai grupei priklausančios šalys Kyjivui yra pažadėjusios beveik 30 mlrd. dolerių (ir eurų) finansinės paramos. Praėjusį mėnesį JAV Ukrainai išmokėjo 1,3 mlrd. dolerių pagal pradinį 7,5 mlrd. dolerių vertės paramos šaliai paketą.

Turkijoje trečiadienį vyks Rusijos, Ukrainos ir JT derybos dėl grūdų eksporto

Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pranešė, kad trečiadienį Stambule vyks Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos dėl sustojusio grūdų eksporto iš Ukrainos uostų.

Pasak H. Akaro, derybose taip pat dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) atstovai, kurie yra pasiūlę būdų atnaujinti eksportą saugiais koridoriais.

A. Lukašenka: Vakarai rezga sąmokslą užpulti Rusiją

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad Vakarai per jo šalį ruošiasi pulti Rusiją.

Bendraudamas su karo mokyklų absolventais ir karininkais, A. Lukašenka atskleidė, kad šį numanomą Vakarų sąmokslą jis pirmadienį aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Rengiami strateginiai planai, kaip pulti Rusiją“, – sakė A. Lukašenka, teigdamas, kad Vakarai sieks atakuoti Rusiją „per Ukrainą ir per Baltarusiją“.

„Istorija kartojasi“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje Napoleono kariuomenės įsiveržimą į Rusiją 1812 metais ir nacistinės Vokietijos invaziją 1941-aisiais.

V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė karius į Ukrainą.

Baltarusija, pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, suteikė placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į kaimyninę šalį.

Vakarų šalys niekada nėra viešai pareiškusios, kad planuoja pulti Rusiją.

Tačiau A. Lukašenka atkreipė dėmesį į besitęsiančią NATO plėtrą ir tvirtino, kad „naujai iškepti kryžiuočiai“, ruošdamiesi užpulti Rusiją, „formuoja šarvuotą kumštį“.

„Šiandien aplink Baltarusiją ir Rusiją vykstantys įvykiai reikalauja mūsų didžiausio budrumo ir susitelkimo“, – perspėjo A. Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad Vakarai stumia pasaulį „plataus masto karo“ link, ir paragino kariuomenę „savo paraką laikyti sausą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį išreiškė panašią nuomonę.

Ji apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes provokuojant Ukrainos krizę ir rizikuojant „atvira karine konfrontacija su mūsų šalimi“.

„Akivaizdu, kad toks susidūrimas sukeltų branduolinio eskalavimo pavojų“, – pareiškime nurodė URM atstovė.

JAV paskelbė apie papildomą 1,7 mlrd. JAV dolerių pagalbą Ukrainai

JAV Iždo departamentas antradienį pranešė suteiksiantis Ukrainai papildomą 1,7 mlrd. dolerių (eurų) pagalbą, kad padėtų šaliai atsigauti po Rusijos karinės invazijos.

„Ši pagalba padės Ukrainos demokratinei vyriausybei teikti būtiniausias paslaugas Ukrainos žmonėms“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) pranešime.

Šios lėšos yra dalis 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurį gegužę pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas). Jos bus pervestos Kyjivui bendradarbiaujant su Pasaulio banku.

„Naujausias indėlis į ekonominę pagalbą Ukrainai yra dalis prezidento Bideno pasižadėjimo palaikyti Ukrainos vyriausybę, ginančią Ukrainos demokratiją nuo neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos karo“, – sakoma J. Yellen pranešime.

Lėšos bus skirtos ypač svarbioms sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimams, nurodė Iždo departamentas.

Kaip rodo Pasaulio banko vertinimai, dėl invazijos, kurią Rusija pradėjo vasario pabaigoje, Ukrainos ekonomika 2022-aisiais gali susitraukti iki 45 procentų.

Šiuo metu šalies biudžeto deficitas kiekvieną mėnesį padidėja 5 mlrd. dolerių. Padėtį dar labiau blogina faktas, kad Ukraina dabar neturi galimybių skolintis vidaus arba užsienio rinkose.

Sąjungininkai stengiasi teikti pagalbą Kyjivui: Didysis septynetas (G-7) ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė skirsiantys Ukrainai dar 29,6 mlrd. dolerių, įskaitant JAV skiriamus 8,5 mlrd. dolerių, informavo Iždo departamentas.

Vašingtonas balandį ir gegužę jau pervedė per Pasaulio banką dvi išmokas po 500 mln. dolerių iš šios sumos, kad padėtų Ukrainai padengti neatidėliotinas išlaidas, šaliai kovojant su Rusijos invazija. Trečioji 1,3 mlrd. išmoka buvo pervesta birželį, nurodė Iždo departamentas.

Paskutinė išmoka bus pervesta iki rugsėjo pabaigos.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Vašingtonas jau perdavė Kyjivui daugiau kaip 6 mlrd. dolerių vertės karinės technikos ir amunicijos.

Latvijos prezidentas pritaria siūlymui atnaujinti šaukimą į kariuomenę

Latvijos prezidentas Egilas Levitas antradienį pareiškė, kad pritaria planui atnaujinti vyrų šaukimą į karo tarnybą, taip pat sudaryti galimybę atlikti karinę tarnybą to pageidaujančioms moterims.

Karo prievolė galėtų būti vėl įvesta ateinančiais metais po ilgesnės nei 15 metų pertraukos.

E. Levitas, kuris taip pat yra šalies kariuomenės vyriausiasis vadas, interviu Latvijos transliuotojui TV3 sakė pritariantis praėjusią savaitę šalies gynybos ministro iškeltai idėjai nuo 2023 metų pradžios įvesti 11 mėnesių trukmės privalomąją karinę tarnybą 18–27 metų vyrams.

„Turime tikrai, tikrai geras, aukšto lygio ginkluotąsias pajėgas, profesionalias ginkluotąsias pajėgas – galima sakyti, vienas geriausių NATO“, – TV3 teigė prezidentas.

Pasak jo, šaukimas į kariuomenę reikalingas, nes 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje trūksta karybos pagrindų apmokytų rezervistų.

Latvija 2007 metais atsisakė privalomojo šaukimo ir perėjo prie visiškai profesionalios karinės tarnybos. Prezidento nuomone, didžiausias dabartinės šalies profesionalios kariuomenės trūkumas yra mažas jos dydis.

„Nauja geopolitinė situacija... reikalauja didesnio skaičiaus žmonių, kurie, prireikus, galėtų prisidėti prie savo šalies gynybos ir kurie nėra profesionalūs kariai, o yra rezervistai“, – kalbėjo E. Levitas, turėdamas omenyje vasario 24-ąją prasidėjusią Maskvos invaziją į Ukrainą.

Valstybės vadovas pridūrė, kad „moterys taip pat turėtų būti pasirengusios ginti savo šalį“, bet nepatikslino, ar jų šaukimas į kariuomenę turėtų tapti privalomas. Be to, E. Levitas paragino pareigūnus ir politikus rasti būdų paskatinti užsienyje gyvenančius latvius dalyvauti ginant Latviją.

Pagal pirminį, nepatvirtintą Latvijos gynybos ministerijos planą, per metus į kariuomenę būtų šaukiami apie 1 000 žmonių, organizuojant du šaukimus per metus. Tokį modelį siūloma palaipsniui įdiegti per penkerius metus, pradedant nuo 2023-iųjų.

Lietuva 2008 metais panaikino privalomąjį šaukimą į karo tarnybą, bet 2016 metais jį atnaujino, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje. Estija išlaikė šaukimą į kariuomenę, kurią taip pat remia savanoriškoji krašto apsaugos organizacija „Kaitseliit“, įkurta po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.

Ukrainos separatistai atidarė savo „ambasadą“ Maskvoje

Rusijos remiami Ukrainos separatistai antradienį atidarė Maskvoje savo „ambasadą“, Kremliui tęsiant puolimą prieš provakarietišką kaimynę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino separatistų 2014 metais įkurtų Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę likus kelioms dienoms iki Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną.

Antradienį Donecko „liaudies respublika“ (DLR) Maskvos centre atidarė savo „ambasadą“, įkurtą netoli kelių Vakarų šalių diplomatinių atstovybių.

Aukšto rango Rusijos pareigūnai ceremonijoje nedalyvavo, bet aplink pastatą buvo sutelktos sustiprintos policijos pajėgos.

Donecko separatistų „užsienio reikalų ministrė“ Natalija Nikanorova sakė, kad padėtis regione pastarosiomis dienomis pablogėjo, todėl buvo nuspręsta surengti kuklesnę ceremoniją.

Separatistų pareigūnai seniai sakė norintys, kad jų kontroliuojamos teritorijos galiausiai prisijungtų prie Rusijos, bet antradienį N. Nikanorova teigė, kad pagrindinis tikslas yra „išvaduoti respubliką“.

„Paskui įvyks referendumas“, – ji sakė žurnalistams renginyje, kuriame taip pat dalyvavo DLR „ambasadorė“ Olga Makejeva.

Birželio pabaigoje Maskvos sąjungininkė Sirija irgi pripažino abiejų Ukrainos separatistinių teritorijų nepriklausomybę, tapdama pirmąja po Rusijos tai padariusia šalimi.

N. Nikanorova sakė, kad šiuo metu vyksta derybos, kad DLR pripažintų Šiaurės Korėja.

Separatistų atstovybė Maskvoje buvo atidaryta Rusijos karo Ukrainoje 139-ąją dieną.

Scanpix nuotr.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojedronaiIranas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių