Quantcast

Karas: rusų kariai pagrobė Chersono merą, Kremlius – puolimas baigsis, kai Ukraina pasiduos

125-oji karo Ukrainoje diena. Pirmadienį Rusijos raketos smogė parduotuvių centrui Ukrainoje, Kremenčuke. Žuvusių aukų skaičius vis auga.

Pirmadienį per savo vakarinį pranešimą feisbuke žiaurų išpuolį Kremenčuko prekybos centre komentavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, Rusija tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Esą prekybos centre per apšaudymą buvo tik taikūs žmonės, nė vieno kariškio.

„Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Ir tai yra faktas. Tai turėtų būti juridinis faktas. Ir visi pasaulyje turėtų žinoti, kad perkant Rusijos naftą, palaikant ryšius su Rusijos bankais, mokant mokesčius ir muitus rusams, duodami pinigai teroristams“, – pabrėžė šalies vadovas.

Po atakos žuvo mažiausiai šešiolika civilių

Jau žinoma apie šešiolika žmonių, žuvusių per Rusijos raketų ataką prekybos ir pramogų centre Kremenčuke. Apie tai pirmadienio naktį pranešė Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba.

Informacija apie žuvusiuosius dar tikslinama, nes gelbėtojai toliau gesina pavienius gaisrus pastate, rašoma UNIAN.

„23.30 val. tęsiasi pavienių gaisrų gesinimas prekybos centro pastate. Gaisro vietoje rasti vienuolikos žuvusių žmonių kūnai, 59 žmonės kreipėsi į gydymo įstaigas, 25 iš jų paguldyti į ligoninę (vienas žmogus mirė ligoninėje). Iš viso mirė penkiolika žmonių. Informacija tikslinama“, – rašoma pranešime.

Vėliau pranešta, kad žinomas dar vienas žuvęs žmogus. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki šešiolikos.

Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos nuotr.

JT Saugumo Taryba rengia posėdį dėl Rusijos raketų smūgių

Ukraina paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos smūgių civiliniams taikiniams, pranešė organizacija.

Posėdis numatytas antradienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

Susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta pirmadienį surengtam raketų smūgiui prekybos centrui vidurio Ukrainos Kremenčuko mieste, sakė Albanijos, kuri rotacine tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, misijos atstovas. 

Susitikime taip pat bus aptartas sekmadienį surengtas Kyjivo bombardavimas, per kurį smogta gyvenamajam kompleksui, nurodė jis.

Didysis septynetas Rusijos smūgį Ukrainos prekybos centrui smerkia kaip „karo nusikaltimą“

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pasmerkė kaip „karo nusikaltimą“ Rusijos pirmadienį surengtą mažiausiai 18 žmonių gyvybių pareikalavusį raketos smūgį vidurio Ukrainoje, kurio taikiniu tapo gausiai lankomas parduotuvių centras.

Vokietijoje susitikę lyderiai pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti su šiuo incidentu Kremenčuko mieste susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn.

„Beatodairiškos atakos prieš nekaltus civilius yra karo nusikaltimas“, – sakoma pranešime, kuriuo taip pat smerkiama ši „pasibjaurėtina ataka“.

Ukraina kaltino Rusiją, kad ši sąmoningai taikėsi į civilius, nes prekybos centrui buvo smogta tokiu metu, kai jame susirenka daugiausiai žmonių. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis per platformą „Telegram“ pirmadienį vakare paskelbtame vaizdo pranešime šį incidentą vadino „vienu begėdiškiausių teroro aktų per Europos istoriją“.

„Taikus miestas, eilinis prekybos centras, viduje – moterys, vaikai, eiliniai civiliai“, – kalbėjo V. Zelenskis, anksčiau pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame matyti liepsnojantis prekybos centras ir prie jo susirinkę dešimtys gelbėtojų bei ugniagesių automobilis.

Poltavos srities, kurioje yra Kremenčukas, administracijos vadovas Dmytro Luninas antradienį sakė, kad per šią ataką žuvo mažiausiai 18 žmonių.

Dar 59 žmonės buvo sužeisti, sakė gelbėjimo tarnybos vadovas Serhijus Krukas.

„Visos atsako grupės dirba intensyviu režimu, – pridūrė S. Krukas. – Darbas vyksta apskritą parą.“

Per kitą pirmadienį surengtą ataką Rusijos raketos užmušė mažiausiai aštuonis civilius, išėjusius parsinešti vandens rytiniame Lysyčansko mieste, sakė rytinės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Lysyčanskas yra tapęs vienu pagrindinių taikinių per Rusijos pajėgų intensyvų puolimą Ukrainos rytuose, kai Kyjivo pajėgos atsitraukė iš šalia esančio Sjevjerodonecko miesto.

„Mūsų gynėjai gina pozicijas, bet rusai miestą verčia griuvėsiais... Infrastruktūra visiškai sunaikinta“, – savo „Telegram“ žinutėje rašo S. Haidajus.

Nesugebėjusios užimti Kyjivo tuojau po invazijos pradžios vasario pabaigoje Rusijos pajėgos sutelkė pastangas užimti dideles teritorijas Rytų Ukrainoje ir pamažu stumiasi į priekį.

Per kitą smūgį Charkivo mieste šalies šiaurės rytuose žuvo keturi žmonės, dar 19, įskaitant keturis vaikus, buvo sužeisti, nurodė pareigūnai.

„Žiaurumas, barbariškumas“

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), kalbėdamas per G-7 viršūnių susitikimą Bavarijos Alpėse, sakė, jog ataka Kremenčuke demonstruoja V. Putino „žiaurumo ir barbariškumo gelmes“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) savo ruožtu pareiškė, kad pasaulis buvo „pašiurpintas“ šio incidento, o Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) biuras taip pat pasmerkė „visiškai apgailėtiną“ smūgį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) irgi smerkė „pasišlykštėtiną“ ataką.

Diplomatai nurodė, kad Ukraina paprašė antradienį surengti JT Saugumo Tarybos posėdį Rusijos raketų smūgiams aptarti. Rusija šioje institucijoje turi veto teisę, bet negalėjo užkirsti kelio pastaruoju metu ne kartą rengtoms diskusijoms, per kurias buvo kritikuojama jos invazija Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir kiti G-7 lyderiai sakė sieksiantys griežtinti ekonominius suvaržymus Maskvai, nors kylančios energijos ir maisto kainos skatina infliaciją visame pasaulyje.

„Toliau teiksime finansinę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą bei palaikysime Ukrainą, kiek tik to reikės“, – sakoma antrąją G-7 susitikimo dieną paskelbtame pareiškime.

V. Zelenskis, virtualiai kreipęsis į lyderius, irgi ragino juos „intensyvinti sankcijas“, kad karas būtų užbaigtas iki žiemos.

„Toliau didinsime spaudimą Putinui, – atsakydamas pareiškė susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas). – Šis karas turi baigtis.“

G-7 lyderiai diskutuoja dėl galimybės nustatyti iš Rusijos importuojamos naftos kainos „lubas“, taip pat įvesti naujų sankcijų šios šalies gynybos sektoriui.

Tačiau Europos pareigūnai nuogąstavo, kad tokias priemones būtų sunku įgyvendinti.

Kad būtų sumažintos energijos kainos, Prancūzija ragino naftą eksportuojančias šalis „išskirtiniu būdu“ padidinti gavybą. E. Macronas taip pat išreiškė palaikymą siūlymams, kad į rinką būtų grąžinta nafta, tiekiama Irano ir Venesuelos, nors šioms šalims yra taikomos JAV sankcijos.

Sekmadienį G-7 taip pat paskelbė planus nutraukti rusiško aukso importą.

JAV areštuota rusų oligarcho superjachta „Amadea“ atplaukė į San Diego įlanką

JAV areštuota superjachta „Amadea“, siejama su vienu rusų oligarchu, kuriam taikomos sankcijos, pirmadienį su Amerikos vėliava atplaukė į San Diego įlanką.

106 metrų ilgio laivas, kurio kaina siekia 325 mln. JAV dolerių (307 mln. eurų), praplaukė pro tarnybą JAV karinėse jūrų pajėgose baigusį lėktuvnešį „USS Midway“ ir po Koronado tiltu.

Scanpix nuotr.

Teisingumo departamentas pranešė, kad jachta po daugiau nei 8 tūkst. km kelionės per Ramųjį vandenyną saugiai prisišvartavo ir „liks areštuota JAV vyriausybės, kol bus konfiskuota ir parduota“.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) sieja „Amedea“ su Rusijos oligarchu ir politiku Suleimanu Kerimovu.

Laivas tapo kovo mėnesį kelių  agentūrų suformuotos darbo grupės „KleptoCapture“ („Kleptokratų gaudyklė“), kuriai pavesta ieškoti ir areštuoti rusų oligarchų turtą, kad būtų daromas spaudimas Maskvai nutraukti karą Ukrainoje, taikiniu.

Pasak JAV pareigūnų, S. Karimovas su Kaimanų Salų vėliava plaukiojusią superjachtą slapta nupirko pernai, per įvairias priedangos bendroves.

JAV anksčiau šį mėnesį laimėjo teisinį mūšį Fidžyje dėl šio laivo arešto ir perėmimo. 

Pakeliui į JAV žemyninę dalį „Amadea“ buvo sustojusi Honolulu uoste.

„Sėkmingas „Amadea“ sulaikymas ir parplukdymas nebūtų buvęs įmanomas be ypatingo bendradarbiavimo su mūsų užsienio partneriais, prisidedančiais prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad būtų vykdomos JAV sankcijos, įvestos reaguojant į neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karą Ukrainoje“, – nurodė Teisingumo departamentas.

Ukraina sulaukė iš Japonijos papildomos 500 mln. JAV dolerių vertės lengvatinės paskolos

Ukraina gavo papildomą 65 mlrd. jenų (maždaug 500 mln. JAV dolerių) Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) pasirašytą finansavimo sutartį.

Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1 procentas.

Lėšos skiriamos Ukrainos iždo prioritetinėms socialinėms, humanitarinėms ir sveikatos apsaugos išlaidoms finansuoti.

Ukrainos ministerija priminė, kad birželio 7-ąją buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl JICA paskolos nepaprastajam ekonominiam atsigavimui finansuoti. Susitarimu paskolos suma padidinta 65 mlrd. jenų, taigi bendra finansavimo suma išaugo iki 78 mlrd. jenų (maždaug 600 mln. JAV dolerių).

Pirmąją Japonijos lengvatinės paskolos išmoką – 13 mlrd. jenų (apie 100 mln. JAV dolerių) – Ukraina gavo gegužės pabaigoje.

Ukrainos finansų ministerijos skaičiavimais, užsienio finansavimo apimtys birželį išaugs iki 4,8 mlrd. JAV dolerių nuo 1,5 mlrd. dolerių gegužę.

D. Medvedevas: Krymas visiems laikams yra Rusijos dalis

Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas patvirtino Rusijos pretenzijas į aneksuotą Krymo pusiasalį. „Mums Krymas yra Rusijos dalis. Ir tai visiems laikams“, – pareiškė jis laikraščiui „Argumenty ir Fakty“.

Scanpix nuotr.

Bet koks mėginimas tai užginčyti būtų „karo paskelbimas mūsų šaliai“, – pažymėjo D. Medvedevas. O jei į tai įsitrauktų ir NATO, tada: „Trečiasis pasaulinis karas. Visiška katastrofa“.

Ukrainai priklausantį Krymą Rusija aneksavo 2014 metais. Šios aneksijos užsienis nepripažįsta.

J. Bidenas pasmerkė ataką prieš prekybos centrą Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas apkaltino Rusiją dėl raketų atakos prieš prekybos centrą Ukrainoje ir griežtai ją sukritikavo. „Rusijos ataka prieš civilius prekybos centre yra žiauri, - rašė jis naktį į antradienį tviteryje. – Mes solidarizuojamės su ukrainiečiais“. J. Bidenas šiuo metu lankosi Vokietijoje, kur vyksta G7 viršūnių susitikimas.

JAV prezidentas toliau rašė: „Kaip pademonstravome G7 viršūnių susitikime, JAV kartu su sąjungininkėmis ir partnerėmis toliau sieks, kad Rusija būtų patraukta  atsakomybėn už tokius žiaurumus ir toliau rems Ukrainos gynybą“. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą J. Bideno vyriausybė pirmadienį paskelbė apie tolesnes JAV ir kitų G7 šalių sankcijas Maskvai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Rusijos raketų ataką prieš prekybos centrą Kremenčuke pavadino „visišku siaubu“. Jis dalijasi skausmu su aukų šeimomis ir įtūžiu, rašė E. Macronas tviteryje.

Per raketų ataką prieš prekybos centrą pirmadienį žuvo mažiausiai 18 žmonių, apie 60 buvo sužeista.

H. Kissingeris apie karą Ukrainoje: užjaučiu Vokietijos vyriausybę

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris pareiškė gailestį dėl Vokietijos sunkumų ieškant savo vaidmens Europoje Rusijos karo prieš Ukrainą įkarštyje.

„Turint omenyje istoriją, Vokietijai atlikti lyderio vaidmenį Europoje ir pagrįsti jį stipriausia karine jėga Europoje nėra lengva užduotis“, – pirmadienį žurnalistams Londone sakė H. Kissingeris. „Prijaučiu tai užduočiai, kurią išsikėlė Vokietijos vyriausybė ir kad jai nepavyko pradėti turint išsamią programą, kuri labai skiriasi nuo to, ką ji turėjo atlikti ankstesniu laikotarpiu“, – sakė 99 metų H. Kissingeris.

„Taigi Vokietijai teks labai svarbus vaidmuo atkuriant naują dabar besikuriančią Europą (...) įskaitant Ukrainos atstatymą po karo, tam prireiks kokios nors Marshallo plano tipo pagalbos“, – sakė jis. Jis taip pat sakė, kad Vokietija atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos saugumą galimos tolesnės Rusijos agresijos akivaizdoje.

H. Kissingeris, kurio žydų kilmės vokiška šeima 1938 m. buvo priversta bėgti iš nacistinės Vokietijos, nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos tapo pagrindiniu JAV užsienio politikos formuotoju kaip patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir valstybės sekretorius.

Rusų pajėgos šturmuoja gyvenvietę prie Lysyčansko

Rytų Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, tęsiasi mūšiai dėl strategiškai svarbaus Lysyčansko miesto. Priešas šturmuoja Vovčojarivkos gyvenvietę į pietvakarius nuo miesto, antradienio rytą pranešė Ukrainos generalinis štabas. Rusų pajėgos pietuose esą jau pasiekė miesto pakraštį. Be to, kautynės vyksta prie vienos naftos perdirbimo įmonės.

Lysyčanskas yra paskutinysis didelis miestas regione, kontroliuojamas Ukrainos pajėgų. Čia dislokuota tūkstančiai ukrainiečių karių. Ukrainos duomenimis, Rusijos daliniai naudoja ne tik minosvaidžius bei artileriją, bet ir rengia antskrydžius miesto kryptimi.

„Priešas“, be to, nepraranda vilties kontroliuoti svarbų kelią tarp Lysyčansko ir toliau į vakarus esančio Bachmuto miesto, teigiama toliau Generalinio štabo pranešime. Ir čia būta artilerijos atakų. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Poltavos gubernatorius: po Rusijos smūgio prekybos centrui dingo 36 žmonės

Ukrainos centrinės Poltavos srities gubernatorius Dmytro Luninas sakė, kad po Rusijos raketos atakos Kremenčuko miesto prekybos centre 36 žmonės vis dar laikomi dingusiais.

Gelbėtojai toliau ieškojo griuvėsiuose daugiau aukų, antradienio rytą parašė jis „Telegram“ kanale ir sakė, kad įvykio vietoje dirba šimtai gelbėtojų. Jis paskelbė vaizdus, kaip kranas šalina dideles metalo nuolaužas.

Pasak Ukrainos pareigūnų, per smūgį pirmadienio pavakarę žuvo mažiausiai 18 žmonių. Dėl atakos toli nuo karo fronto linijų Kyjivas kaltina Rusiją.

Ukrainos karinių oro pajėgų teigimu, buvo panaudotos X-22 oras-žemė raketos. Jas paleido tolimojo nuotolio bombonešiai Tu-22 iš Rusijos Kursko srities, rašoma pranešime. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pradžių sakė, kad smūgio metu prekybos centre buvo daugiau nei 1000 žmonių.

Rusija teigia Kremenčuke smogusi ginklų sandėliui, o ne prekybos centrui

Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad ankstesnę dieną smogė viename vidurio Ukrainos mieste veikusiam ginklų sandėliui ir kad būtent antriniai sprogimai, o ne jos paleista raketa, nuniokojo šalimais esantį „uždarytą“ prekybos centrą.

Rusijos raketa smogė „ginklų ir šaudmenų iš JAV ir Europos šalių sandėliui šalia Kremenčuko automobilių gamyklos“, teigiama kariuomenės pareiškime.

Scanpix nuotr.

„Vakarietiškų ginklų šaudmenų sprogimai sukėlė gaisrą šalimais esančiame prekybos centre, kuris tuo metu buvo uždarytas“, – pridūrė kariškiai.

Tuo metu Ukraina sako, kad Rusijos raketa tiesiogiai smogė žmonių pilnam prekybos centrui „Amstor“ ir kad per šią ataką žuvo mažiausiai 18 žmonių, dar beveik 60 buvo sužeisti, įskaitant 25 hospitalizuotus. Be to, 36 asmenys laikomi dingusiais.

J. Bideno žmona ir dukra yra tarp dar 25 amerikiečių, kuriems uždrausta atvykti į Rusiją

JAV prezidento Joe Bideno žmonai ir dukrai bei dar 23 amerikiečiams uždrausta atvykti į Rusiją, antradienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Reaguojant į nuolat plečiamas JAV sankcijas Rusijos politiniams ir visuomenės veikėjams, dar 25 Amerikos piliečiai įtraukti į „stop sąrašą“, – rašoma ministerijos pranešime, pridėtame prie sąrašo. Jame yra keli JAV senatoriai, įskaitant Susan Collins iš Meino, Mitchą McConnellį iš Kentukio, Charlesą Grassley iš Ajovos, Kirsten Gillibrand iš Niujorko.

Į sąrašą įtraukti keli universiteto profesoriai ir mokslininkai bei buvę JAV vyriausybės pareigūnai.

Rusijos kariai pagrobė Chersono merą

Rusijos kariškiai pagrobė pietinio Ukrainos Chersono merą Ihorį Kolychajevą, antradienį pranešė jo patarėja Halyna Liaševska.

„Šį rytą Chersono miesto meras Ihoris Kolychaevas atvyko į vieną iš savivaldybės įstaigų, kurioje dirbo likę miesto vykdomojo komiteto darbuotojai. Vos išlipusį iš automobilio jį iškart sulaikė ginkluoti Nacionalinės gvardijos ir, greičiausiai, FSB (Rusijos federalinės saugumo tarnybos) darbuotojai“, – parašė ji savo „Facebook“ paskyroje.

„Jie konfiskavo kompiuterių kietuosius diskus, atidarė visus seifus, ieškojo dokumentų. Visą šį laiką Kolychajevas buvo laikomas atskiroje patalpoje surakintas antrankiais ir saugomas ginkluotų sargybinių. Po kratos Kolychajevas buvo įsodintas į autobusą „Z“ ir išvežtas“, – pasakojo H. Liaševska.

„Esu tikra, kad Kolychajevo areštas yra susijęs su jo atsisakymu bendradarbiauti su okupacine valdžia. Prieš kelias dienas Kolychajevas gavo „naujai paskirto“ mero laišką, kviečiantį aptarti būsimą „sąveikos organizavimą“. Už atsisakymą susitikti jam grasino areštu. Kolychajevas į susitikimą nenuėjo“, – rašė mero patarėja, pridūrusi, kad būgštauja dėl jo gyvybės.

Tuo metu Rusijos žiniasklaida, remdamasi Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotoju Kirilu Stremousovu, tvirtina, kad I. Kolychajevas buvo sulaikytas.

Jis pavadino šį Ukrainos pareigūną „nacionalistų“ didvyriu, kuris „labai pakenkė denacifikacijos procesui“.

Prieš prasidedant Maskvos puolimui Chersone gyveno 300 000 žmonių.

Balandžio pabaigoje Rusijos pajėgos ten paskyrė savo „administraciją“, o I. Kolychajevą pakeitė Oleksandras Kobecas.

Ukrainos žmonių išrinktas miesto meras tuomet sakė, kad liks Chersone ir toliau dirbs.

Anksčiau Maskva šiame užimtame Ukrainos regione įvedė rublį kaip oficialią valiutą, pradėjo dalyti rusiškus pasus ir pradėjo transliuoti Rusijos televizijos kanalus.

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas K. Stremousovas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad ši Ukrainos sritis „iki metų pabaigos“ gali būti prijungta prie Rusijos.

Kremlius: Rusijos puolimas baigsis, kai Ukraina pasiduos

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija nutrauks puolimą, kai tik Ukraina pasiduos, ir paragino Kyjivo valdžią įsakyti savo kariuomenei sudėti ginklus.

„Ukrainos pusė gali viską sustabdyti iki šios dienos pabaigos, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Reikalingas įsakymas nacionalistiniams daliniams sudėti ginklus“.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paragino pasaulio galybes dėti visas pastangas, kad Rusijos intervencija būtų baigta iki metų pabaigos. Jis taip pat sakė, kad dar neatėjo laikas pradėti derybas su Rusija, nes, kaip pranešė Prancūzija, Kyjivas siekia sutvirtinti savo pozicijas.

Paprašytas pakomentuoti V. Zelenskio pareiškimus, D. Peskovas sakė: „Mes vadovaujamės mūsų prezidento pareiškimais – speciali karinė operacija vyksta pagal planą ir pasiekia savo tikslus“.

E. Macronas sako nevadinsiantis Rusijos „terorizmą remiančia valstybe“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį pareiškė nevadinsiąs Rusijos „terorizmą remiančia valstybe“.

„Mums nereikia jokio apibrėžimo, kad galėtume taikyti šias sankcijas“ Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė jis, paklaustas apie Ukrainos prezidento V. Zelenskio raginimą Rusiją pripažinti „terorizmą remiančia valstybe“.

Taip V. Zelenskis kalbėjo po raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuko mieste, nusinešusiam daugiau kaip 20 žmonių gyvybių.

„Tik visiškai pamišę teroristai, kuriems ne vieta pasaulyje, gali smogti raketomis civiliams objektams... Rusija privalo būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe. Pasaulis gali ir todėl privalo sustabdyti Rusijos terorą“, – per platformą „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

Pirmadienį Rusijos raketa smogė vienam prekybos centrui Ukrainos rytiniame Kremenčuko mieste, kai pastate buvo apie 1 000 žmonių.

NATO vadovas: Ukraina patiria nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje neregėtą žiaurumą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino į viršūnių susitikimą Madride atvykstančius Aljanso lyderius toliau remti Rusijos puolamą Ukrainą.

„Nepaprastai svarbu, kad būtume pasirengę toliau teikti paramą, nes Ukraina dabar patiria tokį žiaurumą, kokio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – prieš viršūnių susitikimą pabrėžė J. Stoltenbergas.

Ukrainai kovojant su Kremliaus pajėgomis, NATO sąjungininkės Kyjivui skyrė milijardų dolerių vertės ginklų, įskaitant vis sunkesnę ir didelio nuotolio ginkluotę.

Madride vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Aljansas ketina susitarti dėl papildomo bendro paketo, į kurį bus įtraukta saugaus ryšio įranga, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos ir mokymai, skirti padėti Ukrainai ilgainiui pereiti prie modernesnių Vakarų ginklų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris ketina kreiptis į NATO lyderius, tviteryje parašė, kad prieš susitikimą kalbėjosi su J. Stoltenbergu ir pabrėžė „galingos priešraketinės gynybos sistemos svarbą Ukrainai, kad būtų užkirstas kelias Rusijos teroristiniams išpuoliams“.

Šis raginimas nuskambėjo po Rusijos raketų smūgio į prekybos centrą centrinėje Ukrainos dalyje esančiame Kremenčuko mieste, kurį pasmerkė Kyjivo sąjungininkai.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukrėtė NATO ir pakeitė saugumo padėtį Europoje.

J. Stoltenbergas sakė, kad JAV vadovaujamas karinis aljansas pristatys didžiausią nuo Šaltojo karo pabaigos gynybos ir atgrasymo politikos pertvarką.

Kyjivas: per apsikeitimą belaisviais paleista 17 ukrainiečių

Per naujausią Maskvos ir Kyjivo apsikeitimą belaisviais buvo paleista 17 ukrainiečių, daugiausia karių, antradienį paskelbė Ukrainos žvalgyba.

Gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos valdyba nurodė, kad buvo paleisti du karininkai, 14 karių ir vienas civilis. Penki iš šių žmonių yra sužeisti, jiems skubiai reikalingas gydymas, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė valdyba.

Ukraina per šį apsikeitimą paleido 15 rusų belaisvių, sakoma pranešime.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į provakarietišką Ukrainą, įvyko keli tokie apsikeitimai belaisviais. Ankstesnis apsikeitimas įvyko gegužės pradžioje; tuomet buvo paleistas 41 ukrainietis.

Birželio viduryje abi šalys apsikeitė žuvusių karių palaikais. Ukraina gavo 64 kovotojų, žuvusių ginant Mariupolio metalurgijos gamyklą „Azovstal“, palaikus.

Ukrainos pareigūnas: Krymas bus susigrąžintas iškart, be mėginimų

Okupuotas Krymas bus susigrąžintas iškart, be jokių mėginimų, apie kuriuos kalba ponas Medvedevas. Tai antradienį pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“.

„Noriu nuraminti poną Medvedevą: „Krymas jūsų“ gali būti tik liguistoje antisemitinėje ir ukrainofobiškoje kai kurių Kremliaus veikėjų vaizduotėje, ir jokių mėginimų nebus. Laikinai okupuota Krymo teritorija bus susigrąžinta be mėginimų, iškart“, - parašė jis tviteryje.

Portalas primena, kad pirmadienį Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs RF prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino, jog jeigu Ukraina įstos į NATO ir mėgins susigrąžinti Krymą, tai „gali kilti Trečiasis pasaulinis karas“.

Ukrainos pareigūnai ne kartą pareiškė, kad susigrąžinti laikinai okupuotą pusiasalį galima ir karinėmis priemonėmis.

Pasak gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, sąjungininkų tiekiami ginklai padės Ukrainai atgauti Rusijos okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą.

Žiniasklaida: JAV abejojant dėl Ukrainos galimybių susigrąžinti visas teritorijas, Kyjivas prašo daugiau ginklų

CNN žurnalistai, remdamiesi neįvardytais šaltiniais Baltuosiuose rūmuose, rašo, jog Joe Bideno administracija abejoja, kad Ukraina, net ir gavusi daugiau sunkiosios ginkluotės, įstengs susigrąžinti visas teritorijas, prarastas po vasario 24 d.

Publikacijoje teigiama, kad esą JAV lyderio patarėjai diskutuoja, ar prezidentas V. Zelenskis turi pakeisti savąjį Ukrainos „pergalės“ kare su Rusija apibrėžimą. Kartu joje pažymima, kad tai anaiptol nereiškia, jog Vašingtonas pradės spausti Kyjivą ir vers jį padaryti teritorinių nuolaidų, kad kuo greičiau baigtųsi karas.

Į tokius CNN pranešimus sureagavo Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas. Savo komentaruose portalui „LIGA.net“ jis pasiūlė „kiek kitaip pažvelgti į tokias defetistines versijas“ ir priminė, kad rusams nepavyko surengti žaibiško karo.

„Paaiškėjo, kad jie neturėjo jokio realaus supratimo apie Ukrainos gynybines ir mobilizacines galimybes. Jo neturėjo ir mūsų partneriai. Todėl dabar rusai perėjo prie užtęstinio formato karo, kad pažaistų išsekinimo žaidimą. Ne tik Ukrainos išsekinimo, bet ir veikiausiai dalies Vakarų politinio elito valios išsekinimo“, - sakė patarėjas.

Anot M. Podoliako, partneriai Vakaruose „nesupranta, kiek laiko truks karas, kiek išteklių reikia jam skirti, kaip jį užbaigti“.

Jis priminė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius: jeigu partneriai nori paspartinti sprendimą, tai reikia pakeisti pagalbos, pirmiausia – karinės, formatą.

Anot patarėjo, dalis Vakarų politinio elito vis dar „klaidingai tiki“, kad galima grįžti į ikikarinį laikotarpį verslo ir ryšių su Rusija požiūriu, o pati Rusija yra „nenugalimas monstras, kuriam reikia nusileisti mažuose  dalykuose, kad laimėtum didelius“.

„Bet ši strategija tikrai neveikia, kadangi Rusija niekada neatsisakys tolesnės ekspansijos. Ir bet kokia teritorinė nuolaida šiandien – tai tolesnės agresijos skatinimas. Todėl ir mėginame viešai išaiškinti, kad negali būti jokių kitų scenarijų, išskyrus taktinį karinį Rusijos pralaimėjimą. Net jei tai sunku pasiekti ir reikalauja didžiulių išteklių“, - pabrėžė M. Podoliakas.

Pasak jo, V. Zelenskis aiškiai supranta tikruosius Rusijos motyvus, karo tikslą ir tai, kad neįmanoma jo užbaigti ultimatyviomis Kremliaus sąlygomis.

„Paprastas klausimas: kam mums eiti keliu, kuris aiškiai veda į pralaimėjimą, jeigu šalis jau daugiau kaip keturis mėnesius kariauja efektyvų gynybinį karą?“ – pareiškė M. Podoliakas.

JT: Ukrainoje yra 6,2 mln. perkeltų žmonių

Manoma, kad dėl Rusijos invazijos dabar Ukrainoje yra daugiau nei 6,2 mln. perkeltų žmonių, pabėgusių iš savo namų, bet pasilikusių šalyje, antradienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).

Be to, dar 5,26 mln. žmonių, nuo karo pradžios pabėgę iš Ukrainos, užregistruoti kaip pabėgėliai kitose Europos šalyse.

Apskaičiuota, kad birželio 23 d. Ukrainoje buvo apie 6,275 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, pranešė Jungtinių Tautų Tarptautinė migracijos organizacija (IOM). Tai yra mažiausias IOM užregistruotas šalies viduje perkeltų asmenų skaičius nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. JT agentūra, nuo vasario atlikusi šešis tyrimus, sakė, kad tokių žmonių skaičius siekė 8 mln. per ketvirtą tyrimą, paskelbtą gegužės 3 dieną. Naujausia apklausa parodė, kad 5,55 mln. iš pradžių pabėgusių žmonių – tiek Ukrainoje, tiek į užsienį – dabar grįžo į savo namus.

„Svarbiausi tiek perkeltųjų, tiek neperkeltųjų asmenų poreikiai yra galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir švietimu, taip pat sugriautų namų atstatymas“, – nurodė IOM.

Maždaug 65 proc. dabartinių šalies viduje perkeltų asmenų yra moterys. Apie 61 proc. visų šalies viduje perkeltų asmenų (3,8 mln.) yra iš Rytų Ukrainos, kur šiuo metu vyksta kovos. 15 proc. pasitraukė iš šiaurės, po 11 proc. – iš Kyjivo ir šalies pietų. Didžiausius persikėlimų srautus sudaro žmonės iš rytinės šalies dalies, persikeliantys į kitas vietas rytuose ir kiek mažiau – į Vidurio ir Vakarų Ukrainą.

Apie 44 proc. šalies viduje perkeltų asmenų gyvena nuomojamame būste, 29 proc. apsistoję pas šeimos narius ar draugus. 13 proc. teigė, kad jaučiasi visiškai saugūs ten, kur yra, o 63 proc. sakė, jog jaučiasi lyg ir saugiai. „15 proc. šalies viduje perkeltų asmenų nurodė, kad per artimiausias dvi savaites planuoja grįžti į savo įprastą gyvenamąją vietą“, – sakoma tyrime.

Apklausa parodė, kad beveik kas ketvirtas Ukrainos gyventojas karo metu turėjo nustoti vartoti savo vaistus, nes jie buvo nepasiekiami arba per brangūs. Taip pat nustatyta, kad 20 proc. perkeltų namų ūkių buvo su vaikais nuo vienerių iki ketverių metų, 51 proc. – su pagyvenusiais nariais, o 36 proc. – su lėtinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. Tik 12 proc. grįžusiųjų svarsto galimybę vėl palikti savo namus, rašoma pranešime.

IOM atliko šeštąjį tyrimą birželio 17–23 d., telefonu apklausta 2 tūkst. anoniminių respondentų, vyresnių nei 18 metų ir atrinktų atsitiktinai.

Rusijos oligarchas O. Deripaska: Ukrainos sunaikinimas būtų „milžiniška klaida“

Rusijos oligarchas Olegas Deripaska antradienį pareiškė, kad Rusijai sunaikinti Ukrainą per savo karinę operaciją yra „milžiniška klaida“ – tai retas Rusijos elito nario priekaištas.

„Ar Rusijos interesas yra sunaikinti Ukrainą? Žinoma, ne, tai būtų milžiniška klaida“, – sakė jis per retą spaudos konferenciją Maskvoje. O. Deripaska kelis kartus pakartojo terminą „milžiniška klaida“ ir Maskvos puolimą Ukrainoje vadino „karu“ – šis žodis iš esmės uždraustas Rusijoje, kurios valdžia tvirtina, kad šioje provakarietiškoje šalyje vykdo „specialią karinę operaciją“.

Aliuminio milžinę „Rusal“ įkūręs O. Deripaska taip pat sakė, kad režimo pasikeitimas Rusijoje neįvyks. „Nėra galimybių pakeisti režimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad „opozicija pasitraukė iš šalies gyvenimo“. Dauguma opozicijos veikėjų buvo priversti išvykti į tremtį arba yra įkalinti, spaudimas prezidento Vladimiro Putino kritikams stiprinamas nuo Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje pradžios.

O. Deripaskai taikomos Vakarų sankcijos, jų imtasi atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

V. Zelenskis susitiko su S. Pennu, kuriančiu filmą apie karą

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis susitiko su amerikiečių aktoriumi ir režisieriumi Seanu Pennu ir padėkojo jam už paramą, praneša „Ukrinform“.

„Aktorius ir režisierius S. Pennas kuria dokumentinį filmą apie karą Ukrainoje. Nuo pirmosios įsiveržimo dienos jis buvo Kyjive ir matė, kas yra Rusijos agresija. Netrukus visą tiesą apie karą jo filme galės pamatyti ir visas pasaulis. Seanai, ačiū už mūsų valstybės ir mūsų žmonių rėmimą!“ – parašė „Telegram“ kanale prezidentas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, S. Pennas jau antrą kartą atvyko į Ukrainą po vasario 24 d. Jis kuria dokumentinį filmą apie Rusijos ir Ukrainos karą. Aktorius jau lankėsi Bučoje ir Irpenyje, kur matė okupantų nusikaltimų pėdsakus.

Bulgarija išsiųs 70 Rusijos diplomatų

Bulgarija išsiųs 70 Rusijos diplomatų, antradienį paskelbė šios valstybės ministras pirmininkas Kirilas Petkovas, ir tai yra didžiausias per vieną kartą iš šios Balkanų šalies išsiunčiamų diplomatinių darbuotojų skaičius.

„Bulgarija ketina išsiųsti 70 Rusijos diplomatų... Mūsų tarnybos nustatė, kad jie yra žmonės, dirbantys prieš mūsų interesus“, – sakė premjeras.

„Visi, kas dirba prieš Bulgarijos interesus, bus paraginti grįžti į savo šalį. Tikimės, kad atgal į Maskvą išskris pilnas 70 vietų lėktuvas“, – pridūrė K. Petkovas.

Asmenys, kaip nustatyta, keliantys „grėsmę nacionaliniam saugumui“, privalo išvykti iki liepos 3-iosios, nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Freepik nuotr.

Po vasario 24 dieną pradėtos Maskvos invazijos į Ukrainą Vakarų šalys bendrai yra išvariusios kelis šimtus rusų diplomatų. Rusija analogiškai atsakė į šiuos veiksmus.

Bulgarijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė antradienį iškvietusi Rusijos ambasadorę Eleonorą Mitrofanovą ir informavusi ją apie Sofijos sprendimą.

Bulgarija tikisi, kad Rusija laikinai uždarys savo generalinį konsulatą Rusėje Bulgarijos šiaurėje. Sofija savo ruožtu laikinai uždarys konsulatą Rusijos Jekaterinburgo mieste, nurodė ministerija.

Kovo mėnesį Bulgarija dėl karo Ukrainoje išvarė 10 rusų diplomatų.

Ši Europos Sąjungos ir NATO narė komunizmo laikais buvo ištikima Sovietų Sąjungos sąjungininkė ir tebėra kultūriškai, istoriškai bei ekonomiškai glaudžiai susijusi su Rusija, tačiau virtinė šnipinėjimo skandalų nuo 2019 metų apkartino santykius ir privertė išvaryti maždaug 20 diplomatų bei vieną techninį padėjėją.

JAV skelbia įgyvendinančios G-7 sankcijas prieš Rusijos gynybos pramonę ir aukso eksportą

Vašingtonas antradienį paskelbė apie veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš Maskvos gynybos pramonę ir draudžiančias importuoti auksą iš šios šalies.

Dėl šių sankcijų susitarė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai.

Pastarieji veiksmai iš esmės „smogia Rusijos gebėjimui kurti ir dislokuoti ginklus bei technologijas, naudojamas V. Putino brutaliame agresijos kare prieš Ukrainą“, sakoma JAV iždo departamento pareiškime.

Sankcijos taikomos valstybinei bendrovei „Rostech“ ir kitoms gynybos sektoriui svarbioms pramonės šakoms, taip pat kariniams daliniams ir karininkams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais Ukrainoje, nurodė JAV iždo departamentas.

„Dar kartą patvirtiname, kad esame pasiryžę dirbti kartu su partneriais ir sąjungininkais, kad įvestume papildomų griežtų sankcijų, reaguodami į Rusijos karą prieš Ukrainą“, – sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

„Plataus masto daugiašaliai įsipareigojimai ir G-7 narių veiksmai šią savaitę Rusijai dar labiau apribojo prieigą prie jos kariuomenei itin svarbių technologijų“, – sakė ji.

Pasak J. Yellen, tai „sumažins Putino pajėgumus ir dar labiau apsunkins jo karą prieš Ukrainą“.

Į juodąjį sąrašą įtraukta 70 juridinių ir 29 fiziniai asmenys. Įšaldytas bet koks JAV turimas jų turtas, o JAV institucijoms draudžiama su jais bendradarbiauti, vykdyti su jais finansines operacijas.

Įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąraše yra Rusijos vyriausybės kontroliuojama „Jungtinė aviacijos pramonės korporacija“ (OAK), Vašingtonui siekiant „sumažinti Rusijos pajėgumus tęsti atakas prieš Ukrainą iš oro“, sakoma pareiškime.

Be to, Jungtinės Valstijos siekia pažaboti rusus, kurie siekia apeiti galiojančias sankcijas, slapta įsigydami JAV, Japonijoje ir Europoje pagamintų gynybos pramonei reikalingų komponentų.

Įvesdamos sankcijas, dėl kurių susitarė G-7 valstybės, Jungtinės Valstijos uždraudžia importuoti auksą iš Rusijos. Aukso eksportas yra daugiausia pajamų šaliai atnešanti sritis po energetinių išteklių eksporto. Tačiau sankcijos netaikomos auksui, jau esančiam už Rusijos ribų.

Italijos premjeras: G-20 vadovo teigimu, V. Putinas nedalyvaus viršūnių susitikime Balyje

Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G-20) pirmininkaujantis Joko Widodo (Džokas Vidodas) atmetė galimybę V. Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje.

Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys spaudė J. Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti.

„Prezidentas Widodo tai atmeta. Jis kalbėjo kategoriškai – [kad Putinas] neatvyks“, – sakė M. Draghi reporteriams, baigiantis dvi dienas Vokietijoje vykusiam Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimui. J. Widodo į šį susitikimą buvo pakviestas kaip svečias.

V. Putinas „galėtų... dalyvauti nuotoliniu būdu“, sakė M. Draghi ir pridūrė: „Pažiūrėsime.“

Kremlius į tokį pareiškimą netruko sureaguoti. V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė: „Draghi to nesprendžia.“

„Gavome kvietimą ir teigiamai atsakėme“, – teigė jis.

„Jis (M. Draghi) tikrai pamiršo, kad nebėra G-20 šeimininkas“, kaip buvo pernai, pridūrė J. Ušakovas.

Kremliaus patarėjas pirmadienį sakė, kad V. Putinas planuoja dalyvauti lapkričio 15–16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime, ir nurodė, kad kviesta „dalyvauti asmeniškai“.

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų kylančių ekonomikų, bando išlaikyti neutralią poziciją ir ragina taikiai išspręsti Rusijos invazijos Ukrainoje klausimą.

J. Widodo dabar vyksta į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurį taip pat yra pakvietęs į G-20 viršūnių susitikimą, o po to nuvyks į Maskvą susitikti su V. Putinu.

Indonezijos prezidentas yra sakęs, kad per abu šiuos susitikimus ragins derėtis dėl taikos.

Kai kurie Vakarų lyderiai sako, kad dalyvaus lapkričio susitikime, net jei jame dalyvaus ir V. Putinas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) užsiminė, kad neatmeta galimybės dalyvauti.

„Svarbu pasakyti jam (V. Putinui) į akis, ką apie jį galvojame“, – sakė U. von der Leyen.

G-20 šalys sudaro maždaug 80 proc. viso pasaulio ekonomikos, o G-7 – maždaug 31 procentą.

V. Putinas pernai spalį Romoje vykusiame G-20 viršūnių susitikime dėl koronaviruso krizės dalyvavo vaizdo ryšiu.

Išsprendus nesutarimus su Turkija, NATO oficialiai pakvies Švediją ir Suomiją į Aljansą

Turkija antradienį vakarą pareiškė, jog „gavo, ką norėjo“ iš pokalbių su Švedijos ir Suomijos atstovais.

Išsprendus nesutarimus, NATO šalių lyderiai per susitikimą Madride formaliai pakvies šias dvi valstybes tapti Aljanso narėmis, pranešė bloko generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) po derybų su Švedijos ir Suomijos atstovais nurodė, kad pokalbiuose pasiekė proveržio „kovoje su teroristinėmis organizacijomis“.

„Turkija gavo, ką norėjo“, – sakė jis.

Kurį laiką Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie Aljanso blokavusi Turkija kaltino šias valstybes teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

Suomijos prezidentūra pranešė, jog su Švedija ir Turkija pasirašė memorandumą, kuriuo Ankara reiškia paramą valstybių pakvietimui į NATO.

Aljanso generalinis sekretorius po to pranešė, kad per viršūnių susitikimą Madride bus priimtas sprendimas oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją į bloką.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad pasiekėme susitarimą, atveriantį kelią Suomijai ir Švedijai stoti į NATO. Turkija, Suomija ir Švedija pasirašė memorandumą, kuriame atsižvelgiama į Turkijos susirūpinimą, įskaitant ginklų eksportą ir kovą su terorizmu“, – pareiškė J. Stoltenbergas.

Švedija ir Suomija stoti į NATO nusprendė besibaimindamos dėl savo saugumo po Rusijos invazijos Ukrainoje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių