Karas: ukrainiečiai atrėmė puolimą Donecke, Slovjanskas – smarkiai apšaudomas

JAV analitinis centras pareiškė, kad Vladimiras Putinas tikriausiai nurodė savo kariams padaryti „operacinę pauzę“ po to, kai jie užėmė Severodonecką ir Lysyčanską.

V. Putinas pristatė Lysyčansko ir Luhansko srities užėmimą kaip didelę Rusijos pajėgų Ukrainoje pergalę ir sakė, kad mūšyje dėl Lysyčansko dalyvavę Rusijos daliniai turėtų pailsėti, kad padidintų savo kovinius pajėgumus.

Šiuo viešu komentaru V. Putinas tikriausiai norėjo parodyti, kad jam rūpi jo karių gerovė, atsižvelgiant į Rusijoje periodiškai pasigirstančius skundus dėl elgesio su rusų kariais, sakė ekspertai.

V. Putinas paskelbė pergalę Ukrainos rytinėje Luhansko srityje

V. Putinas pirmadienį paskelbė pergalę Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, kitą dieną po ukrainiečių pasitraukimo iš paskutinės savo tvirtovės šioje teritorijoje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu per televizijos transliuotą susitikimą raportavo V. Putinui, kad šalies pajėgos perėmė kontrolę visoje Luhansko srities teritorijoje. Ši sritis kartu su kaimynine Donecko sritimis sudaro rytinį Donbaso regioną, kurį Maskva siekia visą užimti.

S. Šoigu sakė V. Putinui, kad „operacija“ buvo baigta sekmadienį, kai Rusijos pajėgos užėmė Lysyčansko miestą, paskutinę ukrainiečių pajėgų tvirtovę Luhansko srityje.

V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad kariniai daliniai „dalyvavę aktyviuose kovos veiksmuose ir pasiekę sėkmę, pergalę“ Luhanske, „turėtų pailsėti, padidinti savo kovinius pajėgumus“.

Rusijos pajėgos mėgino toliau vystyti puolimą į Rytų Ukrainos gilumą, ukrainiečių kariuomenei patvirtinu, kad jos pajėgos sekmadienį buvo išvestos iš Lysyčansko. Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pirmadienį sakė, kad Ukrainos pajėgos iš miesto atsitraukė, kad nebūtų apsuptos.

„Buvo iškilusi Lysyčansko apsupimo grėsmė“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai AP. Jis pridūrė, kad ukrainiečių kariai būtų galėję laikytis dar kelias savaites, bet tokių veiksmų kaina būtų buvusi pernelyg didelė.

Atitraukėme visą techniką, todėl nuo to momento atsitraukimas buvo gerai organizuotas.

„Sugebėjome atlikti centralizuotą atsitraukimą ir evakuoti visus sužeistuosius, – sakė S. Haidajus. – Atitraukėme visą techniką, todėl nuo to momento atsitraukimas buvo gerai organizuotas.“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas nurodė, kad dabar Rusijos pajėgos stengiasi šiuo metu stengiasi veržtis Donecko srities miestų Siversko, Fedorivkos ir Bachmuto link. Rusijos kariuomenė taip pat suintensyvino svarbių ukrainiečių tvirtovių Slovjansko ir Kramatorsko, esančius toliau nuo dabartinės fronto linijos, apšaudymus.

Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtoje žvalgybos santraukoje palaikomas Ukrainos kariškių vertinimas ir pažymima, kad Rusijos pajėgos „dabar beveik neabejotinai“ pereis prie pastangų užimti visą Donecko sritį. Pranešime sakoma, kad kautynės Donbase buvo „sunkios ir alinančios“, bet padėtis ateinančiomis savaitėmis veikiausiai nepasikeis.

Rusijos pajėgos daug pranašesnės pagal savo ugnies galią, bet karybos analitikai sako, kad Maskva nėra reikšmingai pranašesnė pagal karių skaičių. Tai reiškia, kad Rusijai stinga ištekliu greitai užimti naujas teritorijas ir kad puolimas tegali vykti lėtai, pasitelkiant intensyvius artilerijos ir raketų bombardavimus, siekiant susilpninti ukrainiečių gynybą.

V. Putinas pastangas užimti visą Donbasą dabar laiko jau penktą mėnesį besitęsiančio savo karo Ukrainoje pagrindiniu  tikslu. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Rusija jų įkurtų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę pripažino likus kelioms dienoms iki invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Invazijos pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo ir kitų teritorijų Ukrainos šiaurės vakaruose, Rusija sutelkė dėmesį į Donbasą. Dabar regioną niokoja nepaliaujami apšaudymai ir gatvių mūšiai miestuose ir gyvenvietėse.

Rusijos invazija taip pat nuniokojo Ukrainos žemės ūkio sektorių, sutrikdė sėklų ir trąšų tiekimo ukrainiečių ūkininkams grandines, taip pat blokuoja grūdų eksportą, kuris yra svarbus šalies pajamų šaltinis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare paskelbtame tradiciniame vaizdo kreipimesi ragino Kyjivo sąjungininkus nedelsiant suteikti ekonominę pagalbą šaliai, siekiant padėti atstatymo pastangoms, nors kautynės dar nėra pasibaigusios.

„Ukrainos atkūrimas – ne vien tai, ką reikia padaryti vėliau, po mūsų pergalės, bet ir tai, ką reikia daryti dabar pat. Ir turime tai daryti kartu su mūsų partneriais visame demokratiniame pasaulyje“, – kalbėjo jis.

 

 

„Reikšminga dalis mūsų ekonomikos buvo sunaikinta karo veiksmų ir Rusijos smūgių. Tūkstančiai įmonių nedirba. Ir tai reiškia didelį poreikį darbo vietoms, kad būtų teikiamos socialinės lengvatos, nepaisant mokesčių pajamų sumažėjimo“, – pridūrė valstybės vadovas.

V. Zelenskis trumpai apžvelgė virtinę Rusijos karinių laimėjimų Donbase ir pabrėžė, jog Ukrainos pajėgos kasdien daro nuostolius Rusijos kariuomenei. „Turime juos sulaužyti“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tam reikės „antžmogiškų pastangų“, tačiau nėra jokios alternatyvos, jei norima užtikrinti Ukrainos ateitį.

Pirmadienį Britanijos gynybos ministerija atkreipė dėmesį į Rusijos vykdomą Ukrainos pietinio Odesos uosto blokadą, smarkiai trikdančią grūdų eksportą. Britų žvalgyba prognozuoja, kad dėl šios priežasties Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas šiemet sudarys tik 35 proc. pernykščio kiekio.

Ukraina siūlo finansuoti pokario atkūrimą iš konfiskuoto Rusijos turto

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas pirmadienį pasiūlė, kad dėl Vakarų sankcijų konfiskuotas Rusijos turtas galėtų būti panaudotas Ukrainos pokario atkūrimui finansuoti.

„Įšaldytas Rusijos turtas įvairiais vertinimais svyruoja nuo 300 mlrd. iki 500 mlrd. dolerių“, – pirmadienį sakė D. Šmyhalas Ukrainos atkūrimo konferencijos Šveicarijos Lugano mieste delegatams. „Rusijos valdžia pradėjo šį kruviną karą, sukėlė šį didžiulį sunaikinimą ir turėtų už tai atsakyti“, – pridūrė D. Šmyhalas. Jo teigimu, karui pasibaigus Ukrainai prireiks maždaug 750 mlrd. dolerių.

Į susitikimą Lugane atvykusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad Europos Sąjunga pasirengusi padėti Ukrainai finansuoti jos pokario atstatymą. „Europa turi ypatingą atsakomybę ir strateginį interesą būti Ukrainos pusėje kiekviename žingsnyje“, – per konferenciją sakė U. von der Leyen.

Rusijos valdžia pradėjo šį kruviną karą, sukėlė šį didžiulį sunaikinimą ir turėtų už tai atsakyti.

Prieš susitikimą ekspertai perspėjo, kad būtinos skubios atkūrimo pastangos, nors kiti įspėjo, jog tokiu būdu konfiskuoti Rusijos turtą būtų teisiškai problemiška.

„Ukraina yra didžiulė šalis, daug kas sugriauta (...) negalime taip greitai pradėti planuoti ir koordinuoti atstatymo“, – dpa sakė Europos investicijų banko išorės veiklos departamento vadovas Markusas Berndtas. Ukrainai skubiai reikia pagalbos, kad būtų užtikrintos pagrindinės paslaugos, tokios kaip švarus vanduo, nuotekos, atliekų šalinimas, energija ir interneto prieiga, kad būtų garantuotas makroekonominis stabilumas, sakė M. Berndtas. „Mums reikia investicijų, kitaip ekonomika visiškai žlugs ir tuomet netektume svarbiausio atstatymo ramsčio“, – pridūrė jis.

Vakarų lyderiams Lugane žvelgiant į ateitį, V. Putinas daug dėmesio skyrė dabarčiai ir kartu su gynybos ministru S. Šoigu paskelbė, kad sekmadienį užėmusios svarbų Lysyčansko miestą Rusijos pajėgos tęs savo „specialiąją operaciją“ Ukrainoje. S. Šoigu sakė, kad per mūšį dėl Luhansko žuvo daugiau nei 2 200 Ukrainos karių, o daugiau nei 3 200 buvo sužeisti. Nėra galimybės savarankiškai patikrinti šių skaičių.

Atrodo, kad kovos Rytų Ukrainoje persikėlė iš Luhansko srities į kaimyninį Donecko regioną, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė, paskelbusi, kad jos pajėgos sėkmingai atmušė Rusijos atakas aplink pasienyje esančius Bilohorivkos ir Verchnyokamjansko kaimus. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Vuhlehirsko šiluminė elektrinė, esanti į vakarus nuo Svitlodarsko, anksčiau per kampaniją atitekusi prorusiškiems separatistams, dabar atkovota.

Vis dėlto generalinis štabas pripažino, kad Rusijos kariuomenė pasiekė teritorinių laimėjimų netoli Mazanivkos kaimo į šiaurę nuo Slovjansko. Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja kai kurias Donecko regiono sritis, įskaitant Slovjansko ir Kramatorsko miestų aglomeraciją, kuri, manoma, bus kitas Maskvos taikinys sausumos kare.

Ukrainos rytinio Donbaso regiono, kurį sudaro Luhanskas ir Doneckas, kontrolė yra vienas iš pagrindinių Kremliaus tikslų Ukrainoje, todėl Rusijos pergalės Luhanske įtvirtinimas yra reikšmingas postūmis stringančiai V. Putino invazijai. Pergalė Luhanske atšvęsta net Tarptautinėje kosminėje stotyje, kur kosmonautai Denisas Matvejevas, Sergejus Korsakovas ir Olegas Artemjevas buvo parodyti su apsiskelbusios vadinamosios Luhansko liaudies respublikos vėliava ir sakė, kad regionas dabar „visiškai išlaisvintas“, vaizdą išplatino Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“.

Rusijos kosmonautai TKS iškėlė Ukrainos separatistų vėliavą

Rusijos kosmonautai Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), laikydami vieno Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų apsišaukėliško regiono vėliavą, pasveikino Luhansko sritį užėmusias Maskvos pajėgas, pirmadienį pranešė Rusijos kosmoso agentūra.

„Roskosmos“ paskelbė TKS kosmonautų Olego Artemjevo, Deniso Matvejevo ir Sergejaus Korsakovo nuotrauką, kurioje jie matyti laikantys apsišaukėliškos separatistinės „Luhansko liaudies respublikos“ vėliavą.

„Mes švenčiame kosmose ir Žemėje“, – paskelbė kosmoso agentūra socialiniame tinkle „Telegram“.

Sekmadienį Rusija, po kelias savaites trukusių kruvinų mūšių užėmusi svarbų Lysyčansko miestą, paskelbė kontroliuojanti visą Luhansko sritį Rytų Ukrainoje.

Kosmonautai „prisideda prie sveikinimų“ separatistinės „valstybės“ vadovui Leonidui Pasečnikui, nurodė „Roskosmos“.

Rusijos kosmoso agentūrai Vakarai taiko sankcijas nuo vasario pabaigos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

TKS – JAV, Kanados, Japonijos, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Rusijos bendradarbiavimo rezultatas – yra padalinta į dvi dalis: JAV orbitinį segmentą ir Rusijos orbitinį segmentą.

V. Zelenskis pagyrė tęsiamas TOK sankcijas Rusijos sportui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) už palaikymą nuostatai, kad Rusijos sportininkams ir komandoms neturi būti leidžiama dalyvauti daugumos olimpinių sporto šakų varžybose.

V. Zelenskis sekmadienį susitiko Kyjive su TOK prezidentu Thomas Bachu (Tomu Bachu) ir gyrė „jo nesvyruojančią poziciją“ dėl sporto sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai, sakoma prezidentūros paskelbtoje pokalbių santraukoje.

„Kol Rusija mėgina sunaikinti Ukrainos žmones ir užkariauti kitas Europos šalis, jos atstovams ne viena pasaulio sporto bendrijoje“, – pareiškė V. Zelenskis.

Vasario 28-ąją, praėjus keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, TOK rekomendavo sporto šakų lyderiams suvaržyti Rusijos  atletų galimybes dalyvauti tarptautiniame sporte.

Vėliau tą pačią dieną futbolo organizacijos FIFA ir UEFA paskelbė bendra nutarimą šiuo klausimu. Pastarasis antradienį bus svarstomas Sporto arbitražo teismo (CAS) Lozanoje, Rusijos futbolo federacijai pateikus apeliaciją.

Rusijos komandos buvo pašalintos iš daugiau kaip 15 futbolo pirmenybių, įskaitant vyrų ir moterų Pasaulio čempionatus, taip pat moterų Europos čempionato finalinį turnyrą, kuris trečiadienį prasidės Anglijoje.

Th. Bachas nuolat pabrėždavo, kad sankcijomis Rusijai, įskaitant draudimą organizuoti tarptautines varžybas, siekiama užtikrinti, kad renginiai išliktų sąžiningi, taip pat garantuoti atletų saugumą, o ne nubausti juos dėl turimos pilietybės.

V. Zelenskio biuras pateikė detalių apie Ukrainos sporto patirtą žalą per Rusijos invaziją, besitęsiančią jau penktą mėnesį.

Dėl karo veiksmų žuvo iš viso 89 sportininkai ir treneriai, dar 13 pateko į Rusijos pajėgų nelaisvę. Be to, „daugiau kaip 100 tūkst. Ukrainos atletų neturi galimybės treniruotis“, sakė V. Zelenskis.

TOK pranešė nuo karo pradžios trigubai padidinęs savo fondą Ukrainos sportui finansuoti – iki 7,5 mln. JAV dolerių (7,2 mln. eurų).

Th. Bachas V. Zelenskiui sakė turįs vilties, kad „stipri, sėkminga, išdidi Ukrainos nacionalinė olimpinė rinktinė“ varžysis 2024 metų vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje ir 2026 metų žiemos olimpiadoje Italijoje.

„Norime palaikyti jus, kad jūsų olimpinės svajonės išsipildytų“, – TOK vadovas sakė ukrainiečių atletams sekmadienį, aplankęs vieną treniruočių centrą.

B. Johnsonas: Ukraina galėtų eksportuoti grūdus geležinkeliu ir upėmis

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasiūlė Dunojų ir kitas upes panaudoti Ukrainoje įstrigusiems grūdams išvežti. Jis sakė parlamentarams, kad bus ieškoma „alternatyvių maršrutų“, jei Rusija ir toliau blokuos jūrų kelią.

B. Johnsonas pabrėžė, kad neketinama pažeisti Montrė konvencijos, ribojančios karo laivų judėjimą per Turkijos sąsiaurį, tačiau upėmis ir geležinkeliais būtų galima eksportuoti mažesnius grūdų kiekius.

Rusijos Juodosios jūros blokada kelia nuogąstavimus dėl bado visame pasaulyje. Parlamento narys konservatorius Tobiasas Ellwoodas, vadovaujantis Bendruomenių Rūmų gynybos komitetui, pakartotinai ragino Jungtinę Karalystę siekti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, kad aplink Odesos uostą būtų sukurtas „humanitarinis saugus prieglobstis“ ir būtų garantuota, kad „gyvybiškai svarbus grūdų eksportas galėtų pasiekti ne tik Europą, bet ir Afriką ir neleistų ten kilti badui“.

Į tai premjeras atsakė: „Darbui vadovauja JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, JK daro labai daug jį palaikydama. Tačiau, kaip jau anksčiau sakiau Bendruomenių Rūmams, turme būti pasirengę sprendimui, kuris nepriklauso nuo Rusijos sutikimo, nes jo gali ir nebūti“.

Leiboristų parlamentarė Stella Creasy paprašė B. Johnsono patvirtinti, ar jis ketina pažeisti Montrė konvenciją. „Ji teisi tai iškeldama. Ne, mes to nenagrinėjame. Yra alternatyvių sprendimų, kurie nereikalauja  JK ar kitų karo laivų buvimo Juodojoje jūroje“, – atsakė B. Johnsonas.

„Nors gali reikėti ir griežtesnio požiūrio, mes taip pat svarstome galimybę panaudoti upes, ypač Dunojų (...) taip pat pasinaudoti geležinkeliais mėginant išvežti grūdus mažesniais kiekiais, nei galėtume tai padaryti su didžiule laivų vilkstine per Juodąją jūrą. Taigi, svarstome visus galimus variantus, įskaitant tokiu būdu gabenamas mažesnes grūdų siuntas“, – sakė B. Johnsonas.

Maskvos okupuotą Chersono sritį perėmė FSB pareigūnas

Įtakingos Rusijos FSB saugumo tarnybos pareigūnas perėmė vyriausybę Maskvos okupuotame Chersono regione Pietų Ukrainoje, antradienį pranešė Kremliaus paskirta valdžia. Sergejus Jelisejevas, iki šiol buvęs Rusijos Kaliningrado eksklavo vyriausybės vadovo pavaduotojas, „tapo Chersono srities vyriausybės vadovu“, sakė Rusijos okupacinei administracijai vadovaujantis Vladimiras Saldo. Jo vyriausybė darbą pradeda antradienį, pridūrė jis.

FSB akademiją baigęs 51 metų S. Jelisejevas tarnavo saugumo tarnybose ir atliko nenustatytas funkcijas, rašoma Kaliningrado srities tinklalapyje. S. Jelisejevo pavaduotoju paskirtas buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas Aleksejus Kovaliovas, per karą perėjęs į Rusijos pusę ir birželį išgyvenęs pasikėsinimą į jo gyvybę.

„Ukraina visam laikui yra Chersono regiono praeitis. Rusija čia amžinai“, – per „Telegram“ paskelbė  Maskvos primestos valdžios institucijos.

Chersonas, esantis netoli Maskvos aneksuoto Krymo, buvo pirmasis didelis miestas, atitekęs Rusijos pajėgoms, kai Kremlius vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą. Nuo tada Maskva pradėjo vadinamąją rusinimo kampaniją, mėgina įvesti rublį, išduoda Rusijos pasus ir birželio pabaigoje atidarė pirmąjį Rusijos banką. Kritiški balsai iš esmės nuslopinti.

Vasario pabaigoje kampaniją Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Maskva neketina okupuoti Ukrainos. Tačiau nuo to laiko Kremlius pareiškė, kad žmonės tose srityse turi patys pasirinkti savo ateitį, o tai reiškia, kad gali būti surengta aneksija, kaip buvo Krymo pusiasalio atveju 2014 metais.

Pastarosiomis savaitėmis Chersone įvyko keli išpuoliai prieš Maskvos okupacinių pajėgų atstovus. Naujais ginklais iš Vakarų sustiprinta Kyjivo armija atgavo iš Rusijos pajėgų kai kurias gyvenvietes Pietų Ukrainoje.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36 350 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 5 d. jau neteko apie 36 350 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 594 tankų, 3 772 šarvuotųjų kovos mašinų, 806 artilerijos sistemų, 247 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 105 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 660 dronų, 144 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 634 automobilių, 65 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija kaltina Ukrainą karo belaisvių kankinimu

Rusija antradienį pranešė tirianti kankinimus, kuriuos patyrė Rusijos kareiviai, laikyti Ukrainoje ir birželio pabaigoje per belaisvių apsikeitimą su Kyjivu paleisti į laisvę.

Svarbiausius nusikaltimus tiriantis Rusijos tyrimų komitetas savo pareiškime nurodė, kad „tikrina nežmoniško elgesio su Ukrainoje į nelaisvę paimtais Rusijos kariais faktus“.

Praėjusią savaitę Rusija ir Ukraina iškeitė kiekviena po 144 karo belaisvius – tai buvo didžiausias apsikeitimas nuo Maskvos kampanijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną. Rusijos komitetas nurodė, kad Maskvos kareiviai tyrėjams papasakojo apie „smurtą, kurį patyrė“. Pasak pareiškimo, vienas iš kareivių sakė, kad Ukrainos medikai jį gydė be anestezijos ir kad jis „nelaisvėje buvo mušamas, kankinamas elektra“. Kareivis tariamai sakė, kad kelias dienas buvo paliktas be maisto ir vandens.

Kitas sužeistas Rusijos kareivis, kuriam amputuota kairioji galūnė, sakė, kad Ukrainos medikai jį stipriai sumušė ir sudirgino žaizdą, rašoma pranešime. Išlaisvintų Rusijos kareivių parodymai yra „Ženevos konvencijos dėl karo belaisvių pažeidimo“ pavyzdžiai, nurodė Rusijos komitetas.

Ukraina ir jos sąjungininkės deda pamatus šalies atstatymui

Ukrainos atstatymo konferencijoje Šveicarijos mieste Lugane antradienį susitikusios Kyjivo sąjungininkės turėtų priimti deklaraciją, kurioje būtų išdėstyti karo nuniokotos šalies atstatymo principai ir prioritetai, atsieisiantys mažiausiai 750 mlrd. JAV dolerių (727,47 mlrd. eurų) .

Dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir verslo įmonių vadovai nuo pirmadienio dalyvauja susitikime pietiniame Lugano mieste, vykstančiame sugriežtinto saugumo sąlygomis. Jame ieškoma geriausių šalies atstatymo būdų, nors Rusijos pajėgos tęsia karą Ukrainoje.

Pirmąją Ukrainos atstatymo konferencijos dieną pasisakęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir virtinė jo vyriausybės narių kalbėjo apie didžiulius nuostolius, patirtus nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Ukrainos atstatymas – ne vietinė užduotis vienai tautai, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi. – Tai bendra užduotis visam demokratiniam pasauliui.“

Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad šalies atstatymas „jau dabar vertinamas 750 mlrd. JAV dolerių“.

„Pagrindinis lėšų susigrąžinimo šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos ir Rusijos oligarchų turtas“, – sakė jis.

„Šį kruviną karą pradėjo Rusijos valdžia. Ji sukėlė šį masinį sunaikinimą ir turėtų už tai atsakyti“, – kalbėjo premjeras.

Ši konferencija buvo numatyta dar prieš Rusijos invaziją. Joje iš pradžių planuota aptarti Ukrainos reformų klausimus, tačiau vėliau nuspręsta pagrindinį dėmesį skirti ekonomikos atkūrimui.

D. Šmyhalis pristatė parengtą vyriausybės atstatymo planą, pagal kurį pirmiausia bus tenkinami neatidėliotini nuo karo nukentėjusių žmonių poreikiai, o vėliau finansuojami tūkstančiai ilgalaikių atstatymo projektų, kuriais siekiama Ukrainą paversti europietiška, ekologiška ir skaitmenine valstybe.

Tikimasi, kad šie prioritetai atsispindės galutinėje Lugano deklaracijoje, kuri turėtų būti priimta baigiantis konferencijai antradienį apie vidurdienį. Joje turėtų būti išdėstyti bendrieji principai, apibrėžiantys Ukrainos atstatymo sistemą.

Kadangi į Ukrainą plūsta milijardai dolerių pagalbos, išlieka susirūpinimas dėl plačiai išvešėjusio korupcijos šalyje. Tai reiškia, kad daug apimančios reformos bus laikomos viena iš šalies atkūrimo plano įgyvendinimo sąlygų.

Nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ pagal Korupcijos suvokimo indekso tyrimo rezultatus priskiria Ukrainą prie labiausiai korumpuotų pasaulio šalių. Europoje prastesnes pozicijas užima tik Rusija ir Azerbaidžanas.

Ukrainiečiai siūlo, kad jai draugiškos šalys imtųsi globoti atskirus Ukrainos regionus ir vadovautų jų atstatymui, siekiant didesnio efektyvumo.

Jungtinė Karalystė pasisiūlė imtis Kyjivo regiono, o vienas diplomatinis šaltinis nurodė, kad Prancūzija daugiausia dėmesio skirs smarkiai nukentėjusiam Černihivo regionui.

Iš viso konferencija sulaukė maždaug 1 tūkst. dalyvių. Tarp jų yra Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri pabrėžė, kad svarbu atstatyti Ukrainą geresnę nei ji buvo prieš karą, ir entuziastingai ištarė „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).

Du Rusijos pasienio regionai dėl apšaudymų kaltina Ukrainą

Dviejų Rusijos pasienio regionų – Briansko ir Kursko – gubernatoriai vėl apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius jų teritoriją.

Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomas parašė „Telegram“ programėlėje, kad Sernovo kaimas buvo apšaudytas iš artilerijos, tačiau niekas nenukentėjo. Kurske, kur gubernatorius Romanas Starovoitas pateikė panašų kaltinimą, taip pat nebuvo jokios pirminės informacijos apie galimas aukas nukentėjusiuose kaimuose.

Paprastai tokių kaltinimų Ukraina nekomentuoja.

Ukraina tvirtina atremianti Rusijos puolimą Donecko srityje

Ukrainos armija tvirtina atmušusi kelis Rusijos kariuomenės puolimus Donecko srityje.

Apskrities karinis generalinis štabas pranešė, kad rusų daliniai į šiaurę nuo Slovjansko buvo atremti. Vis dar kovojama dėl Vuhlehirsko elektrinės, tačiau Rusijos puolimas į pietus nuo jos netoli Novoluhansko atremtas. Rusijos atakos prie sienos su okupuota Luhansko sritimi netoli Bilohorivkos ir Verchnyokamjansko taip pat buvo nesėkmingos, pranešė Ukrainos kariškiai.

Tačiau šiek tiek toliau į pietus Rusijos daliniai Spirnėje prasiveržė tolyn Siversko miesto link, remiami smarkios artilerijos ir dislokuotų oro pajėgų. Be to, Ukrainos generalinis štabas pranešė apie intensyvų artilerijos apšaudymą didelėse fronto dalyse Charkivo, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse. Taip pat surengti keli oro antskrydžiai, kai kuriuose dalyvavo sraigtasparniai.

Rusijos pajėgos smarkiai apšaudo Slovjanską, yra aukų

Rusijos pajėgoms smarkiai apšaudant Donecko srityje esantį Slovjanską antradienį žuvo mažiausiai du žmonės, o dar septyni buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.

„Slovjanskas! Smarkus miesto apšaudymas. Centras, šiaurė. Visi eikite į slėptuves“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Vadymas Liachas.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka platformoje „Telegram“ pranešė, kad per apšaudymą, kuris, pasak mero, buvo nukreiptas į Slovjansko turgų, žuvo du žmonės ir dar septyni buvo sužeisti.

Slovjanskas! Smarkus miesto apšaudymas. Centras, šiaurė. Visi eikite į slėptuves.

Apšaudymo metu mieste buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip raketos pataikė į turgavietę, kuri užsidegė, o ugniagesiai stengėsi užgesinti liepsnas. Dar trys sviediniai pataikė į gretimas gatves.

„Rusai ir vėl tyčia taikosi į civilių gyventojų susibūrimo vietas. Tai grynas ir paprastas terorizmas“, – „Telegram“ teigė P. Kyrylenka, ragindamas vietos gyventojus evakuotis.

Ukrainos pareigūnai ne kartą ragino Slovjansko gyventojus palikti regioną, nes prie miesto artėja fronto linija, Rusijai užėmus Sjevjerodonecką ir Lysyčanską kaimyniniame Luhansko regione.

Nuo sekmadienio mieste, kuriame prieš karą gyveno apie 100 000 žmonių, per ankstesnį Rusijos apšaudymą žuvo mažiausiai šeši asmenys ir dar 19 buvo sužeisti.

Slovjanską ir regioninį administracinį centrą Kramatorską tebekontroliuoja Ukraina, ir šie miestai yra kitas rytinį Donbasą siekiančios užimti Rusijos tikslas.

2014 metais prorusiški separatistai buvo trumpam perėmę Slovjansko kontrolę.

Šaukiamojo amžiaus vyrams Ukrainoje uždrausta palikti gyvenamąsias vietas

Ukrainos gynybos ministerija uždraudė šaukiamojo amžiaus vyrams palikti savo gyvenamąsias vietas. Kariuomenės Generalinis štabas antradienį feisbuke paprašė supratimo tokiam potvarkiam.

Generalinis štabas remiasi 1992 metų įstatymu dėl privalomos karinės tarnybos. Kad galėtų išvykti iš registruotos gyvenamosios vietos, 18-60 metų vyrams dabar reikės vietos karinės įskaitos tarnybos leidimo. Kontrolės šiuo metu pirmiausiai vykdomos prie rajonų ir miestų ribų.

Po įrašu feisbuke pasipylė pasipiktinusių ukrainiečių komentarai. Ministerija buvo kaltinama „idiotizmu“. Šis potvarkis esą tik padidins korupciją šaukimo į kariuomenę skyriuose. Baiminamasi dar didesnio ekonominio chaoso, nes traukinių mašinistai, autobusų ir sunkvežimių vairuotojai negalės išvykti į reisus. Daugelis ukrainiečių net negyvena ten, kur yra registruoti.

Rusijai vasario 24 dieną pradėjus karą, dešimtys tūkstančių šaukiamojo amžiaus asmenų pabėgo į saugesnes teritorijas šalies vakaruose. Palikti Ukrainos teritoriją uždrausta jau prieš puspenkto mėnesio įvedus karo padėtį.

Tačiau pasieniečiai reguliariai sulaiko vyrus, mėginančius nelegaliai kirsti sieną Moldovos Respublikos ar kaimyninių ES šalių sienų kryptimi.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužę kalbėjo apie 700 000 ukrainiečių, kurie kariuomenės, nacionalinės gvardijos, pasienio pajėgų ir policijos gretose gina šalį.

V. Zelenskio patarėjas: Lysyčansko užėmimas yra paskutinė Rusijos pergalė

Po Sjeverodonecko ir Lysyčansko užėmimo Rusijos daliniai, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo, daugiau pergalių nepasieks. „Tai paskutinė Rusijos pergalė mūsų teritorijoje“, – pareiškė Oleksijus Arestovyčius internete paskelbtame vaizdo įraše, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Kartu jis kalbėjo apie Ukrainos kontrpuolimą šalies pietuose. Lysyčansko ir Sjeverodonecko miestų užėmimas reiškia, kad 60 proc. Rusijos ginkluotųjų pajėgų sutelkta rytuose ir kad Rusijai bus sunku juos permesti į pietus, sakė O. Arestovyčius. Be to, rusų pajėgos patyrė didelių nuostolių. „Ir daugiau nėra pajėgų, kurios galėtų būti atgabentos iš Rusijos. Jie sumokėjo aukštą kainą už Sjeverodonecką ir Lysyčanską“, - pabrėžė V. Zelenskio patarėjas.

Tačiau sėkmingas kontrpuolimas prieš rusų pozicijas pietuose esą priklauso ir nuo pažadėtų Vakarų ginklų siuntų, kurios smarkiai padidintų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smogiamąją galią. Svarbu, kiek greitai papildymas bus gautas, sakė O. Arestovyčius.

V. Zelenskis ir B. Johnsonas vėl kalbėjosi telefonu

V. Zelenskis ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas antradienį vėl kalbėjosi telefonu, pranešė pastarojo lyderio atstovė spaudai, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Pasak atstovės, skambučio metu B. Johnsonas išreiškė V. Zelenskiui savo įsitikinimą, kad Ukrainos kariuomenė gali atsikovoti teritoriją, kurią neseniai užėmė Rusijos pajėgos. JK premjeras taip pat pateikė Ukrainos prezidentui naujausią informaciją apie Kyjivą artimiausiomis dienomis ir savaitėmis pasieksiančius britiškus ginklus, įskaitant 10 savaeigių artilerijos sistemų.

Vokietijos vyriausybė pritarė energetikos kompanijų „gelbėjimo“ įstatymo projektui

Vokietijos federalinė vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris leistų jai padėti energetikos bendrovėms, susiduriančioms su dideliais sunkumais dėl gamtinių dujų kainų šuolio, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

„Padarysime viską, ką galime, kad žiemą būtų užtikrintas tiekimas ir energijos rinkos veikimas, nepaisant kylančių kainų ir rizikų sustiprėjimo“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas).

Įstatymo projektas skelbia, kad vyriausybė gali įsigyti energetikos bendrovių akcijų. Jame taip pat numatytas kainų koregavimo mechanizmas, kuris leistų energijos tiekėjoms dalį padidėjusių sąnaudų perkelti vartotojams, tačiau ši priemonė, pasak R. Habecko, nebus įgyvendinta iš karto, o jos pritaikymas bus labai apdairus.

Įstatymo projektas artimiausiomis dienomis bus perduotas Bundestagui svarstyti.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“, patirianti milžiniškų nuostolių dėl „Gazprom“ taikomų dujų tiekimo ribojimų, veikiausiai pirmoji sulauks paramos iš valstybės.

Agentūros „Bloomberg“ žiniomis, „Uniper“ su Vokietijos vyriausybe tariasi dėl galimo maždaug 9 mlrd. eurų pagalbos paketo.

TATENA vadovas: pavojus Zaporižios branduolinėje jėgainėje kasdien auga

Tai, kad Rusija laiko užėmusi Ukrainos Zaporižios branduolinę jėgainę, anot Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), vis labiau tampa saugumo problema. Ukrainiečių vadovybė ir vietos darbuotojai esą susiduria su didžiuliu stresu ir sudėtingomis darbo sąlygomis. „Kiekvieną dieną, kai tai tęsiasi, didėja nelaimingo atsitikimo ar saugos pažeidimo rizika“, – antradienį skaitydamas pranešimą Australijos nacionaliniame universitete Kanberoje sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis.

Ši elektrinė Pietų Ukrainoje yra didžiausia atominė jėgainė šalyje ir visoje Europoje. Kompleksą jau maždaug keturis mėnesius kontroliuoja rusų kariškiai. Per tą laiką ne kartą buvo nutrūkęs duomenų perdavimas iš elektrinės. Todėl R. Grossis vėl pareikalavo galimybės TATENA komandai patekti į elektrinę.

Per savo invaziją į Ukrainą rusų daliniai buvo užėmę ir uždarą zoną aplink Černobylio atominę jėgainę, tačiau kovo pabaigoje pasitraukė.

Rusija nori labiau pritaikyti savo ekonomiką karo poreikiams

Praėjus puspenkto mėnesio nuo invazijos į Ukrainą Rusija nori savo ekonomiką labiau pritaikyti kariuomenės poreikiams. Žemieji parlamento rūmai Maskvoje antradienį po pirmojo svarstymo pritarė vyriausybės pasiūlymui dėl atitinkamų įstatymo pataisų. Jos, be kita ko, numato, kad atskiri sektoriai gali būti įpareigoti aprūpinti ginkluotąsias pajėgas skubiai reikalingomis prekėmis. Be to, šių šakų darbuotojai gali būti priversti dirbti naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis ir atsisakyti atostogų.

Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas tai, be kita ko, argumentavo padidėjusiu sankcijų spaudimu Rusijai ir Vakarų Ukrainai tiekiamais ginklais.

Kad įstatymo pataisos įsigaliotų, joms dar turi būti pritarta po antrojo ir trečiojo svarstymo. Pataisas taip pat turi priimti aukštieji parlamento rūmais ir jas pasirašyti prezidentas V. Putinas.

Kritikai ir tarptautiniai kariniai ekspertai vis pažymi, kad Rusija praėjusiais mėnesiais Ukrainoje neteko daug daugiau kareivių ir įrangos nei oficialiai nurodo.

Rusija teigia, kad per pastarąsias dešimt dienų Ukrainoje nukovė 170 „užsienio samdinių“

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, esą jo šalies kariuomenė per pastarąsias 10 dienų Ukrainoje nukovė 170 „užsienio samdinių“, praneša agentūra „Sky News“.

Šio pareiškimo nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

S. Šoigu kartu nurodė, kad Maskva tęs invaziją, kol įvykdys visus užsibrėžtus tikslus, įskaitant „pavojaus civiliams eliminavimą“.

Prieš tai Rusija yra daugybę kartų pareiškusi, neva Ukraina vykdo Donbase gyvenančių rusakalbių genocidą.

V. Zelenskis nemano, kad Baltarusija įsitrauks į karą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, kad kaimyninė Baltarusija įsitrauks į Rusijos pradėtą karą. „Mes manome, kad Baltarusija nesileis įtraukiama į šį karą. Tačiau provokacijų yra, ir jos tęsis“, - sakė V. Zelenskis antradienį vaizdo kreipimesi į „The Economist“ grupės renginį Atėnuose.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį apkaltino Ukrainą raketomis apšaudžius jo šalį. Tačiau raketos esą buvo numuštos. Rusijos sąjungininkė Baltarusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją tarnauja kaip rusų ginkluotųjų pajėgų bazė.

Ukraina savo ruožtu nurodo, kad iš Baltarusijos ne kartą buvo paleistos raketos į Ukrainos teritoriją. „Daug skirtingo kalibro raketų buvo paleista iš Baltarusijos teritorijos ir sukėlė daug kančių Ukrainai“, - sakė V. Zelenskis. Jis paragino Baltarusijos gyventojus „daryti viską, kad šalis nebūtų įtraukta į karą“. Tačiau Ukraina esą „pasirengus“ atakos atvejui.

JT pasmerkė „beprasmį“ Rusijos karą Ukrainoje

Jungtinių Tautų (JT) vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet antradienį pasmerkė „beprasmį“ Rusijos karą Ukrainoje ir kartu pareikalavo nutraukti „nepakeliamas“ civilių kančias.

M. Bachelet tai pareiškė pristatydama ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje po Rusijos invazijos. „Prasidedant penktajam karo veiksmų mėnesiui, toliau aštrėja nepakeliami konflikto Ukrainoje padariniai“, – teigė vyriausioji žmogaus teisių komisarė.

„Civiliams tenka didžiausia šių nesibaigiančių karo veiksmų našta, – pridūrė M. Bachelet. – Visų šio beprasmio karo aukų vardu: žudymai, kankinimai ir savavališki sulaikymai turi liautis.“

Pasak komisarės, dideli žuvusių civilių ir atakų prieš civilinius objektus skaičiai rodo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje nepaiso tarptautinės humanitarinės teisės. Tačiau M. Bachelet nurodė, kad, nors ir gerokai mažesniu mastu, Kyjivo pajėgos rytinėje šalies dalyje galimai taip pat nevisiškai laikėsi atitinkamų įstatymų.

M. Bachelet teigimu, iki liepos 3 d. JT Ukrainoje užfiksavo iš viso 4 889 civilių žūtis. Šis skaičius apima 335 vaikus.

Chmelnickio regione – raketų ataka

Antradienį Rusijos pajėgos paleido keturias raketas į Chmelnyckio regioną, iš kurių vieną numušė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Chmelnyckio regiono karinės administracijos pirmininkas Serhijus Hamalijus.

„Šiandien per oro pavojaus signalą rašistai paleido keturias raketas į mūsų regiono teritoriją. Vieną raketą numušė mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Kitos trys raketos pataikė į vienos iš Chmelnyckio rajono bendruomenių teritoriją“, – sakė jis.

 


Šiame straipsnyje: karaskaras UkrainojeRusijos karas prieš Ukrainą

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių