Karas: Rusijos pajėgos sulaikė 600 ukrainiečių, skelbia apie laimėjimus Ukrainos rytuose

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį patikimais pavadino pranešimus, jog Rusija vagia grūdus iš Ukrainos, kad juos perparduotų, nors Maskva blokuoja rusiškų kukurūzų eksportą.

„Yra patikimų pranešimų, kad Rusija grobia eksportui skirtus Ukrainos grūdus, kad juos parduotų savo naudai“, – sakė A. Blinkenas Valstybės departamente vykusioje konferencijoje, skirtoje aptarti apsirūpinimo maistu klausimams, kylantiems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Dabar Rusija taip pat kaupia savo eksportui skirtus maisto produktus“, – pridūrė A. Blinkenas, vardydamas staigaus kviečių ir kitų grūdų kainų augimo ir gresiančio jų trūkumo pasaulyje priežastis.

Karas „daro pražūtingą poveikį pasauliniam apsirūpinimui maistu, nes Ukraina yra vienas iš pasaulio aruodų“, sakė JAV diplomatijos vadovas.

Leidinys „The New York Times“ pirmadienį pranešė, kad iš Rusijos kontroliuojamų uostų išplaukė keli krovininiai laivai su kroviniais, kuriuos JAV pareigūnai pavadino „vogtais ukrainietiškais grūdais“.

Leidinio teigimu, Jungtinės Valstijos apie šiuos krovinius įspėjo 14 šalių, daugiausia Afrikoje, nes daugelis jų yra priklausomos nuo grūdų importo ir jau dabar susiduria su dideliais tiekimo apribojimais.

Šiuo metu dėl Rusijos karinių jūrų pajėgų blokados Juodojoje jūroje Ukrainos derlius negali būti gabenamas į įprastas paskirties vietas.

A. Blinkenas pareiškė, kad Rusijos karinis jūrų laivynas, siekdamas „šantažuoti“ pasaulį, kad šis palaikytų Maskvos sukeltą karą, neleido grūdų vežėjams išplaukti iš Juodosios jūros Odesos uosto.

„Šiuo metu dėl Rusijos karinių jūrų pajėgų blokados Juodojoje jūroje Ukrainos derlius negali būti gabenamas į įprastas paskirties vietas“, – sakė jis.

„Apie 20 mln. tonų kviečių yra įstrigę netoli Odesos esančiose saugyklose ir dėl Rusijos blokados Odesos uoste įstrigusiuose laivuose, tiesiog pripildytuose grūdų“, – kalbėjo JAV diplomatijos vadovas.

A. Blinkenas sakė, kad tai yra sąmoninga Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategija, kuria jis siekia priversti likusį pasaulį „jam pasiduoti“ ir panaikinti Maskvai taikomas sankcijas.

„Kitaip tariant, paprasčiau tariant, tai šantažas“, – pridūrė A. Blinkenas.

Vašingtonas kaltina Maskvą bandant „įbauginti“ JAV žurnalistus Rusijoje

Jungtinės Valstijos pirmadienį apkaltino Maskvą bandymu „įbauginti“ Rusijoje dirbančius amerikiečių korespondentus, kuriuos išsikvietė rusų užsienio reikalų ministerija ir kuriems grasino atsaku dėl JAV sankcijų.

„Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė jūsų kolegas, kad, cituoju, „paaiškintų jiems jų vyriausybės priešiškos linijos žiniasklaidos srityje pasekmes“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as (Nedas Praisas).

„Aiškiai pasakykime, kad Kremlius vykdo visapusišką puolimą prieš žiniasklaidos laisvę, prieigą prie informacijos ir tiesos“, – pridūrė jis, atkreipdamas dėmesį į tai, ką pavadino „aiškiomis ir akivaizdžiomis pastangomis įbauginti nepriklausomus žurnalistus“.

Gegužės pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pagrasino išsiųsti Vakarų žiniasklaidos atstovus, jei „YouTube“ ir toliau blokuos savaitines ministerijos spaudos konferencijas.

Jei mūsų žurnalistams nebus sugrąžintos jų teisės, ir Rusijos žiniasklaidai nebus grąžintos jos teisės, tos pačios priemonės paveiks jus.

Penktadienį ji dar kartą apkaltino Vašingtoną, kad šis Jungtinėse Valstijose „siekia represijų prieš Rusijos žiniasklaidą“.

„Jie daro viską, kad Rusijos žiniasklaida negalėtų dirbti“, – sakė ji ir pridūrė, kad „jei nebus normalizuotas Rusijos žiniasklaidos darbas JAV teritorijoje, bus imtasi griežtų priemonių“.

Ji sakė, kad JAV žiniasklaidos atstovai pirmadienį buvo „pakviesti“ į Rusijos užsienio reikalų ministeriją.

JAV kabelinės ir palydovinės televizijos operatoriai atsisakė Kremliaus finansuojamo kanalo RT, valstybinėms televizijos stotims taikomos JAV sankcijos. Interneto platforma „YouTube“ taip pat blokuoja daug oficialių Rusijos kanalų, įskaitant M. Zacharovos spaudos konferencijas.

Pasak M. Zacharovos, Rusijos žurnalistams nebuvo išduotos arba pratęstos JAV vizos. Kai kurie jų buvo sulaikyti ilgai apklausai oro uostuose.

„Kurių galų mes turime visa tai kentėti? Jeigu jie nori sunaikinti mūsų žiniasklaidos erdvę, tai mes sunaikinsime ją kartu, – pirmadienį sakė ministerijos atstovė. – Tai tas pats kaip kapoti šuniui uodegą po gabalėlį. Nukirskime viską iš karto ir nekankinkime.“

„Jei mūsų žurnalistams nebus sugrąžintos jų teisės, ir Rusijos žiniasklaidai nebus grąžintos jos teisės, tos pačios priemonės paveiks jus“, – perspėjo M. Zacharova.

„Kai negausite vizų, kai neturėsite akreditacijos... tik prašau, prašau, nesakykite, kad apie tai nekalbėjome“, – sakė ji naujienų agentūros AP ir kitų JAV žiniasklaidos priemonių atstovams.

Ministerijos atstovės spaudai įspėjimas nuskambėjo tvyrant didelei įtampai Maskvos santykiuose su Vakarais dėl karo Ukrainoje, kurį Rusija vadina specialia karine operacija.

Dauguma užsienio naujienų organizacijų nutraukė arba sustabdė savo darbą Rusijoje, kai kovą šalyje buvo priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už pranešimus, neva diskredituojančius Rusijos kariuomenę.

Tačiau M. Zacharova nenurodė termino, kada Rusija ketina imtis atsakomųjų veiksmų. Vizos žurnalistams išduodamos ir akreditacijos pratęsiamos tik trims mėnesiams.

N. Price’as teigė, kad Maskva šitaip reaguoja į tai, jog prieš mėnesį į juodąjį sąrašą buvo įtraukti trys Rusijos televizijos kanalai – „Pervyj Kanal“, „Rossija-1“ ir NTV. Tai yra dalis tarptautinių sankcijų, paskelbtų dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

Jis apkaltino Maskvą „klaidinga ekvivalencija“ lyginant nepriklausomus JAV žurnalistus su Rusijos žiniasklaida, kuriai taikomos sankcijos ir kurią jis pavadino „propagandiniais Rusijos vyriausybės ginklais“.

„Jungtinės Valstijos ir toliau išduoda vizas kvalifikuotiems Rusijos žurnalistams, ir mes neatšaukėme nė vieno Jungtinėse Valstijose dirbančio Rusijos žurnalisto užsienio spaudos centro įgaliojimų“, – sakė jis.

Rusija uždraudė atvykti į šalį daugiau amerikiečių

Rusija pirmadienį uždraudė įvažiuoti į šalį daugiau JAV piliečių, įskaitant iždo sekretorę Janet Yellen (Džanet Jelen), taip atsakydama Vašingtonui už panašias priemones, taikomas Rusijos piliečiams dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Maskva paskelbė analogiškas sankcijas 963 asmenims, tarp jų – JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjui Markui Zuckerbergui (Markui Zakerbergui) ir aktoriui Morganui Freemanui (Morganui Frimanui).

Naujas sąrašas papildytas dar 61 pavarde – dauguma jų yra vyriausybės pareigūnai, taip pat keli stambių bendrovių, daugiausia gynybos ir energetikos sektorių, vadovai.

Be J. Yellen, sankcijos bus taikomos energetikos sekretorei Jennifer Granholm (Dženifer Grandholm) ir palydovinio ryšio bendrovės „OneWeb“ generaliniam direktoriui Neilui Mastersonui (Nilui Mastersonui).

Į sąrašą taip pat įtraukti kino studijos „Universal Pictures“ ir reitingų agentūros „Fitch“ vadovai.

„Į sąrašą įtrauktas 61 Amerikos pilietis, įskaitant stambių karinio pramoninio komplekso įmonių, žiniasklaidos platformų ir reitingų agentūrų, orlaivių ir laivų statybos bendrovių vadovus“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Nuo puolimo Ukrainoje pradžios Kremlius uždraudė įvažiuoti į Rusiją šimtams Vakarų šalių piliečių.

V. Zelenskis demaskavo A. Lukašenkos sumanymą: mes suprantame, kodėl mums tai siūloma

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis negali svarstyti galimybės eksportuoti grūdus geležinkeliais per Baltarusiją į uostus prie Baltijos jūros.

Mes nesame pasirengę laikytis šio formato ir padėti savo „draugiškiems“ kaimynams.

„Kalbant apie Baltarusiją... mums pasiūlyta transportuoti [grūdus] per Baltarusiją geležinkeliais. Mes suprantame ir transportavimo apimtis. Tačiau suprantame, kodėl mums tai siūloma. Mes nesame pasirengę laikytis šio formato ir padėti savo „draugiškiems“ kaimynams“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis ne kartą kaltino Baltarusijos režimą dėl paramos Rusijai kare prieš Ukrainą, o Aliaksandras Lukašenka daug kartų, ypač Kremliaus karinės invazijos į provakarietišką kaimynę pradiniame etape, grasino pasiūsiąs savo karius link Kyjivo, tačiau šie grasinimai, kaip vėliau paaiškėjo, veikiau tebuvo retoriniai.

Baltarusijos autoritarinis lyderis A. Lukašenka su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu) praėjusį penktadienį aptarė Ukrainos grūdų tranzito per Baltarusiją į Baltijos valstybių uostus galimybę, tačiau su sąlyga, kad šiuose uostuose bus leista krauti baltarusiškus krovinius.

Baltarusijos prezidentūra skelbė, esą A. Guterresas paprašė kelių dienų pertraukos, kad galėtų aptarti tokį pasiūlymą su suinteresuotų valstybių vadovais.

Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, kuriuos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.

Žiniasklaida: Indija ketina pirkti iš Rusijos dar daugiau naftos

Indija ketina padvigubinti rusiškos naftos importą, naudodamasi didelėmis nuolaidomis, kurias dėl Rusijos tarptautinės izoliacijos siūlo kompanija „Rosneft“.

Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su Indijos valstybinių bendrovių planais.

„(Indijos) valstybiniai perdirbėjai kartu dirba, kad užbaigtų derybas ir sudarytų naujas šešių mėnesių sutartis dėl Rusijos naftos tiekimo į Indiją“, - teigia šaltiniai.

Pasak jų, taip pat svarstomi naftos gabenimo ir draudimo klausimai.

Pranešama, kad gegužę į Indiją kasdien buvo atgabenama apie 740 tūkst. barelių rusiškos naftos palyginti su 284 tūkst. barelių balandį ir 34 tūkst. barelių prieš metus.

Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai ir kitoms šalims smarkiai apribojus angliavandenilių importą iš Rusijos dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą, tiek valstybinės, tiek privačios Indijos naftos perdirbimo įmonės perka daugiau rusiškos naftos.

Švedijos vyriausybės laukia sunkus balsavimas dėl nepasitikėjimo

Švedijos įstatymų leidėjai antradienį surengs balsavimą dėl nepasitikėjimo šalies teisingumo ministru, o tai gali sukelti vyriausybės krizę, praėjus vos kelioms savaitėms, kai šalis pateikė prašymą įstoti į NATO.

Potenciali krizė taip pat ištiko nepraėjus nė metams, kai Švedijos vyriausybė buvo nuversta, bet po kelių savaičių atgaivinta.

Balsavimą, kurį parlamente numatyta surengti 12 val. (10 val. GMT laiku), inicijavo kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija, kaltinanti teisingumo ministrą Morganą Johanssoną nesugebėjimu pažaboti gaujų smurto.

Konservatorių Nuosaikiųjų partija kartu su Liberalų partija ir krikščionimis demokratais paskelbė, kad palaikys pasiūlymą. Keturios partijos kartu turi 174 vietas parlamente, tačiau joms reikia dar vieno balso, kad pasiūlymas būtų priimtas. Jei parlamentas balsuotų prieš M. Johanssoną, jis turės būti atleistas iš pareigų. Ministrė pirmininkė Magdalena Andersson leido suprasti, kad tai reikš ir jos atsistatydinimą, o tai sukels dar vieną vyriausybės krizę šalyje.

M. Andersson žurnalistams sakė, kad vyriausybės sprendimai priimami kolektyviai, todėl balsavimas dėl politinio nepasitikėjimo M. Johanssonu būtų ir balsavimas prieš vyriausybę. „Netoli mūsų vyksta karas, esame labai jautrioje padėtyje, nes kartu su Suomija siekiame narystės NATO“, – ketvirtadienį sakė pastebimai nusiminusi M. Andersson. „Tad sukurti politinės netvarkos ir nesaugumo situaciją yra visiškai neatsakinga“, – teigė ji.

Kadangi trūksta tik vieno balso, viską nuspręsti galėtų nepriklausoma parlamentarė Amineh Kakabaveh, buvusi Kairiosios partijos narė, kaip nepriklausoma išrinkta į parlamentą nuo 2019 metų.

Irano kurdų kilmės A. Kakabaveh  jau atsidūrė Švedijos politikos centre, nes šiuo metu Turkija blokuoja šalies siekį įstoti į NATO. Ankara kaltina Stokholmą suteikus saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės laiko „teroristine“ grupuote. Praėjusią savaitę paskelbus balsavimą, A. Kakabaveh pareiškė, kad siekia valdančiųjų socialdemokratų patikinimo, jog jie nepasiduos Turkijos reikalavimams, stengdamiesi nutiesti kelią narystei, kitaip ji ketina balsuoti prieš M. Johanssoną.

Pirmadienį A. Kakabaveh sakė transliuotojui SVT dar neapsisprendusi, kaip balsuos. Tačiau analitikai atkreipė dėmesį, kad net jei ministrė pirmininkė M. Andersson atsistatydins, ji greičiausiai liks vadovauti laikinajai vyriausybei, nes iki rugsėjį numatytų visuotinių rinkimų liko tik keturi mėnesiai.

J. Bidenas prieš Rusijos agresiją išslaptino JAV žvalgybos duomenis dėl sąjungininkų skepticizmo

JAV prezidentas Joe Bidenas davė nurodymą išslaptinti žvalgybos duomenis prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, kadangi partneriai ir sąjungininkai skeptiškai žiūrėjo į oficialių Amerikos asmenų pareiškimus apie Kremliaus rengiamą puolimą.

Tai pareiškė Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, praneša televizijos kanalas CNN.

„Kai mes paaiškinome (situaciją) savo politikams, o mūsų politikai kreipėsi į savo pašnekovus, jie pastebėjo, kad partnerių požiūris yra gana skeptiškas“, – pirmadienį kibernetinio saugumo konferencijoje sakė A. Haines.

„Todėl prezidentas grįžo pas mus ir pasakė: „Jūs turite kuo plačiau dalytis informacija ir įsitikinti, kad žmonės mato tai, ką matote jūs, kad mes vėl galėtume bendradarbiauti ir galbūt turėti produktyvesnių pokalbių apie tai, kaip rengtis Rusijos įsiveržimui“, – teigė pareigūnė.

Ji pridūrė, kad JAV „plačiai dalijosi (informacija) su partneriais ir sąjungininkais“ ir galiausiai parengė „dalijimosi mechanizmus“, kuriuos bus galima panaudoti ateityje.

Ragina neskubėti daryti išvadų apie V. Putino sveikatą

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys ragina nespekuliuoti apie V. Putino sveikatą, nes, anot jo, nepatikrinti duomenys apie Rusijos lyderio ligas galėtų būti informacinių kontratakų dalis.

„Daryti greitas išvadas apie ligą, o ypač tada, kai tai aktualu, nes atsako, kiek visa tai tęsis, aš neskubėčiau. Tai labiau tam tikras spekuliatyvus dalykas ir informacinių kontratakų dalis negu žinios siuntimas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėjas bei paragino nespekuliuoti.

„Tai mes turime turėti faktus, konkrečią informaciją, o tada būtų galima tai daryti. Aš nepasileisčiau į tas spekuliacijas, kas galėtų būti ar nebūti su vienu ar kitu asmeniu“, – pridūrė jis.

K. Budrys pabrėžė, kad žvalgybos analitikai nuolat tikrina viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos patikimumą, todėl erdvės spekuliacijoms ir klaidoms negalime palikti.

„Žvalgybos analitikai vertina, jiems reikia konkrečių duomenų ir informacijos patikimumo. (...) Ir tokie vertinimai yra labai reikalingi visiems sprendimo priėmėjams, todėl jokios erdvės klaidai neturime palikti“, – komentavo K. Budrys.

ELTA primena, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje kalbama apie tariamas V. Putino ligas, tačiau tiesioginių įrodymų nėra.

V. Zelenskis įsitikinęs, kad nepaisant Vokietijos nenoro Ukraina gaus ES kandidatės statusą

V. Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad jo šaliai per artimiausias kelias savaites bus suteiktas Europos Sąjungos (ES) kandidatės statusas, nepaisant Vokietijos nenoro paremti Kyjivo siekį tapti ES nare.

„Tai bus sprendimas ne tik Ukrainai, bet ir visam Europos projektui“, – pirmadienį savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tai, kas nutiks, lems, ar ES turės ateitį, ar ne.

Europos Komisija artimiausiu metu planuoja nuspręsti, kaip geriausiai elgtis su Ukrainos narystės siekiu, šalis pateikė prašymą netrukus po Rusijos vasario pabaigoje pradėtos plataus masto invazijos į kaimynę. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškiai pasakė, kad Ukrainai neturėtų būti suteiktas sutrumpintas kelias į narystę ES, ir nors kitos ES valstybės jau pareiškė paramą suteikti Ukrainai kandidatės statusą, Vokietijos vyriausybė tam nepritaria.

Atsižvelgdamas į tai, V. Zelenskis išsiuntė savo ryšių ir teritorijų plėtros ministrą Oleksijų Černyšovą kaip specialųjį pasiuntinį į Berlyną stumti Ukrainos stojimo į ES planus. Kyjivas ir toliau tikisi, kad birželio 23–24 dienomis vyksiančiame ES viršūnių susitikime 27 ES valstybių narių vadovai įvardins Ukrainą kandidate į bloką.

„Europos Sąjunga turi priimti Ukrainą“, – sakė O. Černyšovas prieš susitikimus Berlyne, pabrėžęs, kad jo šalis nesiekia lengvatinio režimo. „Mes nesitikime įstojimo per užpakalines duris, kaip ir nesitikime greito kelio Ukrainai“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kyjivas nesuinteresuotas jokia kita partnerystės su ES forma, kaip siūlo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o tik visaverte naryste. „Šiuo metu neplanuojame svarstyti jokio kito formato“, – sakė jis.

JT: Ukrainą ištiko seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis krizės

Ukrainoje tebėra paplitęs seksualinis smurtas, o sunki humanitarinė padėtis karo draskomoje šalyje virsta „prekybos žmonėmis krize“, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais.

Pramila Patten (Pramila Paten) pareiškė JT Saugumo Tarybai, kad šios institucijos rezoliucijos, skirtos užkirsti kelią žaginimui ir kitiems seksualiniams išpuoliams konfliktų metu, neatitinka tikrovės, kurioje atsiduria pažeidžiamiausieji – moterys ir vaikai.

Pasak P. Patten, iki birželio 3 dienos JT žmogaus teisių biuras gavo 124 pranešimus apie įtariamus seksualinio smurto konfliktų metu atvejus: 97 iš jų buvo susiję su moterimis ir mergaitėmis, 19 – su vyrais, septyni – su berniukais, dar vienas – su nežinomos lyties asmeniu. Pranešimai šiuo metu tikrinami.

JT pasiuntinė nurodė, kad Ukrainos generalinė prokurorė per gegužę surengtą vizitą ją informavo, jog laikotarpiu nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją iki balandžio 12-osios buvo pranešama apie šias su konfliktu susijusio seksualinio smurto formas: „išžaginimą, grupinį išžaginimą, nėštumą po išžaginimo, bandymą išžaginti, grasinimą išžaginti, vertimą stebėti prieš partnerį ar vaiką vykdomą seksualinį smurtą ir priverstinį apsinuoginimą“.

Anot P. Patten, konfliktų istorija rodo, kad „seksualinis smurtas yra nusikaltimas, apie kurį itin dažnai nepakankamai pranešama“. Taigi, nuo pat bet kokio ginkluoto konflikto pradžios būtina stiprinti prevenciją ir apsaugą bei teikti paslaugas nukentėjusiesiems, pabrėžė pareigūnė.

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia kategoriškai paneigė ir pasmerkė visus kaltinimus dėl Rusijos karių seksualinio smurto kaip „melą“. Jo teigimu, Rusijos kariai privalo laikytis griežtų taisyklių, draudžiančių kankinti civilius gyventojus ir prieš juos smurtauti.

V. Nebenzia pareiškė, kad tokios taisyklės netaikomos Ukrainos „nacionalistiniams batalionams“, ir tvirtino, kad tarptautinė bendruomenė netrukus sužinos „visą tiesą apie šiuos nusikaltimus, įskaitant seksualinio pobūdžio nusikaltimus, kuriuos įvykdė Ukrainos nacionalistiniai daliniai ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos“.

Ukrainos ambasadorius prie JT Serhijus Kyslycia savo ruožtu nurodė, kad jo šalies teisėsauga, žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos „ir toliau praneša apie daugybę Rusijos karių vykdomo seksualinio smurto atvejų“.

Diplomato teigimu, Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad „tarp rusų žagintojų aukų yra nepilnamečių ir pagyvenusių moterų“, taip pat „užregistruota ir mirčių“.

Tuo metu JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas Greenfield (Linda Tomas Grinfild) paminėjo „marias patikimų pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus žiaurumus prieš civilius gyventojus“, įskaitant „siaubingus seksualinio smurto atvejus“.

„Vis dažniau skamba kaltinimai, kad Rusijos kariai lytiškai užpuola moteris ir mergaites, taip pat vyrus ir berniukus, – pareiškė ambasadorė. – Iš Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojos išgirdome, kad Rusijos kariai ištisas valandas žagino ukrainietes, o paskui jas nužudė.“

P. Patten, kuri taip pat lankėsi priėmimo centruose ir sienos perėjimo punktuose Lenkijoje ir Moldovoje, paminėjo keletą pasakojimų apie bandymus prekiauti žmonėmis. JT pasiuntinė išreiškė rimtą susirūpinimą dėl to, kad „nėra nuosekliai tikrinami apgyvendinimo siūlymai ir vežimo tvarka“ nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Jos duomenimis, daugiau kaip 90 proc. šių pabėgėlių yra moterys ir vaikai.

Pasak pareigūnės, Ukraina suformavo laikinąją darbo grupę prekybos žmonėmis klausimams spręsti, tačiau ne mažiau svarbu diegti pabėgėlių apsaugos sistemas visose tranzito ir paskirties šalyse bei visose sienos perėjose.

Anot P. Patten, kadangi sunki humanitarinė padėtis „virsta prekybos žmonėmis krize“, būtina skubiai imtis tarpvalstybinių veiksmų „humanitariniams partneriams, teisėsaugos institucijoms, pasienio pajėgoms, už imigraciją atsakingiems pareigūnams ir politiniams lyderiams“. Ji taip pat paragino sudaryti atitinkamą „regioninį susitarimą“.

Ukraina prieštarauja TATENA vadovo vizitui Rusijos pajėgų užgrobtoje atominėje jėgainėje

Ukraina antradienį pareiškė nepritarianti jokiam Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi (Rafaelio Grosio) vizitui Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri yra užimta Rusijos pajėgų.

„Ukraina nekvietė Grossi aplankyti Zaporižios jėgainės ir anksčiau nesutiko, jis surengtų tokį vizitą. Vizitas elektrinėje būtų įmanomas tik kai Ukraina susigrąžins tos vietos kontrolę“, – sakoma per platformą „Telegram“ paskelbtame Ukrainos atominės energetikos agentūros „Enerhoatom“ pareiškime.

Zaporižios atominę elektrinę Rusijos pajėgos užėmė kovo pradžioje, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę. Jėgainė, esanti Dniepro upės pakrantėje į pietus nuo Ukrainos kontroliuojamo Zaporižios miesto, buvo užimta per kautynes, sukėlusias didelį gaisrą komplekso mokymų centre.

Spinduliuotės lygis tuomet nepadidėjo, tačiau susirėmimai vis tiek sukėlė didelį nerimą, juolab, kad Ukrainoje 1986 metais įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa – avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

Padėtis elektrinėje, kurioje veikia šeši iš 15 Ukrainos reaktorių, pajėgūs aprūpinti elektros energija 4 mln. namų, kelia didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei.

R. Grossi anksčiau sakė, kad inspektoriams „nepaprastai svarbu“ turėti galimybę patekti į Zaporižios kompleksą, pastatytą 9-o dešimtmečio pradžioje, bet pastaraisiais metais modernizuotą.

Rusija tvirtina besiimanti visų būtinų atsargumo priemonių elektrinėje, kur jos kariai dabar patruliuoja prie milžiniškų ir gerai sutvirtintų raudonų kupolų pavidalo reaktorių.

Maskva praeitą mėnesį užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą.

Vokietijos kancleris atmeta kritiką dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiuosius ginklus

Lietuvoje viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) atmeta kritiką dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiuosius ginklus.

„Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų karine prasme, turbūt, gal tik Jungtinės Amerikos Valstijos teikia didesnę paramą, bet Vokietija tikrai teikia labai didelę paramą Ukrainai: teikiame dideliais kiekiais amuniciją, šarvuotąsias sistemas, turės būti pristatytos ir pačios moderniausios haubicos į Ukrainą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Vokietijos kancleris.

Anot jo, šiuo metu Vokietijoje Ukrainos kariai apmokomi naudotis šia ginkluote.

„Labai dažnai būna tokių pranešimų, kurie visiškai neatitinka tikrovės, kad ukrainiečiai nenori kažkokių ginklų (...). Mes iš tikrųjų labai remiame Ukrainą, vyksta taip vadinamieji ginklų mainai, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, su Čekija, Graikija, kitomis valstybėmis, ir tikrai tais ginklais ukrainiečiai galės pasinaudoti“, – patikino O. Scholzas.

„Mano priimti sprendimai, kad Vokietija konflikto metu nusprendė tiekti ginklus, tai yra sprendimas, kurį įgyvendiname plačiai“, – pridūrė jis.

Ilgą laiką delsusi siųsti ginklus kariaujančiai šaliai, dabar Vokietija susiduria su spaudimu suteikti Kyjivui sunkiųjų ginklų. Jų kol kas Berlynas tiesiogiai nesiunčia, tačiau prašo tą daryti kitas šalis, pažadant kompensuoti praradimus.

Praėjusią savaitę O. Scholzas pareiškė, kad sutarė su Graikija, jog Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno. Vokietija panašią sutartį jau yra pasirašiusi su Čekija.

Berlynas taip pat yra pažadėjęs naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“, jos turėtų pasiekti Ukrainą liepą, savaeigių haubicų. Vis dėlto Kyjivas iš Vokietijos tikisi daugiau – tiesiogiai siunčiamų tankų „Leopard“, pėstininkų kovos mašinų „Marder“.

Rusija teigia užėmusi visus Ukrainos Sjevjerodonecko miesto gyvenamuosius rajonus

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį sakė, kad Maskvos pajėgos visiškai kontroliuoja visus Ukrainos Sjevjerodonecko miesto gyvenamuosius rajonus.

Sjevjerodoneckas – didžiausias ukrainiečių vis dar kontroliuojamas miestas rytinėje Luhansko srityje – pastarosiomis savaitėmis tapo kovų epicentru.

„Sjevjerodonecko miesto gyvenamieji rajonai visiškai išvaduoti“, – per televizijos transliuotą Gynybos ministerijos posėdį sakė S. Šoigu.

Rusų kariuomenė dar stengiasi perimti šio svarbaus miesto Ukrainos rytuose „pramoninės zonos ir artimiausių gyvenviečių“ kontrolę, pridūrė ministras.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, rusai pasiekė reikšmingų laimėjimų Ukrainos rytuose ir išplėtė promaskvietiškų separatistų teritorijas.

Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja Ukrainos rytuose esantį Mariupolio uostamiestį. Prieš karą tai buvo antras pagal teikiamų paslaugų kiekį Ukrainos uostas.

„Mariupolio uostas baigtas išminuoti. Jis dirba normaliai ir priėmė pirmuosius krovinių laivus“, – sakė S. Šoigu.

Jis pridūrė, kad nuo Maskvos puolimo pradžios rusų pajėgoms pasidavė 6 489 ukrainiečių kariai.

Ukrainoje žuvo rusų generolas, patvirtina separatistai

Prokremliški Ukrainos separatistai antradienį patvirtino, kad per Maskvos karą šioje šalyje žuvo dar vienas rusų generolas.

Apie generolo majoro Romano Kutuzovo žūtį per kautynes rytiniame Donbaso regione anksčiau pranešė Rusijos valstybinės televizijos karo korespondentas, bet nepatvirtino pareigūnai Maskvoje.

Ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ sekmadienį pranešė, kad generolas R. Kutuzovas žuvo per kautynes Mykolajivkos gyvenvietėje į šiaurę nuo Popasnos miesto Luhansko srityje.

R. Kutuzovo žūtį pirmadienį patvirtino Ukrainos kariuomenė. Šis generolas, vadovavęs prorusiškų separatistų apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) 1-ajam armijos korpusui, „oficialiai denacifikuotas ir demilitarizuotas“, sakoma Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo „Facebook“ žinutėje.

Antradienį DLR lyderis Denisas Pušilinas išreiškė savo „nuoširdžią užuojautą“ R. Kutuzovo, „savo pavyzdžiu parodžiusio, kaip tarnauti tėvynei“, šeimai ir draugams.

„Kol mūsų generolai kovoja petys į petį su kareiviais, mūsų šalis ir mūsų valstybė bus nenugalimos“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pareiškė D. Pušilinas. Jis taip pat paskelbė nespalvotą R. Kutuzovo nuotrauką.

Pranešimai pasirodė Rusijos pajėgoms ir jų sąjungininkams separatistams tęsiant didelį puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur vyksta įnirtingos kovos dėl Sjevjerodonecko miesto.

Ukrainiečių kariuomenė skelbia nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną nukovusi kelis rusų aukščiausio rango karininkus, bet tikslus skaičius nėra aiškus, nes Maskva retai skelbia apie savo nuostolius.

Gegužės pradžioje JAV žvalgyba pranešė, kad jau žuvo 8–10 rusų generolų.

Kovo pabaigoje šimtai žmonių Rusijos aneksuotame Kryme dalyvavo Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojo Andrejaus Palijaus, žuvusio per kovos veiksmus netoli Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, laidotuvėse.

Balandį antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge įvyko generolo majoro Vladimiro Frolovo laidotuvės. Vietos pareigūnai patvirtino, kad jis mirė „didvyrio mirtimi“ Ukrainoje.

Ukraina surengė oro antskrydžius prieš Rusijos pozicijas šalies pietuose

Nors padėtis Rytų Ukrainoje iš esmės nepasikeitė, Ukrainos kariuomenė antradienio rytą pranešė per naktį surengusi kelis antskrydžius prieš Rusijos pozicijas Pietų Ukrainoje. „Ukrainos sraigtasparniai smogė priešo pajėgų grupėms Chersono srityje, o lėktuvai – į amunicijos sandėlius Mykolajivo srityje“, – antradienį paskelbė generalinis štabas.

Iki šiol dėl Rusijos oro pranašumo Ukraina taupiai naudojo savo oro pajėgas kare.

Ukrainai atsiėmus kelis kaimus palei sieną tarp Juodosios jūros Mykolajivo ir Chersono regionų, Rusijos kontrpuolimas Lozovės ir Bila Krynicios kryptimi buvo nesėkmingas, nepaisant Rusijos artilerijos ir oro pajėgų paramos, sakoma antradienio ataskaitoje apie padėtį.

Pasak Vašingtone veikiančio Karo studijų instituto (ISW) analitikų, Ukrainos kariuomenei pavyko atstumti Rusijos karinį jūrų laivyną nuo Ukrainos Juodosios jūros pakrantės. Tad Rusijos Juodosios jūros laivynas dabar veikia saugiu maždaug 100 kilometrų atstumu nuo kranto, o tai mažina spaudimą Ukrainos uostams. Analizė atitinka Ukrainos gynybos ministerijos pirmadienį pateiktą situacijos apibūdinimą.

Tačiau rytų fronte padėtis Ukrainos pajėgoms tebėra sudėtinga, Rusijos kariuomenė, kovojanti kartu su prorusiškomis separatistų pajėgomis Rytų Ukrainoje, beveik užėmė Svjatohirsko miestą Ukrainos Donecko srityje. „Svjatohirskas praktiškai išlaisvintas. Vyksta valymas“, – pirmadienio vakarą Rusijos televizijai sakė separatistinės Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas.

Svjatohirskas svarbus dėl netoliese esančios Šventųjų kalnų lavros - ant kalvos šlaito įskiūrusio vienuolyno, vienos svarbiausių Rusijos stačiatikybės šventovių. Tačiau antradienio rytą nė viena šalis nepateikė informacijos apie ten susiklosčiusią situaciją.

Toliau į vakarus Rusijos kariuomenė pasistūmėjo Slovjansko, kito pagrindinio Rusijos taikinio Donbaso regione, nes jis yra Ukrainos kariuomenės operacijų bazė Donbase, link.

Pirmadienio vakarą Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius kalbėjo apie „labai sunkią savaitę“, laukiančią Ukrainos pajėgų Donbase, ir perspėjo dėl blogiausio scenarijaus, jei Sjeverodonecko miestas atiteks Rusijos pajėgoms ir prasidės Slovjansko miesto apgultis.

Turkija pirks iš Ukrainos grūdus su daugiau kaip 25 proc. nuolaida

Turkija ketina pirkti iš Ukrainos grūdus su daugiau kaip 25 proc. nuolaida. Ankara taip pat deda diplomatines pastangas atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų.

Tai pareiškė Turkijos žemės ir miškų ūkio ministras Vahitas Kirişci, kurį cituoja laikraštis „Yeni Safak“.

„Su Ukraina susitarta dėl grūdų pirkimo su daugiau kaip 25 proc. nuolaida. Bet ji susiduria su problemomis saugumo ir produkcijos eksporto klausimais ir nori, kad Turkija būtų arbitras šiame procese. Mumis pasitiki ir Rusija, ir Ukraina“, – teigė ministras.

Pasak jo, šią savaitę Turkijoje įvyks du svarbūs susitikimai, skirti Ukrainos grūdų tiekimui į pasaulio rinkas.

Vienas iš jų bus surengtas Stambule. Jame Turkijos, Ukrainos, Rusijos ir JT atstovai tarsis dėl centro, kuris stebėtų Ukrainos grūdų gabenimą jūra, įsteigimo. O žaliojo koridoriaus sudarymo klausimas trečiadienį Ankaroje bus svarstomas su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu.

Portalas „rbc.ua“ primena, jog neseniai buvo pranešta, kad Rusija ir Turkija aptarė preliminarius susitarimus dėl žemės ūkio produkcijos eksporto Juodąja jūra atblokavimo, bet jos savo planų nederino su Ukraina.

Rusija paskelbė sankcijas dar 61 JAV piliečiui, įskaitant šalies iždo sekretorę

Rusija į savo sankcijų sąrašus įtraukė dar 61 JAV pilietį ir uždraudė jam atvykti į šalį, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Pasak ministerijos, sankcijos, be kita ko, paskelbtos iždo sekretorei Janet Yellen, prekybos įgaliotinei Katherine Tai, sankcijų koordinavimo biuro vadovui Jamesui O'Brienui ir gynybos bendrovių, socialinių tinklų platformų, reitingų agentūrų bei lėktuvų ir laivų statybos bendrovių vadovams, taip pat pavieniams Valstybės departamento pareigūnams.

Ministerijos teigimu, naujausios sankcijos paskelbtos reaguojant į „vis besiplečiančias JAV sankcijas Rusijos politikos ir visuomenės veikėjams bei vietos verslų atstovams“.

Gegužę Rusija draudimą įvažiuoti į šalį įvedė dar 963 amerikiečių pareigūnams, įskaitant prezidentą Joe Bideną ir valstybės sekretorių Antony'į Blinkeną. Sankcijos taip pat paskelbtos daugeliui Senato ir Atstovų rūmų narių, buvusiems ir pareigas einantiems vyriausybės pareigūnams, žurnalistams, kariniam personalui, advokatams ir bendrovių vadovams.

Karas Ukrainoje jau pražudė 263 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 263 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar mažiausiai 467 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Į Odesą atvykusi Vokietijos ministrė kalba apie pavojų Ukrainos kultūrinei tapatybei

Vokietijos kultūros ministrė Claudia Roth, šiuo metu viešinti Odesos uostamiestyje prie Juodosios jūros, sako, kad Rusijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę ir šalies kultūriniam identitetui. „Šis karas taip pat yra karas prieš kultūrą, prieš demokratijos kultūrą“, – antradienį sakė Žaliųjų politikė.

Per daugiau nei tris mėnesius trunkantį karą sunaikintos arba apgriautos 375 kultūros įstaigos, nukentėjo 137 bažnyčios. „Tampa aišku: puolama Ukrainos kultūrinė tapatybė“, – sakė ji.

Šis karas taip pat yra karas prieš kultūrą, prieš demokratijos kultūrą.

C. Roth pažadėjo paramą šaliai. „Dabar bandome pasiųsti tarptautinį signalą palaikydami Odesos senamiesčio paskelbimą Pasaulio paveldo miestu“, – sakė ji Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF laidoje „Morgenmagazin“. Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti atitinkamą atsakomybę, tai gali būti ir papildoma apsauga nuo atakų, sakė ji.

C. Roth taip pat pasisakė už tai, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. „(Kalba eina) apie mūsų bendras vertybes – laisvės, teisingumo ir taikaus gyvenimo vertybes“, – sakė C. Roth. Ministrė pabrėžė, kad Vokietija taip pat remia Ukrainos archyvų skaitmenizavimą: „Čia taip pat puolamos bibliotekos ir seni archyvai, kitaip tariant, miestų, bendruomenių, visuomenės atmintis“.

C. Roth yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, apsilankiusi Odesoje nuo karo pradžios vasario pabaigoje. Miestas laikomas ne tik kultūros didmiesčiu, bet ir strategiškai svarbus, ypač dėl didelio uosto.

Rusijos žurnalistas A. Nevzorovas dar neturi Ukrainos pilietybės

Rusijos žurnalistas Aleksandras Nevzorovas dar neturi Ukrainos pilietybės. Tai interviu televizijos kanalui „24 kanal“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša „Ukrinform“.

„Dėl Nevzorovo. Atidėkime šį klausimą į atskirą stalčių. Jis dar neturi pilietybės, jis jos tik paprašė“, – sakė pareigūnas.

Anot O. Danilovo, kiekvienas žmogus, norintis gauti Ukrainos pilietybę, turi atlikti tam tikrą procedūrą.

„Jeigu norite atlikti tam tikrą procedūrą, jūs galite tai padaryti. Viskas apibrėžta mūsų konstitucijoje, mūsų įstatymuose“, – pažymėjo NSGT sekretorius.

Jo manymu, dabar atsiras daug žmonių, norinčių turėti Ukrainos pilietybę. Todėl, pasak O. Danilovo, apsispręsti, ką palaikai Rusijos kare su Ukraina, reikėjo anksčiau.

Birželio 3 d. Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos atstovai naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką dėl Ukrainos pilietybės suteikimo Rusijos žurnalistui A. Nevzorovui ir jo žmonai.

„Šis įsakas tikrai pasirašytas. Daugiau nieko negalime komentuoti“, – sakė jie.

Kaip jau buvo pranešta, gegužės 6 d. Maskvos miesto Basmano rajono teismas už akių suėmė žurnalistą A. Nevzorovą, Rusijoje pripažintą užsienio agentu, „už žinomai melagingos informacijos apie RF ginkluotąsias pajėgas platinimą“. Anksčiau buvo paskelbta žurnalisto paieška.

Rusijos superjachta Fidžyje perduota JAV valdžiai

Fidžio teismas antradienį perdavė Rusijos superjachtą JAV valdžios institucijoms ir pareiškė, kad ji gali būti išplukdyta iš Ramiojo vandenyno valstybės, taip užbaigdamas aštuonias savaites trukusį ginčą.

300 milijonų dolerių vertės „Amadea“, JAV siejama su milijardieriumi Rusijos politiku Suleimanu Kerimovu, kuriam taikomos sankcijos, konfiskuota Vašingtono prašymu balandžio mėnesį atvykusi į Fidžį.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir vyriausiasis teisėjas Kamalas Kumaras antradienį atmetė praėjusią savaitę registruotų laivo savininkų „Millemarin Investments“ prašymą atidėti teismo įsakymo vykdymą. Valstybinio kaltinimo direktorius Christopheris Pryde'as sakė, kad teisėjo sprendimas reiškia, jog JAV teisingumo departamento orderis konfiskuoti laivą priimtas. „Sprendimu pripažįstamas Fidžio įsipareigojimas gerbti tarptautinius savitarpio pagalbos prašymus ir tarptautinius Fidžio įsipareigojimus“, – sakoma Ch. Pryde'o pranešime. „Teismas pripažino JAV orderio galiojimą ir sutiko, kad su pinigų plovimu ir nuosavybe susiję klausimai turi būti sprendžiami pradinės jurisdikcijos teisme, šiuo atveju – JAV Kolumbijos apygardos teisme. „Amadea“ perduodama JAV valdžiai ir dabar paliks Fidžį“.

Tai užbaigia užsitęsusį teisinį procesą, per kurį Fidžio gynybos advokatas Feizelis Haniffas neigė, jog savininkas yra S. Kerimovas, ir tvirtino, kad Fidžio įstatymas, pagal kurį 106 metrų ilgio „Amadea“ buvo sulaikyta, neleidžia Jungtinėms Valstijoms paimti laivo. Prieš tai F. Haniffas pateikė apeliacinius skundus tvirtindamas, kad tikrasis laivo savininkas yra Eduardas Chudainatovas, turtingas rusas, kuriam sankcijos netaikomos.

Jungtinės Valstijos 2018 m. skyrė sankcijas S. Kerimovui dėl įtariamo pinigų plovimo ir nuo to laiko dar kelios šalys bei Europos Sąjunga pritaikė jam sankcijas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

FTB agentai įlipo į „Amadea“ netrukus, kai balandžio viduryje jachta atvyko į Fidžio Lautokos uostą. JAV laivo arešto orderio dalis, kurioje išvardijamos priežastys manyti, jog jachtos savininkas yra S. Kerimovas, iš dalies buvo užtamsintos. Orderyje sakoma, kad nuosavybės teisės buvo perduotos „Millemarin Investments“ 2021 m. rugpjūčio mėn., o areštas grindžiama tikėtinais „JAV įstatymų, įskaitant Tarptautinį nepaprastosios padėties ekonominių galių aktą, pinigų plovimo ir sąmokslo, pažeidimais“.

Remiantis stebėjimo svetaine superyachtfan.com, jachtos denyje yra sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, baseinas, sūkurinė vonia ir „žiemos sodas“.

M. Podoliakas apie B. Johnsoną: pasauliui reikia tokių lyderių

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas teigiamai įvertino Didžiosios Britanijos parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo šalies ministru pirmininku Borisu Johnsonu, praneša portalas „nv.ua“.

Pasak patarėjo, Ukraina vertina draugus, stojusius ginti laisvojo pasaulio nuo barbariško Rusijos įsiveržimo.

„Lyderystė – visada sunki našta. B. Johnsonas vienas iš pirmųjų suvokė visą Rusijos keliamą pavojų. Pasauliui reikia tokių lyderių. Didžioji Britanija – Didelė Ukrainos draugė. Didžiosios Britanijos karūna – demokratinio pasaulio skydas“, - parašė tviteryje M. Podoliakas.

Balsavimas dėl pasitikėjimo B. Johnsonu buvo surengtas pirmadienį. Jungtinės Karalystės premjerui grėsė atstatydinimas dėl jo darbuotojų vakarėlių Dauningo gatvėje per karantiną, įvestą dėl koronaviruso pandemijos. B. Johnsoną palaikė 211 parlamentarų, 148 balsavo prieš.

Rusijoje pirmą kartą nurodytas oficialus į Ukrainą kariauti nusiųstų šauktinių skaičius

Rusijoje pirmą kartą nurodytas oficialus į Ukrainą kariauti nusiųstų šauktinių skaičius, praneša portalas „nv.ua“.

Pasak Rusijos Vakarų apygardos karinio prokuroro Arturo Jegijevo, „specialiajai karinei operacijai“ Ukrainoje buvo pasitelkta apie 600 šauktinių, už tai atsakomybėn buvo patraukta maždaug 12 karininkų.

„Visi šauktiniai skubiai buvo grąžinti“, – teigė prokuroras antradienį Federacijos Taryboje.

Žiniasklaida: ukrainiečiai gauna pažangios ginkluotės, bet nemoka jos naudoti

Prasidėjus Rusijos invazijai, NATO šalys tiekia Ukrainai pažangią ginkluotę, bet jos įvaldymas šalies kariams tampa rimta ir vis didėjančia problema, rašo laikraštis „The New York Times“.

Amerikos dienraštis supažindina su Ukrainos pietuose kovojančio jaunesniojo seržanto Dmytro Pysankos istorija. Prieš mėnesį jo dalinys gavo lazerinį nuotolio matuoklį, padedantį nutaikyti artilerijos pabūklus. „Tai tas pats, kaip gauti „iPhone 13“ tik tam, kad juo skambintum“, – sako karys. Anot jo, niekas dalinyje nežino, kaip naudotis pažangiu prietaisu.

Keli kariškiai buvo jį įvaldę, bet jie buvo išsiųsti į kitus fronto ruožus. „Mėginau skaityti angliškas instrukcijas, naudodamasis „Google“ vertėju“, – prisipažįsta ukrainietis.

Ukrainos vyriausybė ragina tiekti šaliai pažangią ginkluotę, bet taip pat svarbu išmokyti ukrainiečius ją naudoti, pažymi leidinys. Pasak analitikų, kitaip gali pasikartoti Afganistane padaryta klaida, kur logistinės paramos stygius neleido panaudoti pristatytos ginkluotės.

Japonija ir NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą stiprina ryšius

Japonijos ir NATO pareigūnai antradienį susitarė stiprinti karinį bendradarbiavimą ir bendras pratybas, pripažinę, kad Rusijos invazija į Ukrainą blogina saugumo aplinką Europoje ir Azijoje.

Japonijos gynybos ministras Nobuo Kishi (Nobuo Kišis) po susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu sakė, kad Tokijas tikisi stiprinti savo ryšius su Europos šalimis ir sveikina didesnį NATO įsitraukimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Europos ir Azijos saugumas glaudžiai persipynęs, ypač dabar, kai tarptautinė bendrija susiduria su rimtais iššūkiais“, – sakė N. Kishi.

R. Bauerio vizitas Tokijuje įvyko Japonijos jūrų savigynos pajėgoms dalyvaujant NATO karinių laivynų pratybose Viduržemio jūroje.

Kinijai stiprinant savo pozicijas, Japonija didina savo karinius pajėgumus ir greta aljanso su JAV bei partnerysčių su kitomis šalimis – Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir už jo ribų – plečia bendradarbiavimą su Europa.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) yra pakviestas į vėliau šį mėnesį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą ir, kaip pranešama, ketina dalyvauti. Tokiu atveju jis taptų pirmuoju Japonijos lyderiu, dalyvavusiu Aljanso lyderių susitikime.

Gegužės mėnesį Japonijos sausumos savigynos pajėgų štabo viršininkas generolas Koji Yamazaki (Kodžis Jamadzakis) pirmą kartą dalyvavo kolegų iš NATO susitikime Belgijoje.

R. Baueris gyrė plečiamą bendravimą sprendžiant „bendrus saugumo iššūkius“.

Japonija greit prisidėjo prie JAV ir Europos sankcijų Rusijai ir teikia paramą Ukrainai. Tokijas sako, kad ši krizė ne tik veikia Europą, bet ir gali paskatinti Kiniją dar labiau didinti savo ambicijas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Vokietijos kancleris: Rusija privalės išvesti karines pajėgas iš Ukrainos

Vakarai nesutiks su Rusijos diktuojamomis taikos sąlygomis, ji privalės išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, Vilniuje sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Mes tikrai nesutiksime su Rusijos diktuojama taika, mes nepripažinsime tokios taikos. Dėl to mums labai svarbu ir aišku, kad šios karinės situacijos rezultatas bus tas, jog Rusija privalės išvesti savo karines pajėgas ir kad Ukraina apgins savo nepriklausomybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje antradienį teigė jis.

Pasak Vokietijos lyderio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karine agresija pasiekė tik tai, kad dar labiau suvienijo Vakarų sąjungininkes.

„Ką V. Putinas pasiekė, jis pasiekė, kad NATO dar labiau susivienijo, kad NATO dar labiau stiprina savo pajėgumus, kad stipriname rytinį NATO flangą prie Baltijos jūros, ir tai, kad Švedija ir Suomija nutarė tapti NATO narėmis. Taigi, štai ką pasiekė Putinas savo karine agresija – kad mes daromės dar stipresni“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

Jo teigimu, kadangi V. Putinui nepavyko užgrobti visos Ukrainos, jis tęsia brutalų karą ir stengiasi bent ką nors pasiekti. Anot O. Scholzo, rezultatą duos ir Rusijai įvestos sankcijos, kurios nublokš tos valstybės ekonomiką dešimtmečius atgal.

Pokalbiai su V. Putinu

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis savo ruožtu teigė, kad V. Putinas dėl taikos ims kalbėtis, kai supras, kad pralaimi.

Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Vakarų pastangos „išsaugoti Rusijos veidą“ yra sunkiai suvokiamos, nes „tada elgiamės nenuosekliai savo pačių atžvilgiu“.

„Sakydami, kad turi būti ryžtingas ir vieningas atsakas į Rusijos agresiją mes patys mėginame per užpakalines duris patekti pas V. Putiną, kalbėtis su juo, įtikinėti, prašyti jį ir tokiu būdu savotiškai legitimizuojame jį“, – per spaudos konferenciją sakė jis, atsakydamas į klausimą apie kai kurių Vakarų lyderių bandymus kalbėtis su Rusijos prezidentu.

Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas tvirtino, jog kalbėti ir padėti privalu Ukrainai, o ne Rusijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), palaikantis su V. Putinu ryšį telefonu, yra paraginęs Europos lyderis vengti pažeminti Rusiją.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris (Henris Kisindžeris) ir kai kurie Vakarų politikai anksčiau tvirtino, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją.

Kandidatės statusas

Vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Kyjivas pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą.

Europos Komisija dar šį mėnesį turėtų pasisakyti dėl kandidatės statuso suteikimo, tačiau Vakarų lyderiai perspėja, jog Ukrainos stojimas į ES gali užtrukti dešimtmečius.

Spaudos konferencijoje G. Nausėda teigė, kad „atėjo laikas aiškiai pasakyti, kad Ukrainos vieta – Europos Sąjungoje“.

„Neturime moralinės teisės prarasto šio momento, kadangi už šią teisę Ukraina kovoja savo krauju“, – kalbėjo prezidentas.

Paramą Ukrainai šiuo klausimu dar kartą išreiškė ir Latvijos, Estijos premjerai. Tuo metu Vokietijos kancleris nekomentavo Ukrainos galimybių gauti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

Anksčiau O. Scholzas yra pareiškęs, jog Kyjivo pastangos įstoti į ES negali būti paspartintos, nepaisant Rusijos invazijos.

B. Johnsonas: Ukraina neturi būti spaudžiama sudaryti prastą taikos susitarimą

Ukrainos prezidentas neturi justi pasaulio galingųjų spaudimo sudaryti prastą taikos susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, kurį cituoja transliuotojas BBC.

Pasak B. Johnsono atstovo, premjeras antradienį per susitikimą su ministrų kabineto nariais pareiškė, kad prasti taikos susitarimai ilgai negyvuoja. „Jis teigė, kad pasaulis turi vengti bet kokios įvykių baigties, kuri rodytų, kad Putino agresija atsipirko“, – pridūrė atstovas.

Tame pačiame susitikime šalies užsienio reikalų sekretorė Liz Truss paskelbė, kad Londonas rengia tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos vyriausybė yra pabrėžusi, kad nesutiks su jokiu taikos susitarimu, pagal kurį turės Rusijai atiduoti dalį savo teritorijos.

Rusija: Mariupolio ir Berdiansko uostai pasirengę gabenti grūdus

Rusų pajėgų užimti Ukrainos Mariupolio ir Berdiansko uostai, pasak Rusijos gynybos ministro S. Šoigu, pasirengę gabenti grūdus. Uostai išminuoti, iš jų vėl galima laivais gabenti grūdus, pareiškė ministras per televiziją, praneša agentūra „Reuters“.

Ministras pridūrė, kad nuo Rusijos karinės operacijos pradžios vasario 24 dieną pasidavė 6 489 ukrainiečių kariai. Rusija karą vadina karine specialiąja operacija, Ukraina ir Vakarai Rusijos veiksmus – neišprovokuotu karu.

Kyjivas: Rusijos pajėgos Chersono srityje sulaikė 600 ukrainiečių

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos pajėgas sulaikius apie 600 žmonių, daugiausia žurnalistų ir Kyjivą palaikančių aktyvistų pietinėje Chersono srityje, kurią Maskvos pajėgos dabar laiko savo gniaužtuose.

„Remiantis mūsų turima informacija, maždaug 600 žmonių... laikomi specialiai pertvarkytuose rūsiuose Chersono regione“, – informavo Ukrainos prezidentūros nuolatinė atstovė į pietus nuo Chersono esančiame Kryme, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

Pasak Tamilos Tаševos, nemaža dalis sulaikytųjų yra „žurnalistai ir kovotojai“, organizavę „proukrainietiškus susibūrimus“ Chersono mieste ir aplink jį esančiame regione po to, kai jį užėmė Rusijos pajėgos, pradėjusios invaziją vasario pabaigoje.

„Remiantis mūsų turima informacija, jie yra laikomi nežmoniškomis sąlygomis ir yra kankinami“, -  sakė T. Taševa.

Kai kurie Chersono regione laikomi ukrainiečiai – civiliai ir sulaikyti kovotojai – buvo išsiųsti į kalėjimus Kryme, nurodė prezidentūros atstovė.

Tarp Juodosios ir Azovo jūrų esančioje Chersono srityje iki Rusijos invazijos buvo maždaug milijonas gyventojų. Tačiau prasidėjus karui tūkstančiai žmonių pabėgo iš svarbaus Dniepro upės uosto, kurį Rusijos pajėgos užėmė pirmą kovo savaitę, pabėgo tūkstančiai žmonių.

S. Šoigu: Rusijos nelaisvėje yra beveik 6 500 Ukrainos karių

Rusija, pasak gynybos ministro S. Šoigu, į nelaisvę paėmė beveik 6 500 ukrainiečių karių. Praėjusiomis dienomis pasidavus 126 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams, dabar belaisvių skaičius siekia 6 489, sakė S. Šoigu, antradienį komentuodamas preliminarius karinės specialiosios operacijos – taip Maskva oficialiai vadina karą – rezultatus.

Ministro duomenimis, per praėjusias 10 dienų, be to, sunaikinta 50 užsienietiškos karinės technikos vienetų, įskaitant šarvuotus automobilius ir haubicas. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Kalbėdamas apie mūšių alinamą Severodonecko miestą Rytų Ukrainoje, S. Šoigu sakė, kad ten visi gyvenamieji rajonai kontroliuojami rusų pajėgų. Luhansko srities administraciniame centre jau daug dienų vyksta kruvini gatvių mūšiai tarp Ukrainos ir Rusijos dalinių. Anot ministro, dabar mėginama užimti miesto pramoninę zoną bei aplinkines vietoves.

Iš viso Rusija kontroliuoja 97 proc. Luhansko srities, teigė S. Šoigu. Donecko regione, anot jo, užimti Sviatohirsko ir Lymano miestai bei 15 gyvenviečių.

Rusija dislokuoja daugiau karių, skelbia pasiekusi laimėjimų Ukrainos rytuose

Rusija antradienį pareiškė po kelias savaites trukusio nepaliaujamo apšaudymo ir didesnių pajėgų dislokavimo užėmusi daug teritorijų Rytų Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministras S. Šoigu sakė, kad Maskvos pajėgos „išvadavo“ 97 proc. Luhansko srities.

Atrodo, kad šiuo metu pagrindinis Rusijos tikslas Ukrainoje yra užimti visą Donbaso regioną – Donecko ir Luhansko sritis.

Kremliaus pajėgos pasižymi didesne smogiamąja galia, bet ukrainiečių kariai yra įsitvirtinę ir demonstruoja gebėjimą kontratakuoti.

S. Šoigu antradienį sakė, kad Maskvos pajėgos visiškai kontroliuoja visus Ukrainos Sjevjerodonecko miesto gyvenamuosius rajonus ir stengiasi užimti jo pramoninę zoną bei aplinkinius miestelius.

Sjevjerodoneckas – rytinės Luhansko srities administracinis centras – pastarosiomis savaitėmis tapo kovų epicentru. Šis miestas ir netoliese esantis Lysyčanskas yra vieninteliai Donbaso miestai, dar atsilaikantys prieš Rusijos invaziją, remiamą prorusiškų separatistų pajėgų.

S. Šoigu sakė, kad rusų pajėgos tęsia puolimą Popasnos miesto link ir kad rusai jau užėmė Lymaną, Sviatohirską ir 15 kitų regiono miestų.

Popasna, kur prieš karą gyveno 20 tūkst. žmonių, yra už maždaug 30 km į pietus nuo Sjevjerodonecko.

Vienas ukrainiečių pareigūnas antradienį sakė, kad Maskva Rytų Ukrainoje dislokuoja papildomas pajėgas, o rusų artilerijos vykdomu nepaliaujamu apšaudymu siekiama palaužti ukrainiečių gynybą.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pripažino, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja pramoninius Sjevjerodonecko pakraščius.

„Sunkiausi gatvių mūšiai tęsiasi, sėkmės mastas įvairus, – naujienų agentūrai AP sakė S. Haidajus. – Padėtis nuolat keičiasi, bet ukrainiečiai atremia atakas.“

Vis dėlto Maskvos strategija patyrė daug nesėkmių nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją, įskaitant nesėkmingą bandymą užimti Kyjivą.

Rusijos artilerija taip pat pastoviai apšaudo Lysyčanską. Pasak S. Haidajaus, rusai apšaudė turgų, mokyklą ir koledžą. Pastarojo pastatas sugriautas. Trys sužeisti žmonės buvo nuvežti į ligonines kitose Ukrainos vietose, nurodė pareigūnas.

„Vyksta visiškas miesto naikinimas, rusų [vykdomas] apšaudymas per pastarąją parą reikšmingai suintensyvėjo. Rusai naudoja išdegintos žemės taktiką“, – sakė S. Haidajus.

Bendrai Ukrainos pajėgos per ankstesnę parą atrėmė 10 rusų atakų, nurodė jis. Šios informacijos nebuvo įmanoma patikrinti.

Vakarai remia Ukrainą ginklais, kad padėtų jai atremti nepaliaujamas Rusijos atakas. Ši pagalba taip pat tapo Rusijos artilerijos ir karo lėktuvų taikiniu.

Antradienį Rusija pareiškė, kad jos pajėgos sunaikino dvi JAV atsiųstas artilerijos sistemas ir Norvegijos atsiųstą haubicą.

Rusijos Gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė, kad rusų artilerija sunaikino kitos ukrainiečių įrangos Ukrainos rytuose ir kad rusų oro pajėgos smogė ukrainiečių karių ir įrangos sutelkimo vietoms bei artilerijos pozicijoms.

I. Konašenkovo pareiškimų taip pat nebuvo galima patvirtinti.

Tuo metu Kyjive planuojama atlikti dešimčių ukrainiečių karių, žuvusių Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, skrodimus.

Šių karių palaikus Ukrainai sugrąžino rusai, užėmę gamyklą sugriautame Mariupolyje. Ukrainiečių kova šioje tvirtovę primenančioje gamykloje tapo priešinimosi Rusijos invazijai simboliu.

Tarp „Azovstal“ beveik tris mėnesius gynusių ukrainiečių junginių buvo Nacionalinės gvardijos pulkas „Azov“. Galiausiai gegužės mėnesį, rusams be perstojo puolant sausumoje, iš jūros ir oro, gamyklos gynėjai sudėjo ginklus.

Kol kas neaišku, kiek dar palaikų galėtų būti gamykloje.

V. Zelenskis: pergalė įmanoma tik mūšio lauke

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau mano, kad Rusijos karą prieš jo šalį įmanoma užbaigti tik „mūšio lauke“. „Pirmiausiai pergalė turi būti pasiekta mūšio lauke“, –pareiškė jis interviu „Financial Times“. Tačiau kad galėtų vykdyti puolimą, Ukrainai vis dar trūksta technikos. Be papildomos įrangos Kyjivui sunku, nuostoliai būtų dideli. „O žmonės man yra prioritetas“,   pabrėžė V. Zelenskis.

Anot jo, Vakarai ir toliau turi būti suinteresuoti Ukrainos suverenumu. „Negali būti jokių pokalbių be Ukrainos, mums už nugaros“, – kalbėjo V. Zelenskis. Ukraina dėl pinigų, degalų stygiaus ar dėl sugriautos infrastruktūros nebus labiau pasiruošusi deryboms. „Mes netekome pernelyg daug žmonių, kad tiesiog atiduotume savo teritoriją“, – pažymėjo prezidentas. Maskva reikalauja iš Kyjivo teritorinių nuolaidų karui užbaigti.

Kol kas niekas nepriverčia Rusijos nutraukti karą. Kyjivas dėkingas už Vakarų sankcijas Maskvai. „Tačiau šiandien jos nedaro tokio poveikio Rusijai, (kokio me norėtume), nes jos įgyvendinamos nevisiškai“, – sakė V. Zelenskis. Europiečiai esą neturėtų bijoti visiško rusiškų dujų ir naftos boikoto. Kartu prezidentas pripažino, kad Rusijai jau pavyksta apeiti sankcijas.

Ukraina nuo vasario pabaigos ginasi nuo Rusijos puolimo. Jungtinės Tautos iki šiol registravo daugiau kaip 4 200 žuvusių civilių, tačiau spėja, kad aukų skaičiai yra daug didesni.

S. Lavrovas atvyko į Turkiją deryboms dėl Ukrainos grūdų eksporto

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pradėjo dviejų dienų vizitą Turkijoje, kur vyks derybos dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, sustojusio dėl Maskvos invazijos, atblokavimo.

S. Lavrovo lėktuvas nusileido Turkijos sostinės Ankaros oro uoste, matė AFP fotografas. Tai antroji jo kelionė į Turkiją po to, kai kovo 10 dieną Antalijoje jis susitiko su Turkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais Mevlutu Cavusoglu ir Dmytro Kuleba.

Jungtinių Tautų prašymu Turkija pasiūlė savo paslaugas lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų – kai kurios iš jų aptiktos netoli Turkijos pakrantės.

S. Lavrovą lydi karinė delegacija.

Derybų centre – saugaus koridoriaus atidarymas Ukrainos grūdams, ypač kviečiams, gabenti iš karo nuniokotos šalies uostų.

Turkijos žemės ūkio ministras Vahitas Kirisci užsiminė, kad Ankara ir Kyjivas pasiekė susitarimą dėl grūdų pirkimo 25 proc. mažesne nei rinkos kaina, pranešė vietos žiniasklaida.

„Tačiau jie (ukrainiečiai) turi dilemą dėl saugumo ir eksporto. Jie nori, kad mes, Turkija, čia būtume arbitras. Derybos tęsiasi globojant Jungtinėms Tautoms“, – sakė jis.

Sjevjerodonecko chemijos įmonėje prisiglaudę šimtai civilių – atstovas

Apie 800 civilių yra prisiglaudę chemijos gamykloje strategiškai svarbiame Ukrainos rytiniame Sjevjerodonecko mieste, kurį bando užimti Rusijos pajėgos, antradienį nurodė ukrainiečių oligarcho Dmytro Firtašo, kurio bendrovei priklauso ši gamykla, advokatas.

„Apie 800 civilių yra prisiglaudę chemijos gamyklos „Azot“, priklausančios Dmytro Firtašo „Group DF“, bunkeriuose“, – sakoma amerikiečio teisininko Lanny J. Daviso (Lanio Dž. Deiviso) pranešime, paskelbtame bendrovės tinklalapyje.

Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis stengėsi užimti šį svarbų miestą, tęsdamos puolimą Rytų Ukrainoje.

„Tarp šių 800 civilių yra apie 200 iš 3 000 įmonės darbuotojų ir apytikriai 600 Sjevjerodonecko miesto gyventojų“, – pridūrė L. J. Davisas.

Darbininkai liko gamykloje, stengdamiesi apsaugoti joje tebesančias „itin sprogias chemines medžiagas“, sakoma pranešime.

Naujienų agentūrai AFP šiuo klausimu susisiekus su Ukrainos prezidentūra, iki antradienio vakaro patvirtinimas nebuvo gautas.

Maskva anksčiau antradienį pranešė „visiškai išvadavusi“ Sjevjerodonecko gyvenamuosius rajonus, nors ankstesnę dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ukrainiečių pajėgos tebegina savo pozicijas.

57 metų D. Firtašas, vienas turtingiausių Ukrainos piliečių, yra buvusio prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus artimas sąjungininkas.

2021 metų birželį V. Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo šiam verslo magnatui buvo įvesta sankcijų, įskaitant jo turto įšaldymą ir licencijų atėmimą iš jam priklausančių bendrovių. Šis žingsnis buvo atsakas į kaltinimus, jog D. Firtašas pardavinėjo Rusijos gynybos sektoriaus įmonėms titano gaminius.

Vis dėlto D. Firtašas pasmerkė vasario pabaigoje pradėtą Rusijos karinę invaziją ir padėjo įkurti nuolat transliuojančią naujienų televiziją prie prezidento administracijos.

„Šis karas visiškai nereikalingas ir negali būti jokiu būdu pateisintas“, – sakoma antradienį paskelbtame D. Firtašo pranešime.


Šiame straipsnyje: Antony Blinkenaskaras UkrainojeRusija vagia grūdus

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių