Įspėja dėl Rusijos karių žiaurumo: tokių vietų kaip Buča gali būti ir daugiau

Jungtinės Tautos ir daugybė valstybių pasmerkė kruvinas nekaltų Ukrainos žmonių skerdynes Bučoje. Jau rasti 280 žmonių kūnai, o iš viso Kyjovo regione aptikta 410 civilių palaikų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, įvykius Bučoje pavadino genocidu, o, tuo tarpu, Rusijos valdžia visa tai vadina provokacija, nes esą niekas iš taikių žmonių nenukentėjo.

„Akivaizdu, kad šie įvykiai yra liūdinantys ir patvirtina daugybės stebėtojų nuomones, kad šis karas bus lydimas ir ženklių žmogaus teisių pažeidimų dėl civilių žudymo ir prievartos prieš juos. Tai pasitvirtino. Kodėl taip įvyko? Viena vertus, planinga politika – kai kontroliuojama teritorija, žmonės yra persekiojami, jiems laužomos rankos, reikalaujama nuolankumo, paklusnumo. Kita vertus, visa Rusijos kariuomenės valdymo struktūra yra pakankamai pairusi – rimtos problemos su disciplina. Jei kažkas ir nori kažką sutvarkyti, tai nelabai pavyksta, kadangi daliniai yra ir išsimėtę, ir sunkiai kontroliuojami, bei blogai aprūpinami, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos ir diplomatijos instituto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Jo teigimu, tokiame chaose paprastai vyksta nusikaltimai ir žmogiškumui. Tačiau profesoriaus nuomone, šis reiškinys karo atveju nėra kažkuo ypatingai išsiskiriantis. „Tokio tipo nusikaltimų yra pakankamai daug, bet reikia tikėtis, kad šie nusikaltimai prieš žmogiškumą padės Ukrainai mobilizuoti pasaulinę opiniją savo naudai. Argumentai, kodėl Ukrainai nepadedama laimėti kare, o apsiribojama tik simboline karine parama, kai tiekiami tik lengvieji ginklai, yra visiškai validūs. JAV prezidentas Joe Bidenas turi pasakyti, ar jis nori, kad Ukraina šiame kare laimėtų“, – svarstė pašnekovas.

Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologo, LRT bendradarbio Alvydo Medalinsko, po to, kas įvyko Bučoje, žmonių reakcija bus dar audringesnė. Jis teigė įvairiose šalyse matęs milžinišką paramą Ukrainai. Tačiau svarbesnis klausimas esą yra tai, kada Vakarai pereis prie vadinamojo antrojo etapo teikiant karinę ginkluotę Ukrainai.

„Rusija turi tikslą atkirsti Ukrainą nuo jūrų – nuo Azovo jūros beveik atkirto, dabar bando nuo Juodosios jūros. Tik taip galima paaiškinti įnirtingus puolimus Odesoje ir prie Mykolajevo. Ten gynybai reikia raketų, nukreiptų prieš laivus, nes Ukraina atsišaudo gana pasenusia ginkluote – ne tokia modernia, kokią turi Rusija. Mes turėtume savęs neapgaudinėti. Vakar pažiūrėjau rusiškus ir kitus šaltinius – labai dideli dalykai vyksta Donbase. Rusija sukoncentravo savo pajėgas Donbase. Lietuvoje nematau informacijos apie mūšius  prie Mariankos, Luhansko srityje, kur užimta labai daug teritorijos. Dabar tas noras apsupti Kramatorską, Slavianską, Izumą – visa tai yra labai rimti žingsniai. Ne mažiau rimti nei bandymas paimti Kyjivą ar Černihivą. Vakarai neturėtų būti tik stebėtojai. Kalbant apie situaciją Bučoje, manau, kad tokių vietų gali būti ir daugiau. Jei Ukraina galės pereiti prie tarptautinės bendruomenės, manau, kad šiame taške – tarp Berdiansko ir Zaporižios – Tokmake, kur įsikūręs Donecko – vadinamosios liaudies respublikos centras, kur zuja karinės technikos artilerija, ir kur grasinama išvesti į rūsius, ten irgi gali būti nužudytų žmonių. Po to, kai jie praėjo tardymus požemiuose. Vakarams reikia atsipeikėti ir Buča galėtų pagelbėti tai padarant“, – teigė A. Medalinskas.