Mahmoudas Mousavi Majdas (Mahmudas Musavis Madždas) buvo nuteistas už tai, kad už didžiulį finansinį atlygį iš Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) šnipinėjo Irano ginkluotąsias pajėgas, kad padėtų amerikiečiams susekti įtakingą iraniečių generolą Qasemą Soleimani (Kasemą Soleimanį), kuris vėliau, sausio mėnesį, buvo nukautas per JAV drono ataką Bagdade.

„Mahmoudo Mousavi Majdo bausmė dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo įvykdyta pirmadienio rytą, tad jo šalies išdavystės byla bus visam laikui uždaryta“, – rašoma teismų sistemos oficialiojoje interneto svetainėje „Mizan Online“.

M. M. Majdas šnipinėjo „įvairiose saugumo srityse, ypač – apie ginkluotąsias pajėgas ir„Quds“ pajėgas bei kankinio generolo Qasemo Soleimani buvimo vietą ir judėjimą“, anksčiau šį mėnesį per spaudos konferenciją sakė teismų atstovas spaudai Gholamhosseinas Esmaili (Golamhoseinas Esmailis).

Irano revoliucijos gvardijos užsienio operacijų pajėgų „Quds“ vado Q. Soleimani nužudymas iraniečiams buvo skaudi netektis.

Atsakydamas Teheranas paleido virtinę balistinių raketų į JAV karius, dislokuotus Irake. Nors per Irano smūgį vakarinėje Irako dalyje esančiai Ain al Asado bazei nežuvo nė vienas JAV karys, dešimtys jų patyrė galvos smegenų traumas.

M. M. Majdas 8-e dešimtmetyje emigravo į Siriją su šeima ir dirbo anglų ir arabų kalbų vertėju vienoje bendrovėje. Kai toje valstybėje kilo karas, jis ten pasiliko, o jo šeima išvyko, pranešė „Mizan Online“.

„Jo arabų kalbos žinios ir Sirijos geografijos išmanymas suartino jį su Irano kariuomenės patarėjais, ir jis prisiėmė atsakomybių grupėse, dislokuotose nuo Idlibo iki Latakijos“, – sakoma tinklalapyje.

„Amerikos doleriai“

M. M. Majdas nepriklausė Revoliucijos gvardijai, „bet buvo infiltravęsis daugelyje jautrių sričių prisidengdamas vertėjo profesija“.

Buvo nustatyta, kad jam buvo sumokėta „Amerikos dolerių už informacijos apie patarėjų konvojus, karinę įrangą ir ryšių sistemas, vadus ir jų judėjimą, svarbias geografines zonas, kodų ir slaptažodžių atskleidimą“.

Jis buvo areštuotas 2018-ųjų spalį, nurodė „Mizan Online“.

Praėjusią savaitę Iranas pranešė, kad buvo įvykdyta mirties bausmė kitam vyrui, nuteistam už šnipinėjimą Jungtinėms Valstijoms, parduodant informaciją apie Irano raketų programą CŽA.

Irano pilietis Reza Asgari (Reza Asgaris) daug metų dirbo Gynybos ministerijos aviacijos ir kosmoso departamente, bet maždaug prieš ketverius metus išėjo į pensiją.

R. Asgari gavo didelių pinigų sumų iš JAV Centrinės žvalgybos agentūros, „po išėjimo į pensiją pardavęs jiems savo turėtą informaciją apie mūsų raketas“, praėjusią savaitę sakė Gh. Esmaili.

Vasario mėnesį Iranas paskelbė analogišką nuosprendį Amirui Rahimpourui (Amirui Rahimpurui), nuteistam už šnipinėjimą CŽA ir bandymą parduoti informacijos apie šiitiškos respublikos branduolinę programą.     

Pernai gruodį Teheranas paskelbė sulaikęs aštuonis žmones, „susijusius su CŽA“ ir dalyvavusius lapkritį visame Irane vykusiuose protestuose, kuriuos išprovokavo netikėtas degalų kainų padidinimas.

2019 metų liepą Iranas taip pat paskelbė išardęs CŽA šnipų tinklą. Anot jo, nuo 2018 metų kovo iki 2019 metų kovo buvo areštuota iš viso 17 įtariamųjų, dalis jų vėliau buvo nuteisti myriop.

D. Trumpas tąsyk tokius Irano pareiškimus pavadino „visiškai melagingais“.