„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.

Šią priemonę Maskva plačiai naudoja prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, kaltinamus užsiimant užsienio finansuojama politine veikla.

Kontroversiškas įstatymas, kurį Rusijos parlamentas 2020-aisiais išplėtė, pasitelkiamas prezidento Vladimiro Putino oponentams tildyti, pasinaudojant juo buvo priverstos užsidaryti dešimtys organizacijų.

Rusija ilgai buvo 1953 metų Europos žmogaus teisių konvencijos dalyvė, bet kovo mėnesį dėl invazijos į Ukrainą ją pašalinus iš Europos Tarybos, ji nuo rugsėjo nebebus konvencijos „susitariančioji šalis“.

Tai reiškia, kad Rusijos piliečiai nebegalės kelti bylų EŽTT dėl vyriausybės vykdomų teisių pažeidimų.

Minima EŽTT byla yra susijusi su baudžiamosiomis priemonėmis prieš 73 nevyriausybines organizacijas, savo dėmesį skyrusias pilietinėms teisėms, aplinkosaugai, švietimui ir kitiems klausimams.

Šios organizacijos skundus EŽTT pateikė 2013–2018 metais. Jos smerkė griežtus patikrinimus ir biurokratinius reikalavimus paskelbus jas „užsienio agentais“, jų viešų susibūrimų ir kitos veiklos apribojimus, dideles baudas.

Organizacijos teigė, kad pažeidžiamos jų raiškos bei susirinkimų laisvės, įrašytos Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir kad jos yra diskriminuojamos dėl savo politinių pažiūrų.

Teisėjai palaikė šiuos argumentus ir nurodė, kad „trukdymas organizacijų pareiškėjų teisėms nebuvo nei privalomas pagal įstatymą, nei „būtinas demokratinėje visuomenėje“.

EŽTT nurodė Rusijai sumokėti pareiškėjoms iš viso 1,02 mln. eurų kompensacijas ir 119 tūkst. eurų teismo išlaidų.