Tuo metu Vakarų analitikai atkreipia dėmesį į požymius, rodančius, kad kovoms Ukrainoje vykstant jau beveik 11 mėnesių, Kremlius ruošiasi užsitęsusiam karui.

Ukrainos nacionalinė policija pranešė, kad šeštadienį surengtas smūgis į daugiaaukštį gyvenamąjį namą nusinešė ir trijų vaikų gyvybes. 14 vaikų atsidūrė tarp 75 sužeistųjų.

Tęsiama gelbėjimo ir paieškos operacija. Iš griuvėsių kol kas ištraukti 39 žmonės, įskaitant šešis vaikus, sakoma policijos pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė Rusijos žmonių „bailų tylėjimą“ dėl šeštadienio išpuolio ir pažymėjo, kad po jo Ukraina gavo daug užuojautos žinučių iš viso pasaulio.

„Gelbėjimo operacija tęsis tol, kol bus bent menkiausia galimybė išgelbėti gyvybių“, – sakė Ukrainos lyderis.

Daugiaaukščiame pastate gyveno maždaug 1,7 tūkst. žmonių. Gyventojai sakė, kad karinių objektų toje vietoje nėra. Aukų skaičius reiškia, kad tai kruviniausia pavienė ataka nuo rugsėjo 30-osios smūgio Zaporižios regione, skelbia naujienų agentūros AP ir transliuotojo PBS projektas „War Crimes Watch“.

Į daugiabutį Dnipre pataikyta Rusijai sparnuotosiomis raketomis apšaudant visą Ukrainą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) šį ir kitus panašius, į civilius nukreiptus smūgius pavadino „nežmoniška agresija“.

„Už šiuos nusikaltimus nebus nebaudžiama“, – sekmadienį jis parašė tviteryje.

Tuo metu šį pusmetį ES pirmininkaujanti Švedija pirmadienį pareiškė, kad šis smūgis prilygsta karo nusikaltimui.

„Švedijos vyriausybė griežčiausiai smerkia Rusijos tęsiamą sisteminį išpuolį prieš civilius gyventojus... įskaitant šeštadienio raketinį smūgį daugiabučiui Dnipro mieste“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) ir pridūrė, kad „tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimai“.

Rusija savo kaltę neigia

Pirmadienį paklaustas apie smūgį, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos kariuomenė nesitaiko į gyvenamuosius pastatus, ir išsakė prielaidą, kad Dnipro daugiabutis nukentėjo dėl Ukrainos oro gynybos veiksmų.

Savo ruožtu Ukrainos kariuomenė sekmadienį pareiškė neturėjusi priemonių numušti tokios raketos, kokią šeštadienį panaudojo Maskvos pajėgos.

Smūgis pastatui buvo suduotas Rusijai Ukrainoje vykdant plataus masto sparnuotųjų raketų ataką.

Ukrainos rytinėje Donecko srityje toliau vyko įnirtingi mūšiai, o kariniai analitikai teigė, kad abi pusės ten tikriausiai patiria daug nuostolių. Nepriklausomo įvykių patikrinimo nebuvo įmanoma atlikti.

Doneckas ir kaimyninė Luhansko sritis sudaro Donbasą – platų pramoninį regioną, besiribojantį su Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo pat invazijos pradžios įvardijo jį kaip karo epicentrą. Maskvos remiami separatistai su Ukrainos pajėgomis ten kovoja nuo 2014 metų.

Tuo metu rusų ir baltarusių oro pajėgos pirmadienį pradėjo bendras pratybas su Ukraina besiribojančioje Baltarusijoje, kuri leido iš savo teritorijos Maskvai pulti Ukrainą.

Pratybos vyks iki vasario 1 dienos, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. Rusija pratyboms nusiuntė į Baltarusiją savo karo lėktuvų.

Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) nurodė, jog Kremlius ėmėsi veiksmų, kad po kelis mėnesius trukusios gėdingų karinių nesėkmių virtinės invaziją į Ukrainą paverstų „dideliu konvenciniu karu“.

Pernai vasario 24 dieną pradėjusi invaziją, kurią Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, Rusija siekė per kelias savaites užimti Kyjivą ir ten įvesti Kremliui palankų režimą, tačiau galiausiai rusų pajėgos pasitraukė iš Ukrainos sostinės apylinkių, teigė idėjų kalvė.

Tuomet pastaraisiais mėnesiais prasidėjo sėkmingas Ukrainos kontrpuolimas, tačiau atėjusi žiema sulėtino karinę pažangą.

„Tikėtina, kad Kremlius per ateinančius šešis mėnesius ruošiasi imtis ryžtingų strateginių veiksmų, kad susigrąžintų iniciatyvą ir nutrauktų dabartinę Ukrainos sėkmingų operacijų seriją“, – teigiama šio analitinio centro pranešime, paskelbtame vėlai sekmadienį.

Jame atkreipiamas dėmesys į pranešimus, rodančius, kad Rusijos karinė vadovybė rimtai ruošiasi išplėstinei mobilizacijai, išsaugodama mobilizuotą personalą būsimam naudojimui ir tuo pat metu siekdama padidinti karinės pramonės gamybą bei pertvarkydama vadovybės struktūrą.

Tai reiškia, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkės „ilgainiui turės ir toliau remti Ukrainą“, teigė ISW.

Pastarosiomis dienomis NATO valstybės narės stengiasi nuraminti Kyjivą, teigdamos, kad jos laikysis savo kurso. Jungtinė Karalystė pažadėjo tankų, o Vokietijoje sekmadienį prasidėjo nauji, išplėsti JAV kariuomenės koviniai mokymai Ukrainos pajėgoms.