Quantcast

Černobylio zoną siaubia miško gaisras: vietiniai žmonės skambina pavojaus varpais

  • Teksto dydis:

Miškingoje zonoje, plytinčioje aplink 1986-aisiais sprogusį Černobylio atominės elektrinės reaktorių, įsiplieskė antras didelis gaisras. Ukrainos ugniagesiai su liepsnomis kovoja jau savaitę. Akylai fiksuojamas radiacijos lygis ir stebima dūmų sklidimo kryptis. Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos klimatologai, dūmai link mūsų šalies nekeliauja, tačiau nelaimės kamuojamoje zonoje gyvenantys žmonės skambina pavojaus varpais rodydami bauginančius radioaktyvios spinduliuotės rodmenis.

Pasak esamą padėti sekančio ir informacija socialiniame tinkle „Facebook“ su visuomene besidalijančio verslininko, režisieriaus, publicisto Šarūno Jasiukevičiaus, geriau visuomenei pažįstamo kaip Praeities žvalgas, šiemet Černobylio zonoje – tai jau antras gaisras. Gaisrai vietovę siaubia kiekvieną pavasarį, dažniausiai jie nebūna dideli, todėl greitai lokalizuojami ir užgesinami.

„Taip buvo ir su šių metų pirmuoju gaisru. Aš apie jį žinojau praėjus vos kelioms valandoms nuo prasidėjimo, bet gaisras nebuvo pavojingas, todėl apie jį savo feisbuke parašiau tik, kai žmonės pradėjo klausinėti, sužinoję iš užsienio žiniasklaidos. Tačiau antrasis gaisras turi kelis židinius, įsiplieskusius tankiuose miškuose. Vienas židinys yra garsiojo Rudojo miško pakraštyje – ten, kur daugiausiai radiacijos. Ukrainoje dabar vyrauja stiprūs ir permainingi vėjai, tad gaisras greitai įsiplieskė į keliasdešimt hektarų plotą. Jau sudegė pionierių stovykla, kuri dėl aukštos radiacijos net neįtraukta į turistinius maršrutus. Taip pat sudegė 10 kilometrų pačios radioaktyviausios zonos krašte esantis kaimas Leliov bei greta „Duga“ antenos esanti raketų bazė Volkhov“, – detalizavo žinomas vyras.

Nors zonos administracija ramina ir skelbia, kad radiacinis fonas pavojingos ribos neviršija, tačiau mano draugai, gyvenantis šioje zonoje, kelia nuotraukas su pavojingais dozimetrų rodmenimis.

Aleksandr Sirota nuotr.

Penktadienio rytą, gaisras Duga antenos ir miestelio Černobylis – du nepasiekė. Ankstesnius spėjimus, kad taip gali nutikti, suklaidino tiršti dūmai vėjo atnešti iš Rudojo miško.

„Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai degant radioaktyviems daiktams į atmosferą pakeliami radioaktyvūs pelenai. Daugiausiai jų – Rudajame miške, ten, kur dabar ugnis ir šiaurėje. Nors zonos administracija ramina ir skelbia, kad radiacinis fonas pavojingos ribos neviršija, tačiau mano draugai, gyvenantis šioje zonoje, kelia nuotraukas su pavojingais dozimetrų rodmenimis. Vietiniai gyventojai stengiasi išvykti iš namų, oficialiai sako, kad dėl dūmų“, – sakė Š. Jasiukevičius.

Aleksandr Sirota  nuotr.

Žinomo vyro turimais duomenimis, ketvirtadienį Černobylio zonoje gaisrą gesino 326 žmonės, 84 priešgaisriniai automobiliai bei 6 sraigtasparniai. Penktadienį šiam tikslui mobilizuoti 379 ugniagesiai, 100 vienetų technikos, iš kurių 3 lėktuvai AN- 32P ir 2 sraigtasparniai Mi-8. Balandžio 9 dieną buvo įvykdyti 67 skrydžiai, kurių metu išpilta 154 tonos vandens.

„Zonoje yra apie 10 stacionarių meteorologinių stočių, kurios fiksuoja radiacija, tačiau duomenys skelbiami tik iš trijų – Černobylio miesto, Leliov ir Dytiatki kontrolės postų. Radiacija įprasto dydžio neviršija. Kaip sekasi suvaldyti gaisrą neskelbia, tai matyt nelabai sekasi“, – socialiniame tinkle rašė Š. Jasiukevičius.

Ukrainos valstybinės pašalinių zonų valdymo agentūros feisbuko nuotr.

Įtariama, kad gaisrus galėjo sukelti vyras, gyvenantis netoli dabar liepsnų apimtos Černobylio zonos esančiame miestelyje. Spėjama, kad jis degino pernykštę žolę ir pakilus vėjo gūsiams nebegalėjo suvaldyti ugnies liežuvių.

Kaip skelbia ELTA, valdžios pareigūnai teigė, kad dėl gaisrų Černobylio zonoje bei kitose Ukrainos teritorijose kalti sausi orai po žiemos, per kurią beveik nebuvo sniego dangos.

Aplinkosaugos specialistai nerimavo, kad liepsna nuo žemės paviršiaus gali pakelti ir išnešioti nusėdusius radioaktyvius pelenus. Tačiau valstybinės gelbėjimo tarnybos atstovai penktadienį patvirtino, kad radiacijos lygis teritorijoje šiuo metu atitinka visas normas.

Ukrainos sostinės gyventojai savo ruožtu baiminosi, kad vėjas radiacija galimai užterštus dūmus atneš į Kijevą. Penktadienį pareigūnai patikino, kad radiacija Kijeve „neperžengia normų“, teigiama Valstybės specialiųjų tarnybų pranešime. Aukšto rango pareigūnas, aplinkosaugos ekspertas Jegoras Firsovas teigė, kad savaitgalį, miškui užsiliepsnojus, teritorijoje buvo užfiksuotas 16 kartų didesnis nei įprasta radiacijos lygis.

Lietuvos klimatologai ketvirtadienį pranešė, jog dūmai link mūsų šalies nekeliauja. Juos vėjas neša į šiaurės rytus link Baltarusijos (Gomelio miesto apylinkių) ir Rusijos teritorijos.

„Orų prognozės (kelioms dienoms į priekį) rodo palankią Lietuvai vėjo kryptį, tad mums pavojaus nėra, bet dar viena nelaimė kaimynams“, – skelbia jie.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Nesijaudinkit, ukrainietiška radiacija yra draugiška Lietuvai ir labai naudinga sveikatai. Va būtų rusiška ar baltarusiška - visa žiniasklaida klyktų, užmirštų net koroną..

Cnn

Cnn portretas
Jau praejusia savaite visa uzsienio spauda mirgejo kad 16 kartu radiacija padidejusi ir slenka tolyn. O lietuviska spauda po savaites tik gaisra suprato. Zaiskim su corona ir nematykim radiacijos. Adekvati vyriausybe ir spauda

aštaiaš

aštaiaš portretas
Sekmadieni Velykų proga turėtu paduoti dovanu rodo vėjo krypti iš pietryčių.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių