Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas pripažino, kad pirminis atsakas į epidemiją „nebuvo puikiausia Europos valanda“ ir kad ES šalys reagavo nekoordinuotai.

Tačiau jis antrino sveikatos apsaugos komisarei Stelai Kiriakides (Stellai Kyriakides), sakiusiai, kad tiek EK, tiek valstybės narės pasimokė iš savo nesėkmių, todėl bus geriau pasirengusios potencialiam naujam protrūkiui.

„Virusas tebėra su mumis“, – perspėjo EK vicepirmininkas, pridurdamas, kad visuomenės sveikatos priemonės, įskaitant kelionių apribojimus ir karantiną, suteikė Bendrijai šiek tiek laiko „sustiprinti mūsų reagavimo pajėgumus“.

Kai kur Europoje augant naujų užsikrėtimo atvejų skaičiui, Komisijos pareigūnai paskelbė apie virtinę priemonių ligoninėms paruošti ir visuomenės sveikatos politikai nustatyti vasaros pabaigoje.

„Šiandien siekiame sumažinti riziką, susijusią su COVID-19 ir sezoninio gripo sambūviu nuo ateinančio rudens. Jūs žinote, kad tai bus pirmas kartas, kai šie du ciklai sutaps“, – pažymėjo M. Schinas.

Už „europinės gyvensenos skatinimą“ taip pat atsakingas pareigūnas pridūrė: „Nenorime išvysti koordinavimo trūkumo, kuriuo pasižymėjo mūsų valstybių narių pradinė reakcija pandemijos pradžioje.“

Komisijos nariai pareiškė nenorį sugrįžti prie visuotinio socialinio ir verslo karantino, įstūmusio bloką į nuosmukį, bet paragino būti atsargiems.

„Praėjusį mėnesį matėme, kad valstybės narės atšaukia izoliavimo priemones ir kad piliečiai grįžta prie to, ką visuomet vadinau naujuoju normalumu, labai reikalingu kiekvienam“, – sakė S. Kiriakides.

„Tačiau žinome ir matome, kad valstybės narės praneša apie mažesnius ir didesnius protrūkius, lokalizuotus daugelyje valstybių narių. Taigi, šiandien norėtume pasakyti, kad svarbiausia yra pasirengti, ypač prieš rudens ir žiemos mėnesius“, – pridūrė ji.

Pirmosiomis savaitėmis po naujojo koronaviruso protrūkio pradžios Europoje vasarį Briuseliui sunkiai sekėsi koordinuoti atsaką visos ES mastu, tad daugelis sostinių ėmėsi vienašališkų priemonių.

Žemynas kurį laiką buvo laikomas labiausiai paveiktu pandemijos: jame lig šiol užregistruoti 2 873 277 COVID-19 atvejai ir 203 507 mirtys.