Tarp abiejų pietų Kaukazo valstybių jau dešimtmečius tvyro didelė priešprieša dėl Azerbaidžano pietvakarinio separatistinio Kalnų Karabacho regiono, praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje užgrobto armėnų separatistų per konfliktą, nusinešusį apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.

Nuo sekmadienio atsinaujinę susirėmimai pakurstė būgštavimus, kad neramiame regione gali smarkiai paaštrėti konfliktas.

Azerbaidžanas pranešė, kad antradienį žuvo septyni jo kariai, įskaitant du aukšto rango kariškius. Tuo metu Armėnija skelbia apie du žuvusius karius; iki šiol Jerevenas apie aukas per susirėmimus nebuvo pranešęs.

Vėliausi susirėmimai įsiplieskė toli nuo Kalnų Karabacho ir vyksta tiesiogiai tarp abiejų Kaukazo valstybių, o taip nutinka retai.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad armėnų pajėgos antradienį artilerija, minosvaidžiais ir didelio kalibro kulkosvaidžiais puolė jo pozicijas šiauriniame Tovūzo regione. Ministerijos teigimu, taip pat buvo apšaudyti keli kaimai toje vietovėje.

K. Veliyevas valstybinei televizijai sakė, kad antradienį per susirėmimus „herojiškai žuvo“ generolas majoras, pulkininkas ir dar penki kariškiai.

„Deja, turiu pranešti, kad per susirėmimus žuvo generolas majoras Poladas Hesimovas (Poladas Hešimovas) ir pulkininkas Ilgaras Mirzeyevas (Ilgaras Mirzejevas)", – per spaudos konferenciją sakė K. Veliyevas.

Viceministras pridūrė, kad susirėmimai pasienyje tęsiasi.

Nuo susirėmimų prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos pradžios sekmadienį žuvo jau 11 azerbaidžaniečių kariškių.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija taip pat sakė, kad viename kaime Tovūzo regione žuvo vienas civilis.

Armėnija savo ruožtu apkaltino azerbaidžaniečių pajėgas vėl atvėrus ugnį prieš šiaurės rytinę pasienio dalį Tavušo provincijoje. Armėnų gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian nurodė, kad žuvo majoras ir kapitonas.

Armėnų URM taip pat kaltino Azerbaidžaną dronais puldinėjant civilinius objektus Berdo mieste Tavuše.

„Į agresiją prieš Armėnijos civilių gyventojų saugumą bus proporcingai sureaguota; už ją visa atsakomybė tenka Azerbaidžano pusei“, – pranešime sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Ana Naghdalian.

Rusija ragina pademonstruoti savitvardą

Rusija antradienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną pademonstruoti savitvardą suintensyvėjus kruviniems susirėmimams abiejų šalių pasienyje.

Įsiplieskus kovoms Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, keli šimtai kilometrų nuo Kalnų Karabacho, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Rusija paragino laikytis ramybės, o Azerbaidžano sąjungininkė Turkija išreiškė paramą Baku.

„Mes esame labai susirūpinę dėl susišaudymų Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje“, – po antradienio susirėmimų žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva ragina „abi šalis pademonstruoti savitvardą“.

Nuo trapių paliaubų paskelbimo 1994-aisiais tarp Baku ir Jerevano vyksta taikos derybos, tarpininkaujamos vadinamosios Minsko grupės (Prancūzijos, Rusijos ir JAV) diplomatų.

Armėnija, palaikanti artimus politinius ir karinius ryšius su Rusija, kontroliuoja ginčijamą regioną ir yra pažadėjusi atremti bet kokį bandymą jį atsiimti.

Tačiau energetikos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos viršija visą Armėnijos valstybės biudžetą, nekart grasino perimti tos teritorijos kontrolę jėga.

2016 metais gyvybių pareikalavę susirėmimai Kalnų Karabache vos neperaugo į tikrą karą.