Azerbaidžanas pradeda tyrimą dėl karo nusikaltimų Kalnų Karabache

Azerbaidžanas ir Armėnija kaltina vienas kitą vykdžius karo nusikaltimus per rugsėjo pabaigoje prasidėjusius nuožmius susirėmimus Kalnų Karabache, atsinaujinus dešimtmečius rusenusiam konfliktui dėl armėnų gyvenamo Azerbaidžano regiono.

Atsinaujinus konfliktui socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose neva užfiksuotos Azerbaidžano pajėgų vykdytos karo belaisvių armėnų egzekucijos ir atvejai, kai armėnų kariai niekina žuvusių Azerbaidžano karių kūnus.

„Taip pat pradėjome tyrimą dėl nežmoniško elgesio su į nelaisvę paimtais armėnų kariais“, – nurodė prokuroras Kamranas Aliyevas viename interviu.

„Yra daug suklastotų vaizdo įrašų. Tačiau turime nuoširdžiai pripažinti, kad yra įrašų, kurie gali būti autentiški, – pridūrė jis. – Azerbaidžanas yra teisinė valstybė, ir mes reaguojame į tokius faktus.“

Pasak prokuroro, Azerbaidžanas pradėjo 73 baudžiamąsias bylas dėl armėnų pajėgų vykdytų civilinių objektų apšaudymų Azerbaidžane.

Per šias atakas „žuvo 94 civiliai, įskaitant mažus vaikus, moteris ir senyvo amžiaus žmones“, nurodė K. Alijevas. Jis pridūrė, kad keturiems armėnų separatistų lyderiams, tarp jų nepripažįstamos Kalnų Karabacho respublikos prezidentui Araikui Arutiunianui, už akių pareikšti kaltinimai dėl karo nusikaltimų.

Kalnų Karabachas beveik prieš 30 metų pasiskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano, tačiau jos nepripažino ne tik tarptautinė bendruomenė, bet ir Armėnija.

Intensyvūs susirėmimai šioje teritorijoje atsinaujino rugsėjo 27 dieną ir tęsėsi savaites, nepaisant Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų tarpininkavimo paliauboms.

Galiausiai lapkričio 10 dieną,  po šešias savaites trukusių intensyvių kovų, per kurias azerbaidžaniečių kariuomenė sutriuškino armėnų separatistų pajėgas ir kėlė grėsmę pagrindiniam Kalnų Karabacho miestui Stepanakertui, tarpininkaujant Maskvai buvo pasiektas taikos susitarimas.

Pagal susitarimą Armėnija praranda septynis regionus, užimtus per 10-ojo dešimtmečio karą po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kai žuvo 30 tūkst. žmonių ir savo namus turėjo palikti daug čia gyvenusių azerbaidžaniečių.