Airijos Motinos ir vaiko namų tyrimo komisija (CIMBH) nustatė „nerimą keliantį“ vaikų mirtingumą šiose institucijose, kurios katalikiškoje šalyje veikė net iki 1998 metų.

Tikrindama šių institucijų veiklą 76 metų periodu iki 1998-ųjų CIMBH nustatė, kad jose mirė 9 tūkst. vaikų – 15 proc. ten pabuvojusių mažylių.

Tokiuose namuose, kuriuos laikydavo religiniai ordinai ir Airijos valstybė, būdavo apgyvendinamos netekėjusios pastojusios moterys. Tokių moterų neremdavo partneriai ir šeima, jų laukdavo didžiulė socialinė gėda.

Šiose institucijose gimę vaikai dažnai būdavo atskiriami nuo motinų ir atiduodami įvaikinti, nutraukiant visus šeiminius ryšius.

Premjeras Michealas Martinas sakė, kad CIMBH ataskaita suteikia informacijos apie „itin mizoginišką kelių dešimtmečių kultūrą Airijoje“.

„Mūsų požiūris į seksualumą ir intymumą buvo visiškai iškreiptas, o jaunos motinos ir jų sūnūs bei dukros buvo priversti sumokėti baisią kainą“, – pridūrė jis.

M. Martinas, kuris trečiadienį Airijos parlamente šiuo klausimu paskelbs oficialų valstybės atsiprašymą, sakė, kad didelis vaikų mirtingumas yra „tarp skaudžiausių“ ataskaitos išvadų.

„Viena žiauri tiesa... ta, kad visa visuomenė buvo bendrininkė, – sakė M. Martinas. – Mums, kaip visuomenei, reikės pažvelgti jai į akis ir su ja susitaikyti.“

CIMBH ataskaita apima periodą nuo 1922 iki 1998 metų; joje sakoma, kad tikrintose įstaigose pabuvojo 56 tūkst. netekėjusių moterų ir 57 tūkst. vaikų.

Ataskaitoje nurodoma, kad tuo metu su moterimis, pagimdžiusiomis nesantuokinį vaiką, šeimos ir partneriai, pritariant Bažnyčiai ir valstybei, elgdavosi „ypač žiauriai“.

Moterys į minimas įstaigas patekdavo dažniausiai todėl, kad neturėdavo kito pasirinkimo, daugelis jų kentė „emocinį smurtą“.

„Atmosfera, kaip atrodo, būdavo šalta ir beširdiška. Moterys ir vaikai neturėjo būti tose institucijose“, – sakoma ataskaitoje.