Praėjusią savaitę įsiplieskę ir kone 300 gyvybių nusinešę susirėmimai buvo didžiausi nuo 2020 metų karo ir sukėlė pavojų besiformuojančiam taikos procesui tarp nesutaikomų priešininkių.

„Yra įrodymų dėl kankinimo, į nelaisvę paimtų [karių] luošinimo ar jau negyvų karių [palaikų] niekinimo atvejų, dėl daugybės nužudymo be teismo ir blogo elgesio su armėnų karo belaisviais, taip pat žeminamo elgesio su palaikais atvejų“, – sakė jis JT Generalinei Asamblėjai.

„Žuvusių armėnų kariuomenės narių moterų palaikai buvo niekinami, o tada išdidžiai filmuojami su ypatingu azerbaidžaniečių karių žiaurumu“, – teigė N. Pašinianas.

Žuvusių armėnų kariuomenės narių moterų palaikai buvo niekinami, o tada išdidžiai filmuojami su ypatingu azerbaidžaniečių karių žiaurumu.

Jam kalbant Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas), kuris į Generalinę Asamblėją turi kreiptis savaitgalį, klausėsi nerodydamas jokių emocijų.

„Be abejo, tokie neapsakomi žiaurumai... yra dešimtmečius politinės vadovybės [vykdomos] politikos diegti azerbaidžaniečių visuomenėje neapykantą ir priešiškumą armėnams tiesioginis rezultatas“, – sakė N. Pašinianas.

Jis taip pat apkaltino Azerbaidžaną apšaudant civilinius objektus ir infrastruktūrą toli Armėnijos teritorijoje. Dėl šių apšaudymų savo namus turėjo palikti per 7,6 tūkst. žmonių, žuvo trys ir dingo dar du civiliai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną susitarti dėl ilgalaikės taikos, pirmą kartą po praėjusią savaitę vykusių kruvinų pasienio susirėmimų susitikęs su šių šalių vyriausiaisiais diplomatais.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), sekmadienį lankydamasi Jerevane, apkaltino Baku „neteisėtais“ išpuoliais prieš Armėniją ir pasmerkė „pasikėsinimą į šalies suverenitetą“.

Vašingtonas stiprina ryšius su Jerevanu, kurio tradicinė sąjungininkė Maskva yra sutelkusi dėmesį į beveik prieš septynis mėnesius pradėtą savo karą Ukrainoje.

Rusija palaiko glaudžius ryšius tiek su Baku, tiek su Jerevanu. Pagal saugumo paktą ji privalo įsikišti, jei Armėnija būtų užpulta, tačiau, nepaisant Jerevano prašymo, neskubėjo padėti.

Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus – 10-ajame dešimtmetyje ir 2020-aisiais.

Per šešias 2020 metų karo savaites žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. abiejų šalių karių. Karas baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.

Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.

Kalnų Karabacho armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.