Pereiti į pagrindinį turinį

Belgijos pažiba virsta narkotikų logistikos centru

2023-02-05 03:00

Belgijos Flandrijos regiono sostinė, didžiausias šalies uostamiestis, pagrindinis verslo centras Antverpenas jau kurį laiką linksniuojamas kaip naujoji narkotikų gaujų karų kryžkelė. Tačiau paskutinės naujienos – apie per susišaudymą žuvusią vienuolikmetę ar tonas kokaino, kurių atliekų deginimo įmonės neseniai skelbė nebepajėgiančios sunaikinti, veda prie rimtų diskusijų.

Vartai: Antverpenas yra tapęs vienu didžiausių prekybos narkotikais mazgu.
Vartai: Antverpenas yra tapęs vienu didžiausių prekybos narkotikais mazgu. / AFP nuotr.
Turinys

Kariuomenės įsikišimas

Praėjusiais metais Antverpeno uoste buvo konfiskuotas rekordinis beveik 110 t kokaino kiekis. Netrukus po Naujųjų dėl užpuolikų paleistų kulkų vienuose namuose sprogus mikrobangų krosnelei, nuo skeveldrų žuvo mergaitė. Politikai kaipmat prabilo apie kovos su narkotikų keliamu chaosu būdus.

Antverpeno meras ir dešiniosios flamandų separatistų partijos N-VA lyderis Bartas De Weveris prašo papildomų policijos pareigūnų, kurie saugotų uostą. Jei tai neįmanoma, turėtų įsikišti kariuomenė, sako jis. Meras taip pat ragina sušaukti Nacionalinio saugumo tarybą.

Tačiau Belgijos teisingumo ministras Vincent’as Van Quickenborne’as pabrėžia, kad kariuomenė vykdo tik stebėjimo misijas. „Jūs nenorite gyventi šalyje, kurioje policiją pakeičia kariuomenė“, – ministrą cituoja „The Brussels Times“ leidinys. V. Van Quickenborne’as pabrėžia, kad kariuomenės dalyvavimas šiuo metu yra labiau simbolinė priemonė.

Jis taip pat mano, kad mažai tikėtina, jog Nacionalinio saugumo taryba susirinks artimiausiu metu, tačiau ministras akcentuoja, kad reikia apskaičiuoti nusikaltėlių pajamų modelį: „Šiandien mes sulaikome apie 11 proc. narkotikų. Jei pasieksime 20 proc., Europolo teigimu, Antverpenas taps nepatrauklus nusikalstamoms grupuotėms. Šiuo metu turime dirbti.“

Praėjusiais metais Antverpeno uoste sulaikytas šios medžiagos kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis, nei buvo užfiksuotas 2018-aisiais.

Vadinasi, uosto darbuotojai ir didelės rizikos konteineriai bus tikrinami griežčiau, o valdžios institucijos su didžiausiomis pasaulyje laivybos kompanijomis kalbėsis apie išmanesnių konteinerių galimybes.

Vidaus reikalų ministrė Annelies Verlinden taip pat mano, kad Antverpeno mero ir kai kurių kitų vietos politikų pasiūlymai dėl kariuomenės įvedimo į uostą nebuvo gera idėja. „Jei gerai prisimenu, B. De Weveris vasarą pasakė, kad kariuomenė nepakankamai apmokyta susidoroti su tokia situacija“, – primena ministrė.

Ji palygino padėtį su terorizmo šalyje grėsme, dėl kurios kariuomenė buvo dislokuota kaip situacijos stebėtoja: „Tam tikros karštosios vietos, kuriose susirinkdavo daug žmonių, buvo saugomos (…) Tačiau čia jūs susiduriate su namais, išsibarsčiusiais visame Antverpene. Kariuomenė netinkamai aprūpinta ir neapmokyta, kad su tuo susitvarkytų. Pirmiausia policija gerai žino tą vietovę.“

Vis dėlto A. Verlinden pripažino, kad reikia nuveikti daugiau. „Jau ėmėmės svarbių žingsnių, o dabar tai tęsime. Pavyzdžiui, priėmėme sprendimą sustiprinti federalinę teisminę policiją Antverpene. Iki šios kadencijos pabaigos 100 papildomų žmonių bus įdarbinti, ypač stebėti tokius atvejus“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Tas pats esą pasakytina ir apie jūrų policiją, nes jau dabar laikinai iš kitų zonų buvo atvežta žmonių, kad didžiulė uosto teritorija būtų saugoma su didesniais pajėgumais.

Kirs per kišenę

Politikai mano, kad šioje kovoje padėti turėtų ir didesnės baudos. Dabar dėmesys nukreiptas ne tik į tuos, kurie gabena ir prekiauja sunkiaisiais narkotikais, bet ir į tuos, kurie juos vartoja. Planuojama baudas didinti nuo 150 iki 1 000 eurų.

Pasak V. Van Quickenborne’o, tie, kurie savo valia nesumokės didesnės baudos, jas matys, kai ateis laikas mokėti mokesčius, – taip Belgijoje vyksta su už eismo pažeidimus skirtomis baudomis.

Teisingumo ministro argumentas dėl tokio baudų didinimo paprastas: „Kiekvienas, galintis sumokėti 50 eurų už gramą kokaino, gali lengvai sumokėti 150 eurų.“

Šiuo metu tai galbūt lengviausiai įgyvendinamas pasiūlymas, nes, anot V. Van Quickenborne’o, jis gali būti įgyvendintas gana greitai, kadangi pirmiausia jo nereikia svarstyti parlamente.

Praėjusiais metais buvo įvestos 75–150 eurų baudos tiems, kurie buvo sučiupti vartojantys narkotikus. Ministras taip pat norėtų išplėsti šiuo metu tik festivaliuose atliekamus patikrinimus visoje teritorijoje, tam pritaria ir kiti politikai. Per šiuos patikrinimus pernai buvo nubausta daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.

20 tonų per savaitę

Kai Antverpeno uosto muitinė paskelbė apie kokaino konfiskavimo prasme rekordinius praėjusius metus, prabilo ir licencijuota atliekų deginimo įmonė. Ji pranešė, kad nebesugeba sunaikinti sulaikomų kvaišalų kiekio.

Praėjusį mėnesį perdirbimo pajėgumai jau buvo dramatiškai padidinti nuo 1 iki 4–5 t deginamo kokaino. Tačiau dabar skelbiama, kad, norint toliau tenkinti federalinių teisingumo tarnybų, muitinės ir saugumo poreikius, prireikus šį pajėgumą dabar galima padidinti iki 20 t per savaitę.

Nepaisant ir taip didelių sukauptų atsargų ir vis dar itin reikšmingo gruodį ir sausį sulaikyto kokaino kiekio, dėl padidėjusių deginimo pajėgumų šių kvaišalų atsargos buvo beveik likviduotos, tikina kompetentingos tarnybos.

Padvigubėjęs vartojimas

Remiantis Jungtinių Tautų vadinamąja narkotikų ataskaita, 2020 m. bent kartą kokainą vartojo 21,5 mln. žmonių. Šis skaičius per dešimt metų augo 32 proc.

Antverpene kokaino vartojimas nuo 2018 m. išaugo daugiau kaip dvigubai, tačiau tai nestebina, turint omenyje narkotikų karus, kurie keičia miesto reputaciją.

Nors naujausius kokaino vartojimo išskirtinai Belgijoje duomenis surinkti sudėtingiau, žinoma, kad praėjusiais metais Antverpeno uoste sulaikytas šios medžiagos kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis, nei buvo užfiksuotas 2018-aisiais.

Regione populiaraus leidinio „Het Laatste Nieuws“ olandų kalba žurnalistai kalbėjosi su narkotikų vartotojais, kurie teigia, kad pasiūla mieste smarkiai išaugo. Vienas iš leidinio pašnekovų paaiškino, kad „WhatsApp“ programėle nusiuntus pranešimą pardavėjui, kartais siuntinys klientą pasiekia vos per 20 minučių.

Rinkai persisotinus produkto, narkotikų kaina gatvėje išvengė  infliacijos ir išliko šiek tiek sustingusi – 50 eurų už 1 g.

Išdavė nuotekos

Šiam purvinam verslui plečiantis itin sparčiai, daugelis nusikaltėlių troško užsidirbti būtent iš prekybos narkotikais. Tačiau dėl tokios konkurencijos suprastėjo prekės kokybė, nes pardavėjai į savo produktą prideda antihelmintikų (vaistų nuo parazitų), lidokaino, miltų, česnakų miltelių ar net smulkiai sumalto stiklo, o tai kelia grėsmę vartotojų gyvybei. Kai kurie iš jų sako, kad sudėtinga gauti visą gramą medžiagos, vietoj to jie dažnai tenkinasi nuo 0,6 iki 0,9 g.

Leidinio „Het Laatste Nieuws“ teigimu, kokaino vartojimas egzistuoja visuose Belgijos gyventojų sluoksniuose. Flandrijos alkoholio ir narkotikų centro direktorė Katleen Peleman sako, kad vartojimo augimas ryškiausias tarp jaunų vyrų, tačiau ji priduria, kad šis augimas fiksuojamas ir tarp tų profesijų atstovų, kurie patiria didelį spaudimą darbe.

„Pagalvokite apie teisininkus, savarankiškai dirbančius specialistus, taip pat apie medicinos specialistus ir statybos ar maitinimo pramonės atstovus“, – sako K. Peleman. Tyrimai rodo, kad pastebėta dar viena vartojimo tendencija – dažni atvejai, kai pereita prie kassavaitinio vartojimo, nors anksčiau kai kurie asmenys šią medžiagą vartojo, pavyzdžiui, tik savaitgaliais.

Kokaino vartojimą taip pat galima įvertinti išmatuojant nuotekose likusius žmonių išskiriamus šios medžiagos likučius. Būtent taip Europos narkotikų ataskaita parodė, kad Antverpene ir Briuselyje labai padaugėjo vartojančių šiuos kvaišalus.

Pasak K. Peleman, Flandrijos ekspertų centras pirmą kartą pradėjo rengti prevencijos projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas būtent kokaino vartojimui – jos nuomone, tai pirmasis toks projektas. Pavyzdžiui, kaimyniniuose Nyderlanduose buvo pasirinkta bendra nelegalių narkotikų prevencijos politika, o ne vien kokainui skirta strategija.