- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV ir Rusijos aukšto rango diplomatai pirmadienį pradėjo svarbias derybas Ženevoje, tvyrant didelei įtampai dėl Ukrainos ir nuogąstaujant, kad Maskva gali surengti karinį puolimą prieš provakarietišką kaimynę.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman) ir Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas susitikimą JAV diplomatinėje atstovybėje Ženevoje pradėjo 8 val. 55 min. vietos (9 val. 55 min. Lietuvos) laiku, nurodė vienas Valstybės departamento atstovas.
Kiek anksčiau prie pastato atvažiavo juodų automobilių su Rusijos diplomatiniais numeriais kolona. Derybininkai buvo įvesti per didelius geležinius vartus, virš kurių plevėsavo JAV vėliava.
Derybininkų vadovai sekmadienį vakare Ženevoje jau buvo susitikę neformalių parengiamųjų derybų. S. Riabkovas vėliau sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad pokalbis buvo „sudėtingas“, bet „dalykiškas“.
Jungtinės Valstijos ir Rusija prieš derybas nubrėžė aiškių linijų. Vašingtonas perspėjo apie konfrontacijos grėsmę, o Maskva atmetė galimybę padaryti kokių nors nuolaidų.
Derybos su Jungtinėms Valstijomis pradeda diplomatinių pastangų savaitę, per kurią Rusijos pareigūnai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais. Tuo metu Vašingtonas stengėsi patikinti sąjungininkus Europoje, kad per šį procesą jie nebus palikti nuošalyje.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ragino Rusiją nesiimti agresijos ir rinktis diplomatinį kelią.
Tuo metu Kremlius, smarkiai spaudžiamas atitraukti pajėgas nuo sienos su Ukraina, reikalavo plataus naujo saugumo susitarimo su Vakarais.
Nuo praeitų metų pabaigos Maskva sutelkė prie sienos su Ukraina dešimtis tūkstančių karių ir reikalavo garantijų, kad NATO nebus plečiama į rytus.
V. Putino vyriausybė reikalauja, kad NATO niekada nesuteiktų narystės Ukrainai, kurios siekia Kijevas.
Sekmadienį duodamas interviu Rusijos naujienų agentūroms S. Riabkovas sakė, kad Maskva atmetė galimybę per derybas padaryti kokių nors nuolaidų, net jeigu Vašingtonui atrodo, kad daugelis Kremliaus reikalavimų yra nesvarstytini.
„Vengti konfrontacijos“
Visgi A. Blinkenas tvirtino, kad diplomatija su Maskva išlieka įmanoma.
„Yra dialogo ir diplomatijos kelias, mėginant išspręsti kai kuriuos nesutarimus, – sekmadienį televizijai CNN sakė A. Blinkenas. – Kitas kelias yra konfrontacija ir didžiuliai padariniai Rusijai, jeigu ji atnaujins agresiją prieš Ukrainą. Ketiname patikrinti, kokį kelia pasiruošęs rinktis prezidentas (Vladimiras) Putinas.“
Vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas šeštadienį užsiminė, kad Vašingtonas gali būti pasiruošęs aptarti su Rusija galimybę, kad abi pusės apribotų raketų sistemų dislokavimą, taip pat karinių pratybų dydį ir mastą.
Tačiau A. Blinkenas perspėjo, kad bet koks teigiamas derybų rezultatas labai priklausys nuo Rusijos pasiruošimo atsisakyti agresyvios pozicijos, kurią jis prilygino „eskalavimo atmosferai įrėmus ginklą Ukrainai į galvą“.
V. Putinas per birželį Ženevoje įvykusį susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) susitarė dėl reguliarių „stabilumo“ derybų tarp W. Sherman ir S. Riabkovo. Ankstesnės tokios diskusijos Šveicarijoje vyko liepą ir rugsėjį.
J. Bidenas per du pokalbius telefonu su V. Putinu perspėjo, kad Rusija sulauktų rūsčių pasekmių, jeigu įsiveržtų į Ukrainą.
Tarp svarstomų galimybių minimos sankcijos V. Putino artimiausio rato veikėjams, galimybė užblokuoti prieštaringai vertinamą Rusijos dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“ arba, pagal drastiškiausią scenarijų, nutraukti Rusijos ryšius su pasaulio bankininkystės sistema.
Rusija teigia buvusi apgauta po Šaltojo karo ir maniusi, kad NATO į rytus niekada nesiplės.
Tačiau JAV vadovaujamas aljansas priėmė daugumą buvusių Varšuvos sutarties bloko šalių, įskaitant Baltijos šalis.
Sekmadienį Ženevoje duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS S. Riabkovas kaltino NATO dešimtmečius mėginus „atstumti“ Rusiją.
„Taigi, NATO turėtų susikrauti daiktus ir grįžti prie 1997 metų sienų“, – tvirtino jis.
Rusija daro didžiulį spaudimą Ukrainai nuo 2014 metų, kai Kijeve įvykusi provakarietiška Maidano revoliucija nuvertė Kremliui palankią vyriausybę ir pradėjo stiprinti ryšius su Europa.
Neilgai trukus Rusija užgrobė ir aneksavo Krymo pusiasalį, taip pat rėmė Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus per konfliktą, nusinešusį jau daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
„Labai tikėtina, kad susidursime su mūsų kolegų JAV ir NATO nenoru iš tikrųjų suvokti, ko mums reikia“, – sekmadienį sakė S. Riabkovas.
Nepaisydami „nuolat prieš mus formuluojamų grasinimų... nedarysime jokių nuolaidų“, perspėjo diplomatas ir pridūrė, kad tai „prilygtų veikimui prieš mūsų saugumo interesus“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per pirmąjį oficialų vizitą Vokietijoje R. Sunakas aptars su kancleriu O. Scholzu saugumą Europoje
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį lankysis Berlyne, pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų pradėjo eiti pareigas. ...
-
D. Trumpas Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku
Donaldas Trumpas antradienį Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku Taro Aso, tęsdamas šešėlinę respublikonų diplomatiją ir kampaniją, siekdamas per rinkimus lapkritį grįžti į Baltuosius rūmus. ...
-
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija lankosi Irane
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija išvyko iš Pchenjano į Iraną, trečiadienį pranešė šios branduolinius ginklus turinčios šalies valstybinė žiniasklaida. Tai - retas vizitas, pasak analitikų, keliantis sus...
-
Šiaurės Makedonijoje prasidėjo pirmas prezidento rinkimų turas
Šiaurės Makedonijos gyventojai trečiadienį pradėjo balsuoti pirmame prezidento rinkimų ture. ...
-
JAV Kongresas priėmė „TikTok“ uždraudimą numatantį įstatymo projektą
JAV Senatas antradienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo itin populiarus socialinis tinklas „TikTok“ būtų priverstas atsiskirti nuo savo patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ Kinijoje arba būtų uždrausta Jungtinėse Valsti...
-
Britų premjeras: Lenkija ir JK stiprina Europos saugumą1
Lenkija ir Jungtinė Karalystė kuria Europos saugumą, antradienį pareiškė britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), Varšuvoje susitikęs su Lenkijos kolega Donaldu Tusku ir aptaręs abiejų valstybių santykių stiprinimą. ...
-
Izraelis dėkoja JAV Senatui už pritarimą karinei pagalbai
Izraelio užsienio reikalų ministras trečiadienį padėkojo JAV Senatui už pritarimą 13 mlrd. dolerių (12,2 mlrd. eurų) vertės karinei pagalbai, jo žodžiais, siunčiančiai aiškią žinią žydų valstybės priešams. ...
-
Ukraina deda pastangas, kad šaukiamojo amžiaus vyrai grįžtų namo
Ukraina antradienį pareiškė įvedanti naujas priemones, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į gimtąją šalį, kariuomenei vargstant fronto linijoje, iš dalies dėl didėjančio karių trūkumo. ...
-
JAV Senatas patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą
JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija. ...
-
Sulaikytas Rusijos gynybos ministro S. Šoigu pavaduotojas: gresia ilgi metai už grotų18
Netikėta žinia iš Rusijos. Rusijos tyrimų komitetas „Telegram“ kanale pranešė, kad įtarus kyšio paėmimu sulaikytas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas. ...