O. Scholzo derybos su Vladimiru Putinu yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas įtikinti Rusijos prezidentą nepulti kaimyninės Ukrainos.

Vakarų lyderiai Rusijos pajėgų sutelkimą pasienyje su Ukraina laiko didžiausia grėsme žemyno saugumui nuo Šaltojo karo laikų ir parengė griežtų ekonominių sankcijų paketą tam atvejui, jei Maskva užpultų kaimynę.

Nors Vakarų žvalgybos pareigūnai įspėjo, kad įsiveržimas gali prasidėti trečiadienį, V. Putino ir jo užsienio reikalų bei gynybos ministrų komentarai rodytų, kad deeskalacija dar įmanoma.

Per kruopščiai surežisuotą pirmadienio susitikimą su V. Putinu Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „visada yra galimybė“ pasiekti susitarimą su Vakarais dėl Ukrainos.

Ministras V. Putinui sakė, kad pokalbiai su lyderiais Europos sostinėse ir Vašingtone parodė, jog esama galimybių tęsti derybas su Vakarais.

„Mūsų galimybės dar toli gražu neišsemtos. Jos (derybos) tikrai neturėtų tęstis amžinai, bet aš siūlyčiau jas tęsti ir intensyvinti“, – sakė S. Lavrovas.

V. Putinas į tai atsakė: „Puiku.“

Rusijos lyderis ir jo aukščiausio rango patarėjai atkakliai tvirtina, kad dabartinė krizė kilo, nes Jungtinės Valstijos ir Vakarų Europa ignoruoja teisėtus Maskvos nuogąstavimus dėl saugumo.

Rusija neigia planuojanti pulti Ukrainą. Ji jau kontroliuoja Krymą, kurį atplėšė nuo Ukrainos 2014 metais, taip pat remia prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose esančiame Donbase.

Kremlius reikalauja iš NATO garantijų, kad Ukrainai ir kitoms buvusioms sovietinėms šalims nebus leista prisijungti prie Aljanso. Jis taip pat siekia, kad NATO pasitrauktų iš Rytų Europos valstybių, jau esančių Aljanso narėmis. Tai faktiškai reikštų Europos padalijimą į įtakos zonas. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje kategoriškai atmeta tokius reikalavimus.

„Esminis langas“

Vašingtonas pareiškė, kad Rusija praėjusį savaitgalį padidino pasienyje su Ukrainą sutelktas pajėgas. Visgi amerikiečių pareigūnai tvirtino, kad „diplomatija išlieka gyvybinga“.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per pirmadienio vakarą surengtą pokalbį telefonu „sutarė, kad tebėra [atviras] esminis langas diplomatijai ir Rusijai atsitraukti nuo grasinimų Ukrainos atžvilgiu“.

„Lyderiai pabrėžė, kad bet koks tolesnis įsiveržimas į Ukrainą sukeltų užsitęsusią Rusijos krizę, o tai padarytų didelę žalą tiek Rusijai, tiek pasauliui“, – nurodė Dauningo gatvės atstovas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį per pokalbį su Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais išsakė susirūpinimą dėl išaugusios įtampos ir pabrėžė, jog „nėra alternatyvos diplomatijai“.

Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė per 100 tūkst. karių, bet  Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad JAV gynybos pareigūnai vis dar nemano, jog Rusija jau priėmė galutinį sprendimą dėl puolimo.

Nerimą dar sustiprino Rusijos pastarojo meto karinės pratybos, įskaitant manevrus Baltarusijoje. Pasak Vašingtono, Maskva nusiuntė į Baltarusiją 30 tūkst. karių dalyvauti ilgiau nei savaitę truksiančiose pratybose.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė V. Putinui, kad kai kurios pratybos jau „baigiasi“, o kitos baigsis „greitu metu“, pasiųsdamas signalą dėl galimo įtampos sumažėjimo.

Tuo metu Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis trečiadienį – dieną, kurią, kaip perspėja JAV pareigūnai, gali prasidėti Rusijos invazija, – paskelbė nacionaline „Vienybės diena“.

Apkasai

Prieš kelionę į Maskvą Vokietijos kancleris pirmadienį apsilankė Kijeve, kur pažadėjo, kad Berlynas ir jo Vakarų sąjungininkai toliau rems Ukrainos saugumą bei nepriklausomybę. Jis taip pat paragino Rusiją priimti „pasiūlymus dėl dialogo“.

Niekas nenori pilietinio karo.

Vokietija atlieka pagrindinės tarpininkės vaidmenį bandant išspręsti konfliktą tarp Kijevo ir Maskvos remiamų separatistų Ukrainos rytuose, jau pareikalavusį daugiau kaip 14 tūkst. gyvybių.

Tačiau glaudūs Berlyno verslo ryšiai su Maskva ir didelė priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų importo kelia nuolatinį susirūpinimą provakarietiškiems Kijevo lyderiams ir J. Bideno komandai.

O. Scholzas susilaiko nuo nedviprasmiško pritarimo J. Bideno pažadui „padaryti galą“ kontroversiškam dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui.

Laukiant, kol diplomatija duos rezultatų, palei fronto liniją Rytų Ukrainoje, skiriančią Kijevo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamas teritorijas, gyvenantys vaikai iš socialiai remtinų šeimų, globojami bažnyčios grupių, padeda rengtis karui.

„Kasame apkasus, kad ukrainiečių kariai galėtų greitai į juos įšokti ir gintis, jei rusai pultų“, – naujienų agentūrai AFP sakė 15-metis Mychailo Anopa.

Maskviečiai nelinkę kariauti.

„Žmonės Vakaruose nesupranta, kad esame viena tauta“, – AFP sakė 65 metų pensininkas Pavelas Kulešovas, turėdamas galvoje rusus ir ukrainiečius.

„Niekas nenori pilietinio karo“, – pridūrė jis.

Vis daugiau Vakarų šalių atšaukia darbuotojus iš savo ambasadų Kijeve ir ragina savo piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos. Tuo metu Vašingtonas perkėlė savo ambasadą iš iš Kijevo į vakarinį Lvivo miestą.