Vokietija siekia penkerių metų kalėjimo bausmės 101-erių metų buvusiam nacių sargybiniui

Josefas Schuetzas teigia esąs nekaltas ir neigia bet kokį dalyvavimą 1942–1945 m. nužudant 3518 kalinių Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje Oranienburge, į šiaurę nuo Berlyno. Tačiau Brandenburgo žemės prokurorai teigia, kad būdamas stovyklos sargybinis jis „sąmoningai ir noriai“ dalyvavo nusikaltimuose. Jie taip pat nustatė, kad „kaltinime pateikti įrodymai visiškai pasitvirtino“, AFP sakė teismo atstovė.

1936–1945 m. Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje buvo kalinama daugiau nei 200 tūkst. žmonių, įskaitant žydus, romus, režimo priešininkus ir gėjus. Dešimtys tūkstančių kalinių mirė nuo priverstinio darbo, nužudymų, medicininių eksperimentų, bado ar ligų, kol stovyklą išlaisvino sovietų kariuomenė, pasakoja Zachsenhauzeno memorialas ir muziejus. Kryžmiškai apklaustas apie savo darbą stovykloje, J. Schuetzas neigė žinojęs apie tai, kas ten vyko. Jis taip pat tvirtino „visiškai nieko nepadaręs“.

Jam pareikšti kaltinimai apima pagalbą ir bendrininkavimą įvykdant „1942 m. sovietų karo belaisvių egzekuciją sušaudant“ ir kalinių žudymą „naudojant nuodingas dujas Zyklon B“. Teismo procesui vykstant J. Schuetzas liko laisvėje. Net jei bus nuteistas, mažai tikėtina, kad sės už grotų, atsižvelgiant į jo amžių.

Civiliniams ieškovams atstovaujantis Thomas Waltheris naujienų agentūrai AFP sakė, kad teismo procesas svarbus net ir surengtas taip vėlai. „Svarbu parodyti pavyzdį. Po dešimtmečius trukusių klaidų labai kruopšti procedūra rodo, kad Vokietijos teisingumas pasimokė“.

Praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo, Vokietijos prokurorai skuba patraukti atsakomybėn paskutinius išgyvenusius nacių nusikaltėlius. 2011 m. buvęs sargas Johnas Demjanjukas buvo nuteistas remiantis tuo, kad tarnavo Hitlerio žudymo mašinai – tai sukūrė teisinį precedentą ir atvėrė kelią dar kelioms pavėluotoms teisingumo byloms. Nuo tada teismai paskelbė kelis apkaltinamuosius nuosprendžius šiuo pagrindu, o ne dėl nužudymų ar žiaurumų, tiesiogiai susijusių su konkrečiu kaltinamuoju.

Tarp šių pavėluotai patrauktų atsakomybėn buvo Oskaras Groeningas, Aušvico buhalteris, ir Reinholdas Hanningas, buvęs Aušvico SS sargybinis. Abu buvo nuteisti būdami 94 metų amžiaus už bendrininkavimą masinėse žudynėse, tačiau mirė nespėjus jų įkalinti. Buvęs SS sargybinis Bruno Dey 2020 m. buvo pripažintas kaltas būdamas 93 metų, jam skirta dvejų metų lygtinė bausmė. Atskirai šiauriniame Vokietijos Icehojės mieste 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė teisiama už bendrininkavimą nužudant. Ji dramatiškai pabėgo prieš pat teismo procesui prasidedant, bet po kelių valandų buvo sučiupta.

J. Schuetzo teismas prasidėjo 2021 m., tačiau dėl jo sveikatos kelis posėdžius teko atidėti. Nuosprendžio tikimasi birželio pradžioje.