Kaip pranešta laikraštis FAZ, šis sprendimas įsigalios penktadienį, kai jį paskelbs Roberto Kocho institutas (RKI) – pagrindinė užkrečiamųjų ligų tyrimų įstaiga šalyje. Tuomet Berlynas galės sugriežtinti sienų kontrolę ir reikalauti, kad į šalį iš Prancūzijos atvykstantys žmonės privalomai karantinuotųsi.

Daugelyje Prancūzijos departamentų savaitės sergamumo rodiklis viršijo 200 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Il de Franso regione, supančiame sostinę Paryžių, šis rodiklis viršijo 600.

„Kai matome tokį didelį sergamumą, tai yra tiesiog būtinybė... praktiškai automatinis procesas“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Berlyne sakė A. Merkel, vykstant ES viršūnių susitikimui, kurio pagrindinė tema – kova su koronaviruso pandemija.

„Tai nesisiję su politiniu sprendimu. Kai matome augantį sergamumo rodiklį, kaip šiuo atveju, ilgą laiką viršijantį 200 [atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę] ribą, tuomet būtina klasifikuoti [paveiktą teritoriją] kaip didelės rizikos zoną“, – pabrėžė kanclerė.

Iki šiol Vokietija prie didelės rizikos zonų buvo priskyrusi tik kaimyninį Prancūzijos šiaurės rytinį Mozelio regioną.

Didelės rizikos zonoms taikomi kelionių suvaržymai, įskaitant reikalavimą prieš atvykstant į Vokietiją gauti COVID-19 testo neigiamą rezultatą ir atvykus karantinuotis 10 dienų. Be to, sugriežtinama pasienio kontrolė su didelės rizikos zonomis besiribojančiuose ruožuose.

Berlynas prie didelės rizikos zonų taip pat yra priskyręs Austrijos Tirolio žemę ir Čekiją.

Tačiau ketvirtadienį A. Merkel užsiminė, kad Prancūzijai gali būti taikomas ypatingas režimas, tad atvykėliai iš šios šalies galėtų išvengti griežtesnės patikros pasienyje.

„Su Prancūzija diskutuojama dėl... ištisos specifinės testavimo procedūros“, – sakė ji.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) „derasi dėl sąlygų sušvelninimo... siekiant išvengti sienos uždarymo“, naujienų agentūrai AFP sakė jo aplinkos šaltiniai.