- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Varšuvoje apie 4 000 Lenkijos anglių kasyklų ir energetikos sektoriaus darbuotojų trečiadienį protestavo prieš vyriausybės planus laipsniškai atsisakyt anglių kasybos ir vartojimo, taip pat prieš Europos Sąjungos teismo nurodymą nedelsiant uždaryti vieną kasyklą.
Demonstraciją, per kurią buvo nešami plakatai ir pučiami trimitai, organizavusios profesinės sąjungos teigė, kad Europos užmojis atsisakyti akmens anglių – Lenkijoje gausių, bet taršių energijos išteklių – ir pereiti prie atsinaujinančių šaltinių energetikos šaliai kainuos šimtus tūkstančių darbo vietų.
Protestuotojai taip pat aiškino, kad šie planai sukels pavojų Lenkijos energetikos saugumui ir padarys didelę Vidurio Europos valstybę smarkiai priklausomą nuo kuro ir energijos importo iš Vokietijos ir Rusijos.
„Mums kyla grėsmė netekti energetinės nepriklausomybės, jeigu uždarysime savo kasyklas, jėgaines ir būsime priversti importuoti energiją“, – sakė energetikos įmonės ENEA, įsikūrusios Gožuvo mieste, profesinės sąjungos „Solidarumas“ skyriaus vadovas Krzysztofas Gonerskis (Kšyštofas Gonerskis).
„Bus panaikinta dešimtys tūkstančių gerų darbo vietų. Mes prieš tai protestuojame“, – naujienų agentūrai AP sakė jis.
Pasak K. Gonerskio, savų vėjo ir saulės energijos išteklių Lenkijai nepakaks kompensuoti anglimis kūrenamoms šiluminėms elektrinėms, todėl vienintelė įgyvendinama išeitis būtų plėtoti branduolinę energetiką.
„Tačiau Vokietija jau sako neleisianti statyti atominės elektrinės netoli jos sienų, todėl turėsime importuoti brangią energiją iš Vokietijos, Prancūzijos“, – aiškino profsąjungos veikėjas.
K. Gonerskis pareiškė, kad ES valdo „ekoteroristai“, nesuvokiantys tikrosios padėties.
Demonstrantai perdavė peticijas Europos Komisijos atstovybei Varšuvoje ir kelioms ministerijoms, bet jie nebuvo įleisti į premjero kanceliariją, todėl peticiją pakabino ant durų.
Protestuotojai kaltina dešiniąją vyriausybę nusileidus ES reikalavimams ir sutikus, kad kasyklos būtų visiškai uždarytos iki 2049 metų. Energetikos ekspertų nuomone, tai įvyks daug greičiau, nes Lenkijos anglių kasyklos gilėja, jas tampa brangiau eksploatuoti, todėl ši veikla tampa neperspektyvi. Kai kurie vartotojai jau importuoja pigesnes anglis, pavyzdžiui, iš Rusijos.
Trečiadienio protestą paskatino praeitą mėnesį paskelbtas ES aukščiausios instancijos teismo sprendimas, kad Lenkija privalo nedelsdama uždaryti Turuvo rusvųjų anglių kasyklą, iš kurioje išgaunamų anglių pagaminama 7 proc. visos Lenkijoje pagaminamos elektros energijos. Ši nutartis buvo paskelbta išnagrinėjus kaimyninės Čekijos pateiktą skundą, kuriame sakoma, kad kasykla eikvoja Čekijos požeminius vandenis ir daro įtaką vietos gyventojų gerovei.
Lenkija nesustabdė darbo Turuvo kasykloje, priklausančioje valstybinei įmonei PGE. Varšuva argumentuoja, kad toks žingsnis sutrikdytų elektros tiekimą daugiau kaip 2 mln. namų ūkių, priverstų atleisti tūkstančius darbuotojų ir neigiamai paveiktų Europos energetikos tinklų stabilumą. Vyriausybė aiškino, kad teismui nebuvo pateikta išsami informacija apie padėtį ir kad paskelbtam laikinam sprendimui įgyvendinti reikėtų daug mėnesių.
Varšuva taip pat intensyviai derasi su Praha, kad šis ginčas būtų išspręstas ne teisme.
„Negaliu įsivaizduoti, kad Turuvas bus uždarytas – jis pernelyg svarbus Lenkijos tinklui“, – sakė K. Gonerskis ir atkreipė dėmesį, kad tame pačiame regione veikia kelios Čekijos ir Vokietijos lignito kasyklos.
Antradienį Lenkijos centrinės Lodzės vaivadijos valdžia ir PGE paskelbė, kad didžiausia Europoje rusvosiomis anglimis kūrenama Belchatuvo elektrinė bus palaipsniui uždaryta 2030–2036 metais, o jai kurą tiekianti kasykla užsidarys 2038 metais.
Šį pranešimą sveikino aplinkosaugos grupės. Lodzės vaivadija taip pat sulauks paramos iš ES fondų regionams, kurie bus labiausiai paveikti anglių kasybos atsisakymo.
Belchatuvo kasykla ir šalia jos veikianti 11 blokų elektrinė yra didžiausi regiono darbdaviai – abiejuose kompleksuose dirba apie 10 tūkst. žmonių
Anksčiau beveik vien tik anglių energiją vartojusi Lenkija dabar imasi plėtoti atsinaujinančių šaltinių energetiką.
Šiuo metu maždaug 65 proc. Lenkijos energetikos šaltinių sudaro anglys, iš jų 17 proc. – lignitas. Maždaug 25 proc. šalies energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Lenkija taip pat planuoja pasistatyti atominę jėgainę, kuri turėtų pradėti veikti apie 2035 metais, bet iki šiol nepriimta svarbių sprendimų šiuo klausimų, pavyzdžiui, kokia technologija bus naudojama, kas taps projekto partneriais ir kaip jis bus finansuojamas.
Tačiau Lenkija visuomet derėjosi, kad galėtų pati nustatyti, kokiomis sąlygomis liausis vartojusi anglis ir per kiek laiko bus atliktas šis perėjimas. ES ir aplinkosaugininkų grupės sako, kad pokyčiai šalyje vyksta per lėtai ir kad Varšuvos planai nepakankamai ambicingi, siekiant įgyvendinti Bendrijos planus dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kremlius sveikina G. Schröderio pareiškimą dėl karo Ukrainoje sprendimo
Kremlius pasveikino buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio pareiškimą, kad draugiški jo ryšiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų būti naudingi siekiant sprendimo konflikte dėl Ukrainos. Geri konstruktyvūs s...
-
J. Bidenas ir D. Trumpas dalyvauja rinkimų kampanijoje Niujorke
Galingas lėšų rinkimas vienam, žuvusio policijos pareigūno pagerbimas kitam – taip atitinkamai JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina dalyvauti rinkimų kampanijoje Niujorke. ...
-
V. Putinas tikina neketinąs pulti Baltijos šalių3
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neturįs planų pulti NATO valstybių. Nors transatlantinis karinis aljansas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. išsiplėtė į rytus Rusijos kryptimi, tačiau Rusija esą neketina pulti jokios...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus panaudos naikintuvus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas: jei naikintuvai pultų iš ka...
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo1
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...