Varšuvoje surengta didelė demonstracija prieš Lenkijos planus atsisakyti anglių kasybos

Varšuvoje apie 4 000 Lenkijos anglių kasyklų ir energetikos sektoriaus darbuotojų trečiadienį protestavo prieš vyriausybės planus laipsniškai atsisakyt anglių kasybos ir vartojimo, taip pat prieš Europos Sąjungos teismo nurodymą nedelsiant uždaryti vieną kasyklą.

Demonstraciją, per kurią buvo nešami plakatai ir pučiami trimitai, organizavusios profesinės sąjungos teigė, kad Europos užmojis atsisakyti akmens anglių – Lenkijoje gausių, bet taršių energijos išteklių – ir pereiti prie atsinaujinančių šaltinių energetikos šaliai kainuos šimtus tūkstančių darbo vietų.

Protestuotojai taip pat aiškino, kad šie planai sukels pavojų Lenkijos energetikos saugumui ir padarys didelę Vidurio Europos valstybę smarkiai priklausomą nuo kuro ir energijos importo iš Vokietijos ir Rusijos.

„Mums kyla grėsmė netekti energetinės nepriklausomybės, jeigu uždarysime savo kasyklas, jėgaines ir būsime priversti importuoti energiją“, – sakė energetikos įmonės ENEA, įsikūrusios Gožuvo mieste, profesinės sąjungos „Solidarumas“ skyriaus vadovas Krzysztofas Gonerskis (Kšyštofas Gonerskis).

„Bus panaikinta dešimtys tūkstančių gerų darbo vietų. Mes prieš tai protestuojame“, – naujienų agentūrai AP sakė jis.

Pasak K. Gonerskio, savų vėjo ir saulės energijos išteklių Lenkijai nepakaks kompensuoti anglimis kūrenamoms šiluminėms elektrinėms, todėl vienintelė įgyvendinama išeitis būtų plėtoti branduolinę energetiką.

„Tačiau Vokietija jau sako neleisianti statyti atominės elektrinės netoli jos sienų, todėl turėsime importuoti brangią energiją iš Vokietijos, Prancūzijos“, – aiškino profsąjungos veikėjas.

K. Gonerskis pareiškė, kad ES valdo „ekoteroristai“, nesuvokiantys tikrosios padėties.

Demonstrantai perdavė peticijas Europos Komisijos atstovybei Varšuvoje ir kelioms ministerijoms, bet jie nebuvo įleisti į premjero kanceliariją, todėl peticiją pakabino ant durų.

Protestuotojai kaltina dešiniąją vyriausybę nusileidus ES reikalavimams ir sutikus, kad kasyklos būtų visiškai uždarytos iki 2049 metų. Energetikos ekspertų nuomone, tai įvyks daug greičiau, nes Lenkijos anglių kasyklos gilėja, jas tampa brangiau eksploatuoti, todėl ši veikla tampa neperspektyvi. Kai kurie vartotojai jau importuoja pigesnes anglis, pavyzdžiui, iš Rusijos.

Trečiadienio protestą paskatino praeitą mėnesį paskelbtas ES aukščiausios instancijos teismo sprendimas, kad Lenkija privalo nedelsdama uždaryti Turuvo rusvųjų anglių kasyklą, iš kurioje išgaunamų anglių pagaminama 7 proc. visos Lenkijoje pagaminamos elektros energijos. Ši nutartis buvo paskelbta išnagrinėjus kaimyninės Čekijos pateiktą skundą, kuriame sakoma, kad kasykla eikvoja Čekijos požeminius vandenis ir daro įtaką vietos gyventojų gerovei.

Lenkija nesustabdė darbo Turuvo kasykloje, priklausančioje valstybinei įmonei PGE. Varšuva argumentuoja, kad toks žingsnis sutrikdytų elektros tiekimą daugiau kaip 2 mln. namų ūkių, priverstų atleisti tūkstančius darbuotojų ir neigiamai paveiktų Europos energetikos tinklų stabilumą. Vyriausybė aiškino, kad teismui nebuvo pateikta išsami informacija apie padėtį ir kad paskelbtam laikinam sprendimui įgyvendinti reikėtų daug mėnesių.

Varšuva taip pat intensyviai derasi su Praha, kad šis ginčas būtų išspręstas ne teisme.

„Negaliu įsivaizduoti, kad Turuvas bus uždarytas – jis pernelyg svarbus Lenkijos tinklui“, – sakė K. Gonerskis ir atkreipė dėmesį, kad tame pačiame regione veikia kelios Čekijos ir Vokietijos lignito kasyklos.

Antradienį Lenkijos centrinės Lodzės vaivadijos valdžia ir PGE paskelbė, kad didžiausia Europoje rusvosiomis anglimis kūrenama Belchatuvo elektrinė bus palaipsniui uždaryta 2030–2036 metais, o jai kurą tiekianti kasykla užsidarys 2038 metais.

Šį pranešimą sveikino aplinkosaugos grupės. Lodzės vaivadija taip pat sulauks paramos iš ES fondų regionams, kurie bus labiausiai paveikti anglių kasybos atsisakymo.

Belchatuvo kasykla ir šalia jos veikianti 11 blokų elektrinė yra didžiausi regiono darbdaviai – abiejuose kompleksuose dirba apie 10 tūkst. žmonių

Anksčiau beveik vien tik anglių energiją vartojusi Lenkija dabar imasi plėtoti atsinaujinančių šaltinių energetiką.

Šiuo metu maždaug 65 proc. Lenkijos energetikos šaltinių sudaro anglys, iš jų 17 proc. – lignitas. Maždaug 25 proc. šalies energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Lenkija taip pat planuoja pasistatyti atominę jėgainę, kuri turėtų pradėti veikti apie 2035 metais, bet iki šiol nepriimta svarbių sprendimų šiuo klausimų, pavyzdžiui, kokia technologija bus naudojama, kas taps projekto partneriais ir kaip jis bus finansuojamas.

Tačiau Lenkija visuomet derėjosi, kad galėtų pati nustatyti, kokiomis sąlygomis liausis vartojusi anglis ir per kiek laiko bus atliktas šis perėjimas. ES ir aplinkosaugininkų grupės sako, kad pokyčiai šalyje vyksta per lėtai ir kad Varšuvos planai nepakankamai ambicingi, siekiant įgyvendinti Bendrijos planus dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių