Quantcast

Varšuva: Lenkijoje bus dislokuota 1 000 iš Vokietijos perkeliamų karių

Vašingtonas dislokuos Lenkijoje mažiausiai tūkstantį karių ir įkurs prie Aljanso rytinių sienų laikomų pajėgų štabą, penktadienį pranešė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas), Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie didelio masto pajėgų išvedimą iš Vokietijos.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis trečiadienį sakė, kad Pentagonas 6,4 tūkst. Vokietijoje šiuo metu laikomų karių išsiųs namo, o dar beveik 5,6 tūkst. perkels į kitas NATO šalis, įskaitant Italiją ir Belgiją.

„Mūsų šalyje bus dislokuoti mažiausiai tūkstantis naujų karių“, – visuomeninio radijo 1-ajam kanalui sakė M. Blaszczakas.

„Lenkijoje turėsime amerikiečių štabą. Šis štabas vadovaus pajėgoms, dislokuotas NATO rytiniame sparne“, – pridūrė ministras.

„Tai bus svarbiausias sausumos pajėgų centras mūsų regione“, – pabrėžė M. Blaszczakas ir nurodė, kad Varšuva ir Vašingtonas baigia derinti susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo.

„Greitai pasirašysime su amerikiečiais galutinę sutartį“, – sakė jis.

Vašingtonui nusprendus išvesti iš Vokietijos beveik 12 tūkst. amerikiečių karių, jų šioje šalyje liks apie 24 000.

M. Esperis pabrėžė, kad šis žingsnis yra dalis platesnio plano perskirstyti JAV pajėgas visame pasaulyje, siekiant užtikrinti geresnes galimybes reaguoti į grėsmes, keliamas Rusijos ir Kinijos.

JAV karių išvedimas kelia apgailestavimą

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) penktadienį pareiškė, kad JAV planai išvesti iš jos šalies maždaug 12 tūkst. savo karių kelia apgailestavimą, ir sakė, kad tai pabrėžia poreikį Europai labiau stengtis dėl savo pačios saugumo.

Pentagono lyderiai trečiadienį pranešė, kad apie 6 400 amerikiečių karių grįš namo iš Vokietijos, o dar maždaug 5 600 ten dislokuotų karių bus perkelti į kitas Europos šalis. Šiuo sprendimu įgyvendinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) anksčiau skelbtas noras išvesti iš Vokietijos dalį karių, daugiausia dėl to, kad, jo manymu, šalis išleidžia nepakankamai lėšų gynybai.

Pagal šį planą, kurio ateitis vis dar nėra aiški, nes jam dar turi pritarti ir lėšų skirti Kongresas, Vokietijoje liktų apie 24 tūkst. amerikiečių karių.

Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer penktadienį pabrėžė didesnės Europos integracijos poreikį ir teigė, kad ji tikisi pasinaudoti dabartine pirmininkavimo Europos Sąjungai kadencija, kad padėtų padaryti pažangą saugumo ir gynybos politikoje.

„Mes atsižvelgiame į Vokietijos ir Europos interesus, – sakė ji savo pranešime. – Tiesa ta, kad geras gyvenimas Vokietijoje ir Europoje vis labiau priklauso nuo to, kaip mes patys užtikrinsime savo saugumą.“

Ji pridūrė, kad „dėl apgailestavimą keliančių planų išvesti JAV karius“ po vasaros atostogų ji pakvies šio sprendimo paveiktų Vokietijos žemių vadovus aptarti, kaip Vokietijos kariuomenė galėtų paremti jų regionus.

Vokietijos vyriausybės reakcija į minimą JAV sprendimą iki šiol buvo santūri. Vis dėlto aukšto rango pareigūnas iš valdančiosios koalicijos jaunesniosios partnerės Socialdemokratų partijos (SPD) Rolfas Muetzenichas (Rolfas Miucenichas) sakė, kad „ginkluotės kooperaciją reikės įvertinti naujoje šviesoje“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimui

Anonimui portretas
Debilai jau grįžta į durnynus po atostogų.Nepavėluok

Edvinas

Edvinas  portretas
Mažokai perkels, galėtų kokia 10 tūkstančių, čia tik tūkstantį, į Lietuvą tūkstantį o į Lenkiją 10 ar 5 kart daugiau.

Anonimas

Anonimas portretas
Ziurekit koks lenko vagies ir aferisto snukis. Gatavas uz kapeika teva motina pasmaukti. Tokie ir buna Amerikos draugai.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių