- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Aliyevą (Ilhamą Alijevą) mažinti įtampą ir spręsti ginčus, likusius po pernai kilusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
V. Putinas abu lyderius priėmė per retą tiesioginį susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje po anksčiau šį mėnesį įsiplieskusių naujų susirėmimų tarp abiejų Kaukazo kaimynių.
„Šimtmečius buvome suvienytos valstybės dalis, mus sieja gilūs istoriniai ryšiai, – sakė V. Putinas po atskirų darybų su kiekvienu iš jų. – Turėtume siekti juos atkurti ir ateityje puoselėti.“
Jis paragino N. Pašinianą ir I. Aliyevą, pastarąjį kartą susitikusius sausį, dažniau palaikyti tiesioginius ryšius.
„Kuo daugiau kontaktų, įskaitant tiesioginius, tuo geriau“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.
V. Putinas pasveikino planus gruodžio 15 dieną Briuselyje surengti abiejų šalių varžovių susitikimą ir nurodė, kad aptarė šį klausimą su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu).
Visi trys lyderiai susitiko praėjus mažiau nei dviem savaitėms po didžiausių susirėmimų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų, kilusių po pernai vykusio karo. Pernykštis konfliktas truko šešias savaites ir pareikalavo daugiau nei 6,5 tūkst. žmonių gyvybių.
V. Putinas teigiamai įvertino faktą, jog pastarojo meto susirėmimai, per kuriuos žuvo šeši Armėnijos ir septyni Azerbaidžano kariai, neperaugo į „plataus masto“ karą.
Susitikimas Sočyje buvo surengtas sukakus tarpininkaujant Maskvai sudarytų paliaubų, kuriomis buvo nutrauktas praėjusių metų konfliktas, pirmosioms metinėms.
Vadovai aptarė abiejų Kaukazo šalių nesutarimus dėl sienų nubraižymo, Jerevanui kaltinant Baku pajėgas, kad šios esą neseniai įsiveržė į jo suverenią teritoriją.
„Esame pasirengę skubiai pradėti dirbti prie delimitacijos ir taikos sutarties, kad vėl išmoktume gyventi kaimyniškai“, – pareiškė I. Aliyevas.
Tuo metu N. Pašinianas nurodė, kad Armėnija „taip pat pasirengusi pradėti sienų delimitaciją ir demarkaciją“.
Pasak armėnų premjero, V. Putinas ir Rusijos taikdariai „atlieka svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį regione“.
Lyderiai taip pat aptarė galimybę atstatyti Sovietų Sąjungos laikų transporto jungtis tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, šiuo metu uždarytas dėl abipusės blokados.
„Visi – įskaitant Rusiją kaip kaimynę – yra suinteresuoti [transporto] jungčių atkūrimu“, – pabrėžė V. Putinas.
Baku ir Ankara aktyviai spaudžia atkurti istorinį sausumos koridorių, jungiantį Azerbaidžaną su jo eksklavu Nachičevane, taip pat su labiau nutolusia Turkija per Armėnijos Siuniko provinciją. Apie tokią galimybę užsiminta pernai lapkritį sudarytame susitarime dėl ugnies nutraukimo.
Rusija palaiko planus atnaujinti susisiekimą sausuma, nors pagrįstu laiko Armėnijos nepritarimą tokiam koridoriui.
Penktadienį Azerbaidžanas perdavė Jerevanui du armėnus – karį ir civilį gyventoją, sulaikytus po pernai paskelbtų paliaubų, pranešė Baku.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vatikanas pasirengęs tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos derybose, jei gaus abiejų šalių kvietimą
Vatikanas pasirengęs prisidėti prie Ukrainos ir Rusijos derybų proceso, jeigu gaus Kyjivo ir Maskvos kvietimą. ...
-
V. Putinas pareiškė, kad Rusija privalo sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų
Penktadienį prezidentas Vladimiras Putinas paragino įgyti „technologinį suverenitetą“ ir sakė, kad Rusija patyrė daugybę kibernetinių atakų nuo tada, kai Maskva pasiuntė kariuomenę į Ukrainą. ...
-
Turkija su Vakarais kalbasi apie Ankaros nepritarimą Šiaurės šalių siekiui įstoti į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais apie Ankaros prieštaravimą, kad į NATO įstotų Švedija ir Suomija, kurias ji kaltina su...
-
E. Macronas paskyrė naujus užsienio reikalų, švietimo ir gynybos ministrus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį paskyrė naujus užsienio reikalų, švietimo ir gynybos ministrus, pertvarkydamas vyriausybę, kad suteiktų naują impulsą prieš kitą mėnesį vyksiančius parlame...
-
G-7 sutarė dėl 19,8 mlrd. dolerių vertės karinės paramos paketo Ukrainai
Didysis septynetas (G-7) susitarė dėl 19,8 mlrd. dolerių (18,7 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, sakoma penktadienį paskelbtame baigiamajame grupės finansų ministrų susitikimo pareiškime. ...
-
Suomija išsinuomojo SGD terminalo laivą4
Suomijos dujų perdavimo tinklų operatorė „Gasgrid Finland“ penktadienį pranešė su JAV bendrove „Excelerate Energy“ pasirašiusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo „Exemplar“ nuomos sutartį ...
-
„The Washington Post“: požiūris į Rusiją keičiasi – aptartos pagalbos Lietuva gali nesulaukti?
Vokietijos desantininkai vienas po kito šoka iš lėktuvo ir už kelių minučių nusileidžia Lietuvos teritorijoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje NATO karių iš Vakarų sąjungininkų padaugėjo, tačiau Lietuva norėtų, kad...
-
Vokietija atmeta bendro ES skolinimosi Ukrainos atstatymui idėją
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) penktadienį atmetė bet kokios formos bendrą Europos Sąjungos skolinimąsi, kuris padėtų padengti didžiules karo draskomos Ukrainos atstatymo išlaidas, tokią idėją i&sca...
-
PSO leido naudoti kinų „CanSinoBIO“ vakciną nuo COVID-192
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį leido naudoti kinų gamintojo „CanSinoBIO“ skiepus nuo COVID-19 ...
-
G. Nausėda: Lietuva pasisako už glaudesnę ES ir Armėnijos integraciją
Lietuva pasisako už glaudesnę Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos integraciją, teigia šalies vadovas Gitanas Nausėda. ...