- Vaida Pilibaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pašnekovė teigia, kad padėtis dabar yra nepaprasta, o tragiškas Pavelo Šeremeto nužudymas ją labai sukrėtė. „Yra žurnalistų ir aktyvistų, įsitikinusių, kad žurnalistikos principus reikia padėti į šalį, o kitaip manantys žurnalistai, nenorintys būti propagandininkais, patiria spaudimą“, – tvirtina N. Ligačiova. Ji pabrėžia, kad neturi omenyje vien spaudimo iš valdžios, nors jis yra – portalo „Mirotvortes“ veiklą atvirai rėmė vidaus reikalų ministras.
Tačiau, tikina pašnekovė, taip nesielgia visi valdžios atstovai: „Pavyzdžiui, įvykus konfliktui tarp televizijos Hromadske ir kariuomenės vadų, prezidento administracija, nors ne viešai, palaikė žurnalistus. Tai buvo labai svarbu. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad pati visuomenė nesutaria, kokį vaidmenį turi atlikti žurnalistai.“ Visgi, pasak N. Ligačiovos, vykstančios diskusijos ir interesų kovos rodo, kad šalyje yra demokratija, o ne autoritarinė valdžia.
Tam pritaria ir O. Romaniuk, teigianti, kad Ukrainoje vyrauja pliuralizmas. „Kokiu klausimu beturėtum kritišką nuomonę, visada rasi, kur ją paviešinti – turime ir prorusiškos, ir proukrainietiškos žiniasklaidos, tai ne problema“, – įsitikinusi pašnekovė. Tačiau kaip vieną didžiausių bėdų O. Romaniuk išskiria oligarchų cenzūrą: „Jie labai iškreipia informaciją savo naudai, ypač tai buvo ryšku prieš rinkimus. Žiniasklaida neneša pelno, ji visiškai priklausoma nuo oligarchų subsidijų ir dėl to yra labai silpna.“ Be to, priduria ji, žiniasklaidos bendruomenė labai susiskaldžiusi, neturinti nei solidarumo, nei bendrų vertybių, kas padėtų atsispirti spaudimui ir ginti žiniasklaidos principus.
N. Ligačiova sako, kad praktiškai visos stambios Ukrainos žiniasklaidos priemonės priklauso oligarchams, kurie turi savų politinių interesų. „Dabar egzistuoja žiniasklaidos savininkų cenzūra, esanti visame pasaulyje ir mes tai puikiai suprantame“ – tikina pašnekovė. Ji teigia, kad ši problema Ukrainoje ypač ryški, nes čia nėra stiprių visuomeninės žiniasklaidos priemonių, ypač – televizijos kanalo. Pasak N. Ligačiovos, būtinos reformos, kurios leistų žurnalistams (net tiems, kurie dirba oligarchams) būti labiau nepriklausomiems, viešinti ne tik savininkus, bet ir žiniasklaidos finansavimo šaltinius.
Pašnekovė įsitikinusi, kad taip pat būtina šviesti visuomenę: „Neseniai mūsų užsakymu atlikta apklausa parodė, kad piliečiai neturi supratimo, kas valdo didžiuosius Ukrainos televizijos kanalus. Tai absurdas – profesionalams viskas yra aišku, o žmonės ne tik nežino, bet ir nesupranta, kodėl svarbu tai žinoti. Žmonės nepasitiki žiniasklaida, be to, nesupranta, kaips jais galima manipuliuoti.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Irano žiniasklaida atmeta galimybę, kad Iranas galėjo būti užpultas iš užsienio
Iraniečių žiniasklaida penktadienį atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio po to, kai netoli Isfahano, esančio centrinėje šalies dalyje, pasigirdo sprogimų ir buvo numušti keli dronai. ...
-
Australija nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio
Australija penktadienį nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio, motyvuodama „didele karinių represijų ir teroristinių išpuolių grėsme“, be to, paskelbė panašų įspėjimą palestinie...
-
JAV žiniasklaida: Vašingtonas buvo iš anksto įspėtas apie Izraelio ataką prieš Iraną
Jungtinės Valstijos gavo išankstinį įspėjimą apie Izraelio smūgį Iranui, bet nepritarė šiai operacijai ir nevaidino jokio vaidmens ją vykdant, pranešė amerikiečių žiniasklaida, remdamasi pareigūnais. ...
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai5
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti2
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį5
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...