- Vaida Pilibaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žurnalistai bauginami ir puldinėjami Ukrainos nacionalistinio judėjimo tam, kad neteiktų jokios kritiškos informacijos apie šią šalį, LRT RADIJUI sako žurnalistas, „Laisvosios Europos radijo“ bendradarbis Christopheris Milleris. Ukrainos oligarchų valdomi žiniasklaidos atstovai, anot jo, teigia, kad pirmiausia reikia būti ne žurnalistais, o patriotais, taip cenzūruojant pačius save.
Amerikiečių žurnalistas Ch. Milleris, „Laisvosios Europos radijo“ bendradarbis. Jis yra vienas tų, kurie buvo „Euromaidano“ įvykių epicentre ir tęsė pranešimus iš konfliktų zonų Rytų Ukrainoje. Žurnalistas pasakoja apie interneto svetainę „Mirotvorets“ („Taikdarys“), valdomą hipernacionalistų savanorių grupės ir palaikomą teisėkūros atstovų, tarp jų – Ukrainos vidaus reikalų ministro. Jis teigia, kad gegužę buvo paviešinta duomenų bazė su daugiau nei 5 tūkst. žurnalistų ir jų pagalbininkų asmeniniais duomenimis. Tie žmonės, anot Ch. Millerio, dirbo prorusiškų separatistų okupuotose teritorijose Rytų Ukrainoje, o informacija apie juos buvo siųsta akreditacijoms gauti ir saugoma tų teritorijų administratorių kompiuteriuose: „Mano vardas buvo tame sąraše, nes dirbau abiejose konfliktuojančiose pusėse, įskaitant Donecką. Ten buvo ir daugiau užsienio žurnalistų iš „New York Times“, CNN ir kt., bet dauguma – Rusijos ir Ukrainos reporteriai.“
Būtent pastarieji žurnalistai, pasak pašnekovo, sulaukė didžiausio puolimo iš „Mirotvorets“. Portalas teigė norintis paviešinti kolaborantus ir, kaip sako jie, teroristus. „Dauguma žurnalistų dirbo abiejose pusėse ir rinko labai svarbią informaciją Ukrainos visuomenei, tačiau buvo pristatomi kaip separatistų rėmėjai, taigi – priešai“, – pasakoja Ch. Milleris.
Po šio įvykio, žurnalistas ir jo pažįstami korespondentai sako sulaukę grasinančių SMS žinučių į savo telefoną. Šią savaitę „Laisvosios Europos radijo“ publikacijoje apie dabartinę žiniasklaidos padėtį Ukrainoje žurnalistas piešia niūrų vaizdą. Pasak jo, dabar labiau nei bet kada, kritiški žurnalistai kenčia nuo nacionalistiškai nusiteikusių interneto trolių atakų.
Pašnekovas sako neabejojantis, kad nuo Leonido Kučmos valdymo laikų ir žinomo žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymo padėtis pasikeitė į gera. Visgi, priduria jis, dabar vyksta kitokie dalykai: „Nacionalistai tinklaraštininkai, žurnalistai ir kitos politikams lojalios grupės siekia apriboti žodžio laisvę puldami savo darbą atliekančius žurnalistus. Tai nebūtinai fizinės atakos, dažniau – internetiniai puolimai.“ Ch. Mileris teigia jaučiantis nerimą dėl nacionalistinio judėjimo, siekiančio įbauginti žurnalistus, kad šie nušviestų tik vieną realybės pusę ir nepateiktų jokios kritiškos informacijos apie Ukrainą.
Minėtas portalas „Mirotvorets“ vadina save visuomenine iniciatyva, skirta viešinti esą Ukrainai priešiškus asmenis. LRT RADIJO kalbintų pašnekovų teigimu, kas yra jo įkūrėjai, nėra aišku ir šiandien. Tačiau tinklalapis siejamas su aukštais Ukrainos pareigūnais ir net saugumo tarnybomis. Pastarųjų atstovai viešumoje tai neigia. Be to, apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka išpuolį prieš žurnalistus pasmerkė tik praėjus keletui savaičių, bet pridūrė, kad visgi žurnalistai neturėtų apie šalį rašyti neigiamai.
Oksana Romaniuk, vadovaujanti Kijeve veikiančiai nevyriausybinei organizacijai „Masinės informacijos institutas“, sako, kad, jos manymu, tokios atakos labiau sietinos su politinėmis kampanijomis nei siekiu realiai pakenkti žurnalistams. „Rasta nauja niša, kuria galima pasinaudoti ir paveikti rinkėjus. Galima matyti, kad žurnalistai kaltinami bendrai, nėra puolamos konkrečios žiniasklaidos priemonės ar jų atstovai. Tai – labai destruktyvu ir kvaila, diskredituojamas svarbus žurnalistų darbas, kuris, vykstant konfliktui, labai sunkus“, – teigia pašnekovė.
O. Romaniuk pasakoja apie reiškinį, vadinamą „botnetu“ – organizuotu botų tinklu, šiuo metu veikiantį Ukrainoje: „Botai“ – organizuotos žmonių grupės, už pinigus skleidžiančios šališką informaciją apie politikus ar kitus asmenis. Dažniausiai tai vyksta „Facebooke“. Priklausomai nuo užduoties, jie gali puldinėti arba sekti. Joks originalus turinys nekuriamas, tiesiog skleidžiama informacija ir būtent šie žmonės paskleidė ją apie paviešintus žurnalistų duomenis.“ Pašnekovė sako, kad šiuo metu sunku pasakyti, kurie „botnetai“ paskleidė šią informaciją ir panašu, kad jų buvo keletas, nes sutapo interesai. Taip pat, priduria O. Romaniuk, egzistuoja ir kitokie interneto „troliai“ – vadinamieji „porohobotai“, „julibotai“ ir kt. – dirbantys konkretiems politikams.
Euromaidano įkarštyje įkurtos interneto televizijos „Hromadske TV“ vadovė Katerina Gorčinskaja praėjusį mėnesį britų „The Guardian“ tinklalapyje aprašė vieną tokią prieš jų žurnalistus nukreiptą interneto „trolių“ ataką po reportažų iš Rytų Ukrainos. Kariuomenės vadai socialiniuose tinkluose apkaltino žurnalistus kenkėjiška veikla ir patriotizmo stoka. Tai sukėlė milžinišką prieš žurnalistus nukreiptą puolimų bangą. „Hromadske“ komanda sulaukė net piktų pačių karių skambučių.
Žurnalistas Ch. Milleris mano, kad prieš žiniasklaidą nukreiptos interneto trolių atakos suintensyvėjo Ukrainos vyriausybei pradėjus telkti vadinamąją „interneto armiją“, esą skirtą kovoti su Rusijos propaganda. Jis, kaip ir kiti apžvalgininkai, pastebi Ukrainos žiniasklaidoje vis labiau įsigalėjantį vadinamosios „patriotinės žurnalistikos“ reiškinį, kuris apriboja nuomonių įvairovę, skatina savicenzūrą ir užkerta kelią bet kokiai valdžios kritikai.
Ch. Milleris kalba apie neseniai įvykusį susitikimą Rytų Ukrainoje su žurnalistų grupe iš vieno oligarcho valdomos žiniasklaidos priemonės: „Vakarienės metu kalbėjomės apie darbą ir mano veiklą Donecke. Viena žurnalistė nuolat puolė mane už tai, kad suteikiu balsą tai [Donecko] pusei, bet aš manau, kad tai svarbu, siekiant suprasti įvairias mintis ir motyvus, ypač vykstant informaciniam karui.“
Anot pašnekovo, jį užsipuolusi žurnalistė tvirtino, jog pirmiausia reikia būti patriotais ir tik po to žurnalistais. Esą šiuo metu žurnalistų vaidmuo yra apie Ukrainą nepranešti nieko, kas neigiama, o tik tada vadovautis žurnalistiniais principais. „Man tai kelia nerimą. Be abejo, teisinga palaikyti savo šalį, tačiau negalima savęs cenzūruoti. Žurnalistai privalo suteikti balsą visiems. Šis karas suvienijo šalį kaip niekada anksčiau, o jei vengiama kritikuoti valdžią, tai palieka ją be priežiūros ir atsakomybės prieš visuomenę“, – teigia Ch. Milleris.
Žiniasklaidos padėtį analizuojančios Ukrainos organizacijos „Detector Media“ vadovė ir žurnalistė Natalija Ligačiova sako, kad šalyje, kurioje vyksta karas (nors jis oficialiai karu nevadinamas), žurnalistams dirbti labai sunku. Vis dėlto sunkumai, su kuriais susiduriama, yra kiek kitokie nei L. Kučmos ar Viktoro Janukovičiaus valdymo laikais, pasakoja ji: „Tuomet egzistavo klasikinė cenzūra, taikyta dar iki medžiagos publikavimo.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras R. Habeckas apsilankė Kyjive
Vokietijos kanclerio pavaduotojas ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) ketvirtadienį netikėtai atvyko į Kyjivą aptarti šalies atstatymo pasibaigus karui klausimų ir išreikšti paramos po Rusijos atakų prie&scar...
-
Vokietija: G-7 būtina reaguoti į beprecedentį Irano išpuolį1
Vokietijos užsienio reikalų ministrė ketvirtadienį pareiškė, kad Didysis septynetas (G-7) turi reaguoti į Irano išpuolį prieš Izraelį, ir pridūrė, kad su kolegomis susitikime Italijoje aptariamos galimos priemonės. ...
-
Kremlius: JAV pagalba Ukrainai nepakeis karinės padėties
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nauja JAV pagalba Ukrainai nieko nepakeis mūšio lauke, Vašingtonui ruošiantis svarbiam savaitgalio balsavimui dėl ilgą laiką stabdyto finansavimo Kyjivui. ...
-
Žurnalistė atskleidė V. Putino paslaptis: traumuota vaikystė, potraukis auksui, palikuonių skaičius2
Tamsiausias lygiai prieš mėnesį neva išrinkto Rusijos prezidento Vladimiro Putino paslaptis atskleidė Lenkijos žurnalistė Kristina Redlich, išleidusi skandalingą knygą „Vova, Volodia, Vladimiras. Putino Rusijos paslaptys&ldquo...
-
Naujas įstatymas: gimusieji po 2009-ųjų – nerūkančiųjų karta?1
Jungtinėje Karalystėje (JK) skinasi kelią įstatymas, pagal kurį visiems gimusiems po 2009 metų būtų draudžiama pirkti cigaretes. Kadangi rūkalų amžius kasmet būtų didinamas metais, priėmus įstatymą, dabartiniai keturiolikmečiai cigarečių le...
-
Kaprio saloje prasideda G-7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas
Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Italijos Kaprio saloje susitiks aptarti naujas sankcijas Iranui, naujausiose jų derybose daugiausia dėmesio skiriant krizei Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Baltarusijos parlamentas nubalsavo už pasitraukimą iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties8
Baltarusijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad šalis sustabdytų dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų. ...
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...