Quantcast

Ukrainos prezidentas: per pokalbį su D. Trumpu šantažo nebuvo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad per JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) apkaltos tyrimą išprovokavusį šių lyderių telefoninį pokalbį „jokio šantažo nebuvo“.

Atsakydamas į naujienų agentūros AP klausimus, V. Zelenskis sakė, jog tik po liepos 25-ąją įvykusio savo pokalbio su D. Trumpu sužinojo, kad JAV anksčiau blokavo šimtų milijonų dolerių (eurų) karinę pagalbą Ukrainai.

D. Trumpas per tą pokalbį prašė V. Zelenskio atlikti tyrimą dėl savo politinio varžovo, demokrato Joe Bideno (Džo Baideno). JAV Kongreso demokratai mano, kad D. Trumpas pagalbą sulaikė norėdamas įgyti svertą Ukrainai paspausti.

V. Zelenskis sakė galvojęs, kad minimas skambutis sudarys sąlygas asmeniniam susitikimui su D. Trumpu, ir norėjęs, kad JAV lyderis atvyktų į Ukrainą.

„Su ginklais ir „Burisma“ istorija tai niekaip nesusiję... Šantažo nebuvo, tai nebuvo pokalbio tema“, – sakė Ukrainos prezidentas, Kijeve susitikęs su žurnalistais ir atsakinėdamas į jų klausimus.

„Skambutis niekaip negalėjo paveikti mūsų santykių su Amerika“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis teigė visų pirma norėjęs įrodyti D. Trumpui, kad Ukraina nėra korumpuotų pareigūnų šalis ir kad naujoji valdžia ketina kovoti su šia problema.

„Ne tik D. Trumpą, bet ir daugelį JAV atstovų domina, kur eina amerikiečių mokesčių mokėtojų pinigai. Tai normalu“, – pridūrė prezidentas.

„Burisma Holdings“ yra ukrainiečių dujų gavybos bendrovė, įregistruota Kipre. Ji yra viena iš trijų stambiausių Ukrainos dujų kompanijų ir turi būstinę Kijeve.

2014 metų gegužę tuometinio JAV viceprezidento J. Bideno sūnus Hunteris (Hanteris) tapo „Burisma Limited“ valdybos nariu.

Politinis skandalas dėl D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbio kilo pasirodžius pranešimams apie informatoriaus, CŽV pareigūno, rugpjūčio 12 dieną pateiktą skundą, kuriame teigiama, kad D. Trumpas „naudojosi savo postu siekdamas užsienio šalies įsikišimo“ į 2020 metų JAV prezidento rinkimus.

Demokratai rugsėjo mėnesį nusprendė siekti apkaltos dėl informatoriaus skundo ir Baltųjų rūmų skambučio išklotinės, rodančių, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pateikti jam politiškai naudingos informacijos apie J. Bideną, turintį daugiausiai galimybių tapti Demokratų partijos kandidatu į prezidentus ir kitų metų rinkimuose varžytis su D. Trumpu.

Apkaltino savo pirmtaką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino savo pirmtaką kurstant protestus taikos procesui šalies rytuose sužlugdyti.

V. Zelenskis ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Petro Porošenka, kuris balandžio mėnesį nesėkmingai siekė perrinkimo, „šiek tiek stumia“ žmones protestuoti prieš sunkiosios ginkluotės atitraukimą Rytų Ukrainoje.

Prezidentas išreiškė viltį, kad ukrainiečiai parems jo pastangas užbaigti seniai rusenantį konfliktą, ir teigė, kad P. Porošenka yra suinteresuotas tęsti karą.

Ukraina, Maskva ir Rusijos remiami Rytų Ukrainos separatistai praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl vietos rinkimų ir ginkluotės atitraukimo, sudariusį sąlygas seniai lauktam viršūnių susitikimui su Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais.

Ukrainos, Rusijos ir separatistų derybininkai susitarė dėl veiksmų plano, numatančio ypatingojo statuso suteikimą separatistų kontroliuojamoms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.

Opozicija ir P. Porošenka būgštauja, kad politiku tapęs buvęs komikas V. Zelenskis padarys savo šaliai nenaudingų nuolaidų, leisiančių Maskvai ir toliau iš esmės kontroliuoti separatistinius regionus Ukrainos rytuose.

Ketvirtadienį Kijeve atsakinėdamas į žurnalistų klausimus V. Zelenskis patikino, kad kraujo praliejimo per masinius protestus, jei tokie būtų organizuojami, nebus.

P. Porošenka nepritaria pajėgų atitraukimui Rytų Ukrainoje ir „jam atrodo, kad dėl to gali būti Maidanas, jis šiek tiek stumia žmones ir savo žiniasklaidos priemonėmis, ir savo veiksmais“, sakė V. Zelenskis.

Kalbėdamas apie tai, ar yra pasirengęs dialogui su žmonėmis, einančiais į Maidaną, ir kokia bus jo reakcija, prezidentas pažymėjo: „Bendrauju su žmonėmis ir esu pasirengęs bendrauti... Jokių tokių dalykų nebijau, bet kurią akimirką, bet kurią sekundę, jei iš tikrųjų visuomenė nenorės, kad mano komanda tęstų, [norės], kad aš nebūčiau prezidentas, žiūrėkite, kraujo praliejimo nebus, aš labai ramiai į tai žiūriu.“

„Bet žmonės turi žinoti, ką išrinks. Jie tikrai tada neišrinks karo nutraukimo ir jie tikrai rinksis iš to „meniu“,... koks yra šiame parsidavėliškame politiniame turguje“, – pridūrė Ukrainos vadovas.

Ragino atitraukti karius

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė nesusitiksiantis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, jei Kijevo ir separatistų pajėgos neatsitrauks nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.

41 metų ukrainiečių lyderis ruošiasi tarpininkaujant Vakarams susitikti su V. Putinu Paryžiuje, siekdamas atgaivinti įstrigusį taikos procesą penkerius metus Donbase besitęsiančiam separatistiniam konfliktui užbaigti.

Tačiau šios pastangos, regis, atsidūrė aklavietėje, nes vyriausybės kariai ir separatistų kovotojai dar neatsitraukė nuo fronto linijos.

„Jei nebus atitraukti [kariai], nebus jokio Normandijos viršūnių sutikimo“, – žurnalistams pareiškė V. Zelenskis, turėdamas omeny keturšales derybas su V. Putinu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) ir Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Kalbėdamas per savo pirmąją didelę spaudos konferenciją nuo prisaikdinimo gegužės mėnesį, V. Zelenskis paragino Maskvą padėti atitraukti Kremliaus palaikomas separatistų pajėgas.

„Jie turėtų elgtis kaip garantai – jie yra Minsko proceso šalis“, – Kijeve sakė V. Zelenskis, turėdamas omeny taikos derybas.

Artėjant planuojamam viršūnių susitikimui Paryžiuje, Ukrainos, Rusijos ir separatistų derybininkai susitarė dėl veiksmų plano, numatančio ypatingojo statuso suteikimą sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.

Tačiau šis planas išprovokavo pyktį Ukrainoje, kur daugelis kritikų mano, kad šis siūlymas pernelyg palankus Rusijai.

Praėjusį savaitgalį apie 10 tūkst. žmonių, įskaitant V. Zelenskio pirmtaką P. Porošenką, Kijeve protestavo prieš taikos planą. Tai buvo pirmoji masinė demonstracija prieš V. Zelenskio politiką.

Itin griežtai V. Zelenskio planus kritikuoja ultranacionalistai; dalis jų net grasina nevykdyti jo įsakymų šalies rytuose.

Per savo spaudos konferenciją valstybės vadovas, atrodo, apie juos užsiminė, teigdamas, kad „įvairūs žmonės“ iš abiejų konflikto šalių nenori, kad kariai būtų atitraukti.

V. Zelenskis neseniai pažadėjo neišduoti Ukrainos interesų, o ketvirtadienį pakartojo, jog Kijevas turėtų susigrąžinti visos rytinės sienos su Rusija kontrolę.

Krymo susigrąžinimas

Be tarptautinių partnerių pagalbos Ukrainai nepavyks susigrąžinti Rusijos aneksuoto Krymo, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Paklaustas, ar yra kokia formulė, kaip susigrąžinti Krymo pusiasalį, V. Zelenskis interviu Laisvajam Europos radijui / Laisvės radijui (RFE/RL) sakė, kad tokios nėra.

„Šiuo metu nėra formulės. Tai yra sudėtingas reikalas. Kaip žinote, Ukraina viena to padaryti negali“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

„Mūsų tarptautiniai partneriai turi nustatyti sąlygas ir mes turime turėti stipresnę kariuomenę. Žinoma, mes gerbiame savo kariuomenę, bet, tiesa sakant, mes turime sukurti didesnę karinę galią, kad ne tik mūsų diplomatija būtų efektyvi, bet ir kariuomenė būtų aukšto lygio“, – tvirtino V. Zelenskis.

Rusija 2014 m. okupavo ir aneksavo Krymą. Dėl Krymo aneksijos ir pradėto karo Rytų Ukrainoje Jungtinės Valstijos, ES, Kanada, Japonija, pati Ukraina ir kitos šalys įvedė Rusijai sankcijas.

Nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios 2014-ųjų balandį žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių