U. von der Leyen pradeda „trilijono eurų“ kovą už ekonomikos atsigavimą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pristatys trilijono eurų vertės atsigavimo po koronaviruso krizės planą, kuris, kaip ji tikisi, parodys kelią į nesutariančių sostinių kompromisą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pristatys trilijono eurų vertės atsigavimo po koronaviruso krizės planą, kuris, kaip ji tikisi, parodys kelią į nesutariančių sostinių kompromisą.

Europos Sąjungą ištiko didžiausia per visą istoriją recesija, tad didėja spaudimas pradėti leisti pinigus ir tempti iš krizės 27 bloko nares, ypač tas, kurios dėl didelių skolų negali išsikapstyti pačios. Tarp pastarųjų pirmiausia minimos Italija ir Ispanija, kurios pirmosios Europoje patyrė koronaviruso smūgį.

Visoje Europoje COVID-19 pražudė 174 tūkst. žmonių ir išryškino nesutarimus, trukdančius Bendrijai koordinuoti atsaką į pandemiją.

Roma ir Madridas piktai kaltino savo turtingesnes partneres ignoruojant jų padėtį, Vokietijai ir kitoms šalims skiriant dešimtis milijardų eurų savo pačių ekonomikoms gelbėti.

Kad sumažintų atotrūkį, Prancūzija ir Vokietija praėjusią savaitę pasiūlė Europos Komisijai pateikti planą dėl pusės trilijono eurų vertės subsidijų paskirstymo smarkiai nukentėjusioms valstybėms narėms.

Tačiau keturių šiaurinių narių grupė tai jau atmetė ir pasiūlė savo schemą, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama paskoloms griežtomis sąlygomis, kad galiausiai nenukentėtų mokesčių mokėtojai.

Berlyno ir Paryžiaus susitarimas „yra absoliučiai būtinas, labiau nei bet kada“, – sakė Komisijoje Ispanijai atstovaujantis ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). 

„Tačiau tuo pat metu Prancūzijos ir Vokietijos susitarimo nepakanka. Mums reikia sutelkti visą Europą“, – sakė jis, suprasdamas, kokia laukia kova.

„Labai sunkios“

Smogus virusui Nyderlandai, Austrija, Danija ir Švedija stabdė nevaldomą turto perskirstymą krizės akivaizdoje.

Šios „taupiosios“ valstybės mano, kad jų pietinės partnerės jau seniai gyvena per daug išlaidaudamos ir neplanavo ateities.

Jų modelis yra gelbėjimo priemonės, naudotos per euro zonos skolų krizę, kai Graikija ir kitos šalys gavo didžiulius finansinės pagalbos paketus, tačiau – paskolomis ir su sąlyga, kad jų ekonomikos bus radikaliai pertvarkytos.

Vokietija ilgą laiką buvo „taupiųjų“ lyderė de facto, bet kanclerė Angela Merkel daug ką nustebino, prisidėjusi prie Paryžiaus ir šalių, raginančių rodyti daugiau „solidarumo“.

Pritardama beprecedenčio dydžio Europos paskolos idėjai A. Merkel taip pat atsisakė dešimtmečius vykdytos Berlyno politikos ir sulaužė nacionalinį tabu dėl bendros ES skolos.

Šis sprendimas, galbūt žymintis dabartinės Europos istorijos posūkį, buvo priimtas Vokietijos aukščiausios instancijos teismui suabejojus Europos centrinio banko (ECB) vertybinių popierių pirkimo teisėtumu.

Tai sukėlė pavojų prancūzės Christine Lagarde (Kristin Lagard) vadovaujamo ECB kovai su krize. ECB jau yra suteikęs stiprų postūmį suteikdamas daugiau kaip trilijono eurų injekciją Europos bankininkystės sistemai.

Vienas ES aukšto rango pareigūnas praėjusią savaitę sakė, kad pagal U. von der Leyen kompromisą bus pasiūlyta maždaug trilijonas eurų subsidijomis ir paskolomis.

U. von der Leyen trečiadienį planą pristatys Europos Parlamentui, o paskui kelias savaites ar mėnesius skirs priimtino ES valstybių ir europarlamentarų kompromiso paieškoms.

Vienas ES diplomatas prognozavo „labai sunkias derybas“, kurios tikriausiai truks bent iki liepos, o ekspertai susitarimo nesitiki iki rugsėjo, kai Vokietija antrajam šių metų pusmečiui bus perėmusi pirmininkavimą ES.

Tačiau Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymas jau padarė tam tikrą pageidaujamą poveikį: skolinimosi kainos Italijai finansų rinkose smarkiai krito – tai rodo investuotojus tikint, kad stiprios Europos ekonomikos parems savo silpnesnes partneres.

Europos Komisija jau suteikė kuklesnę pagalbą atsigavimui, įskaitant draudimą dalinio įdarbinimo schemoms ir sprendimą laikinai netaikyti taisyklių dėl ES narių nacionalinio deficito.

Tuo tarpu 19 bendrąją valiutą eurą naudojančių šalių suteikė 540 mlrd. eurų vertės skolinimosi garantijas skubioms išlaidoms sveikatos apsaugai.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

liurbiai

liurbiai portretas
Geriausia kova ,gamybos grazinimas is kinijos i europos salis,kitos kovos nera.... !

is

is portretas
akiu matosi kad tai ne tecer tipo zmogus o naivi avele reikalinga euroklanui kaip ruporas?...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių