- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turkmėnijos lyderis Gurbanguly Berdymuchamedovas penktadienį pritarė konstitucijos pakeitimams, tarp kurių numatytas naujas daug įgaliojimų suteikiantis postas parlamente, sukeldamas įtarimų, kad jis planuoja perduoti valdžią savo sūnui.
63 metų prezidentas patvirtino pataisas, numatančias aukštųjų parlamento rūmų sukūrimą. Naujųjų rūmų vadovas gautų laikinojo prezidento įgaliojimus, jeigu valstybės vadovas negalėtų vykdyti savo pareigų.
Manoma, kad pagrindinis pretendentas vadovauti senato tipo institucijai yra G. Berdymuchamedovo sūnus Serdaras, kuriam tokiu būdu atsivertų kelias paveldėti valstybės vadovo postą.
G. Berdymuchamedovas pažadėjo, kad nauja įstatymų leidimo institucija „pakylės demokratinių institucijų veiklą į naują lygmenį“ ir pareiškė, kad įstatymų leidėjai į pertvarkytą parlamentą bus renkami kitais metais, įsigaliojus konstitucijos pataisoms.
Posėdyje, į kurio dalyvius G. Berdymuchamedovas kreipėsi per telekonferenciją, šioms pataisoms jau pritarė dabartinis Turkmėnijos parlamentas ir aukščiausioji įstatymų leidžiamoji institucija – Chalk Maslachaty (Liaudies Taryba).
Londone įsikūrusio strateginių studijų centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos ekspertės Annette Bohr teigimu, dauguma analitikų „deda statymus, kad šis postas galiausiai atiteks Serdarui“ – ministrui ir įstatymų leidėjui, kurio kilimą valdžioje ji pavadino žaibišku.
Tačiau ekspertė pareiškė nemananti, kad šis pertvarkymas gali turėti įtakos šios autoritarinės valstybės valdymui, kai visos institucijos, įskaitant parlamentą, nepalenkiamai lieka lojalios G. Berdymuchamedovui.
„Tai primena knygų perkėlimą iš vienos vietos į kitą lentynoje, kai akivaizdu, kad vyriausybė turėtų vykdyti kur kas labiau reikalingas reformas, kad išgelbėtų savo silpną ekonomiką“, – A. Bohr sakė naujienų agentūrai AFP.
Serdaras Berdymuchamedovas, kuriam antradienį suėjo 39 metai, šiuo metu yra pramonės ir statybų ministras, taip pat parlamento narys ir Nacionalinės kinologų draugijos pirmininkas.
„Valandas laukti eilėse“
G. Berdymuchamedovas penktadienį pakiliu tonu kalbėjo apie šalies ekonomiką, nors užsienio žmogaus teisių grupės griežtai perspėja dėl, kaip pranešama, maisto trūkumo šioje izoliuotoje šalyje.
Kalbėdamas prieš pat balsavimą dėl pataisų, kurios nesulaukė jokio pasipriešinimo, prezidentas pripažino, kad koronaviruso pandemija turėjo įtakos visų šalių ekonomikoms, bet patikino, kad Turkmėnija turi dideles finansines atsargas.
Niujorke įsikūrusi organizacija „Human Rights Watch“ trečiadienį pranešė, kad vyriausybė nepripažįsta ilgalaikio maisto produktų trūkumo, kurį dar labiau apsunkino pandemija. Remiantis HRW, žmonėms tenka „valandas laukti eilėse, bandant nusipirkti įperkamesnių maisto produktų“.
Nors dažnai laukiantiesiems tenka grįžti tuščiomis rankomis, nurodė HRW.
Turkmėnija, iš pradžių ignoravusi koronaviruso pandemiją ir rengusi įvairius masinius renginius, dabar paskelbė karantiną, sustabdė keleivinių traukinių eismą ir uždarė parduotuves bei restoranus.
Tačiau šalis iki šiol neigia, kad joje yra koronaviruso atvejų, nors Pasaulio sveikatos organizacijos delegacija liepą išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie plaučių uždegimo atvejų protrūkius.
Režimas taip pat negaili išlaidų naujiems projektams. Naujausias iš jų – statomas naujas bevardis miestas Ahalo provincijoje, iš kur kilusi prezidento šeima. Statybos vyksta nepaistant angliavandenilinių energijos išteklių, sudarančių 90 proc. šalies eksporto, kainų kritimo.
Vasario mėnesį G. Berdymuchamedovas sakė, kad šiam naujam projektui vyriausybė įsipareigojo skirti 1,5 mlrd. JAV dolerių. Vienas vyriausybę palaikančios sąjungos vadovas šį būsimą miestą pavadino „miestu amžiams“.
Buvęs odontologas ir sveikatos apsaugos ministras G. Berdymuchamedovas savo šalyje neturi jokios opozicijos. Jis puikuojasi jį šlovinančiais pranešimais vietos žiniasklaidoje ir džiaugiasi jį primenančio raitelio auksine statula.
Tačiau pasaulyje bunda turkmėnų diaspora, atsiranda opozicijos judėjimų, o prie šalies ambasadų JAV ir Turkijoje šiemet buvo surengta demonstracijų.
Visgi Nyderlanduose gyvenantis ir naujienų svetainei „Turkmen.news“ vadovaujantis Ruslanas Miatijevas sakė, kad mažai žinoma apie užsienyje gyvenančios opozicijos tikslus ir jai priklausančias asmenybes.
„Jie stato ant vienos kortos – jie žino, kad gyventojai yra pavargę nuo šito režimo, maisto trūkumo, pinigų trūkumo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paryžius paneigė pranešimus apie Ukrainoje dislokuotus prancūzų karius
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“ pasmerkė naujausią dezinformacijos kampaniją, kurios metu skleidžiama informacija, neva Ukrainoje jau yra dislokuota karių iš Užsienio legiono pėstininkų pulko. ...
-
Karalius Karolis III mini pirmąsias karūnavimo metines1
Jungtinės Karalystės karalius Karolis III pirmadienį paminėjo pirmąsias karūnavimo metines – tai buvo nelengvi metai, per kuriuos jam buvo diagnozuotas vėžys ir tebesitęsė įtampa su nutolusiu sūnumi princu Harry. ...
-
Dėl Rusijos branduolinių ginklų pratybų – pasmerkimas12
Baltijos šalių ir Vokietijos ministrai pirmininkai pirmadienį pasmerkė Rusijos ketinimus surengti taktinių branduolinių ginklų pratybas. ...
-
U. von der Leyen Kinijai: ES pasirengusi sunkiems sprendimams ekonomikai apsaugoti
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį sakė, kad Europos Sąjunga nevengs imtis griežtų priemonių savo ekonomikai apsaugoti ir saugumui užtikrinti, tarp Europos ir Kinijos tvyrant įtampai dėl prekybos. ...
-
Lenkų karinė kontržvalgyba: V. Putinas pasirengęs nedidelei operacijai prieš vieną iš Baltijos šalių8
Niekas negali tiksliai pasakyti, kada gali prasidėti Rusijos agresija prieš Lenkiją, tačiau Vladimiras Putinas galimai jau dabar yra pasirengęs įvykdyti nedidelę operaciją prieš vieną iš Baltijos šalių. ...
-
Rusija grasina smogti JK kariniams taikiniams Ukrainoje ir kitur22
Maskva pirmadienį pareiškė, kad gali smogti Britanijos kariniams taikiniams Ukrainoje ir kitur, jei ukrainiečių pajėgos panaudos Londono tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijai. ...
-
Vokietija dėl kibernetinės atakos konsultacijoms atšaukia savo ambasadorių Rusijoje1
Vokietija laikinai atšaukė savo ambasadorių Rusijoje, Berlynui apkaltinus Rusiją dėl valstybės remiamos kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. ...
-
ES atsisakys Lenkijos atžvilgiu pradėtų veiksmų dėl susirūpinimo teisine valstybe1
Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad atsisakys prieš šešerius metus Lenkijos atžvilgiu pradėtų veiksmų dėl susirūpinimo teisinės valstybės būkle, kurie galėjo atimti iš Varšuvos balso teisę bloko reika...
-
Žiniasklaida: Kinijos lyderis Xi Jinpingas Paryžiuje susitiko su Prancūzijos prezidentu E. Macronu4
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį Paryžiuje susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), pradedančiu oficialiąją savo valstybinio vizito Prancūzijoje dalį. ...
-
Kremlius: branduolinės pratybos – atsakas į pastabas dėl karių siuntimo į Ukrainą11
Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), kome...