- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) paragino švedų premjerę Magdaleną Andersson (Magdaleną Anderson) imtis „konkrečių priemonių“, jog šalyje būtų nutraukta parama „teroristinėms grupuotėms“.
Apie valstybių lyderių pokalbį telefonu šeštadienį pranešė Turkijos prezidentūra.
Ankaros teigimu, lyderių pokalbio metu R. T. Erdoganas pareiškė, kad „Švedijos politinė, finansinė ir ginkluotės parama teroristinėms organizacijoms turi būti nutraukta“.
Turkija jau kurį laiką grasina vetuoti Švedijos ir Suomijos narystės NATO siekius, kaltindamas abi šalis parama Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotai grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.
Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) pasekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F. Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.
R. T. Erdoganas teigė besitikintis, jog Švedija „imsis konkrečių ir rimtų veiksmų“, kurie parodytų, kad Skandinavijos šalis pritaria Ankaros susirūpinimui dėl PKK.
Stokholomas ir Helsinkis anksčiau šią savaitę pateikė paraiškas įstoti į NATO, atsisakydamos daugelį metų vykdytos neutralumo politikos. Šį istorinį žingsnį paskatino Rusijos agresija prieš Ukrainą.
NATO gali plėstis tik visų 30 dabartinių narių bendru sutarimu, tačiau Turkija kaišioja pagalius į derybų proceso ratus.
Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo prie aljansų politikos, nenorėdamos provokuoti Rusijos.
Tačiau abiejų Šiaurės valstybių poziciją pakeitė Maskvos įsiveržimas į Ukrainą, nesėkmingai siekusią įstoti į NATO.
R. T. Erdoganas pokalbio metu taip pat paragino Švedijos premjerę „panaikinti Turkijai taikomus apribojimus gynybos pramonėje“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lenkiją vėl atvyksta daugiau ukrainiečių nei išvyksta
Lenkijos penktadienio duomenys rodo, kad į Lenkiją atvykstančių ukrainiečių skaičius vėl viršijo grįžtančiųjų atgal skaičių – mėnesį trukusi tendencija pasikeitė. ...
-
Keliones Europoje sutrikdė oro linijų darbuotojų streikai1
„Ryanair“ ir „Brussels Airlines“ darbuotojų streikas dėl atlyginimų ir darbo sąlygų penktadienį privertė atšaukti dešimtis skrydžių Europoje per patį vasaros kelionių sezono įkarštį. ...
-
Kartvelai rengia mitingą už ES: turime apginti savo europietišką pasirinkimą4
Penktadienį kartvelai ketina surengti naują mitingą už narystę Europos Sąjungoje (ES), blokui nesuteikus Sakartvelui kandidatės statuso ir pareikalavus plataus masto reformų. ...
-
Tyrimas: per pirmuosius metus COVID-19 vakcinos išgelbėjo 20 mln. gyvybių2
Per pirmuosius metus COVID-19 vakcinos užkirto kelią beveik 20 milijonų mirčių, rodo penktadienį paskelbtas pirmasis didelis modeliavimo tyrimas šia tema. ...
-
ES suteikus kandidatės statusą Ukrainai – pirmoji Kremliaus reakcija
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos sprendimas oficialiai suteikti provakarietiškai Ukrainai, šiuo metu kariaujančiai su Rusija, kandidatės įstoti į Bendriją statusą yra bloko „vidaus reikalas“. ...
-
B. Johnsono partija pralaimėjo dvejus papildomus rinkimus1
Sunkioje padėtyje atsidūrusio Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) valdančioji Konservatorių partija penktadienį patyrė du triuškinamus pralaimėjimus per papildomus parlamento rinkimus, paskatinusius partijos pirmini...
-
V. Sinkevičius Kyjive pasirašė Ukrainos narystės ES aplinkos ir klimato programoje sutartį
Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos aplinkos apsaugos ministras Ruslanas Striletsas penktadienį Kyjive pasirašė Ukrainos narystės Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir klimato programoje LIFE sutartį. ...
-
ES suteikė kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai15
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. ...
-
Iranas reikalauja, kad JAV sumokėtų 4 mlrd. dolerių už mokslininkų nužudymą6
Irano teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vašingtonas turi sumokėti 4 mlrd. JAV dolerių (3,8 mlrd. eurų) kompensaciją pastaraisiais metais nužudytų branduolinės fizikos mokslininkų šeimoms, pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Libano milijardieriui N. Mikati pavesta formuoti naują vyriausybę1
Libano įstatymų leidėjai ketvirtadienį pavedė dabartiniam ministrui pirmininkui Najibui Mikati (Nadžibui Mikačiui) formuoti naują vyriausybę, praėjus daugiau nei mėnesiui po parlamento rinkimų, kuriuose nė viena partija neiškovojo ai&scaron...