Tokijuje temdoma COVID-19 ir persekiojama problemų startuoja olimpiada

Tokijuje penktadienį pagaliau prasideda COVID-19 temdoma, metams atidėta, skandalų ir kontroversijos lydima 2020-ųjų olimpiada.

Praėjus aštuoneriems metams po Tokijo džiūgavimo iškovojus teisę rengti olimpines žaidynes, jų atidarymo ceremonija penktadienį įvyks Japonijos sostinėje dėl COVID-19 galiojant nepaprastajai padėčiai.

Nuogąstavimai, kad susirinkus 11 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio virusas gali labai plačiai išplisti, privertė organizatorius tramdyti olimpiadą ir jos dalyvius biologinio saugumo priemonėmis.

Dėl pandemijos įvesti suvaržymai reiškia, kad pirmą kartą per olimpiadų istoriją į stadionus nebus įleidžiami nei vietos, nei užsienio žiūrovai.

Nuogąstavimai, kad susirinkus 11 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio virusas gali labai plačiai išplisti, privertė organizatorius tramdyti olimpiadą.

Sportininkai, juos lydintys asmenys ir žiniasklaidos atstovai privalo laikytis griežtų protokolų, įskaitant reguliarų testavimą ir kasdienius sveikatos patikrinimus.

Ekskursijos draudžiamos, tad sportininkai iš esmės galės būti tik savo apgyvendinimo ir varžybų vietose.

Visuomenės nuomonės tyrimai nuolat rodydavo, kad dauguma japonų nepritaria olimpiadai pandemijos sąlygomis. Šios visuomenės dalies nuomonės varijuoja nuo abejingumo iki atviro priešiškumo.

Naujausia apklausa, kurią atliko laikraštis „Asahi Shimbun“, parodė, kad 55 proc. respondentų nepritaria olimpiadai šią vasarą.

„Prarandu bet kokį susidomėjimą. Jaučiu, kad negaliu iš visos širdies sveikinti olimpiados, tikrai nejaučiu jokio džiaugsmo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tokijo gyventoja Seira Onuma.

„Net nesu tikra, kad žiūrėsiu žaidynes per televiziją“, – pridūrė ji.

„Toli gražu ne lengva užduotis“

Tradiciškai visų vasaros žaidynių akcentu tampančios atidarymo ceremonijos – šalių atstovų parado ir olimpinės ugnies uždegimo kelių tūkstančių sportininkų akivaizdoje – mastas šįkart bus smarkiai sumažintas.

Kiek mažiau nei 1 000 garbingų svečių ir pareigūnų 68 tūkst. vietų Olimpiniame stadione stebės šį renginį, prasidedantį 20 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Svarbiausias svečias bus Japonijos imperatorius Naruhito (Naruhitas), bet taip pat dalyvaus keli kiti pasaulio lyderiai ir svarbūs asmenys, tarp jų JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). Pastarojo šalyje vasaros olimpiada turi įvykti 2024-aisiais.

Tačiau kelios stambios olimpiados rėmėjos, įskaitant „Toyota“, „Panasonic“, „Fujitsu“ ir NEC, demonstruodamos antipatiją žaidynėms nusprendė nesiųsti savo vadovų į atidarymo ceremoniją.

„Tai virsta olimpiada, kuri nesugeba gauti supratimo (iš visuomenės) įvairiais atžvilgiais“, – sakė „Toyota“ vadovaujantis pareigūnas Jun Nagata (Džun Nagata).

Tuo metu Japonijos imperatorius pripažino sunkumus, užgulusius olimpines žaidynes pandemijos metu. Kalbėdamas su Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentu Thomas Bachu (Tomu Bachu) jis pavadino tai „toli gražu ne lengva užduotimi“.

Tokie Naruhito komentarai pasirodė Tokijui ketvirtadienį užregistravus dar 1 979 naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus – daugiausiai per pastarąjį pusmetį.

Th. Bachas, ištisus mėnesius atmetinėjęs raginimus atšaukti ar darkart atidėti Tokijo olimpiadą, savo ruožtu tikina, kad žaidynes įmanoma surengti saugiai.

„Pastaruosius 15 mėnesių turėjome priimti daug sprendimų labai neaiškiu pagrindu, – šią savaitę sakė TOK vadovas. – Kasdien turėjome abejonių. Būta bemiegių naktų.“

„Pagaliau matome [šviesą] tamsaus tunelio gale. Atšaukimas niekad nebuvo mūsų variantas. TOK niekada neapleidžia atletų... padarėme tai dėl atletų“, – teigė jis.

Finansiniai stimulai

Svarbus veiksnys yra ir dideli finansiniai stimulai. Informuoti žmonės nurodo, kad TOK būtų praradusi maždaug 1,5 mlrd. dolerių (1,27 mlrd. eurų) pajamų iš transliavimo, jei žaidynės būtų atšauktos.

Tuo metu olimpiados organizatorių nebus galima kaltinti dėl palengvėjimo atodūsio, kad dėmesys po visų vargų ir nemalonumų pagaliau nukrypsta į sportą.

Pasirengimą olimpiadai temdė įvairiausi skandalai – nuo korupcijos siekiant teisės organizuoti žaidynes iki įtarimų plagiatu dėl jų logotipo dizaino.

Kontroversija tęsėsi ir olimpiados išvakarėse – ketvirtadienį dėl dešimtmečių senumo komiškos scenos paminint Holokaustą buvo atleistas atidarymo ceremonijos režisierius.

Kalbant apie sportą galima būtų spėti, kad per šias žaidynes iškils nauja olimpinių žvaigždžių karta, po dešimtmetį trukusio tokių sportininkų kaip Usainas Boltas ir Michaelas Phelpsas (Maiklas Felpsas) dominavimo.

Šeštadienį prasidėsiančiose plaukimo rungtyse į septynis aukso medalius galėtų pretenduoti amerikietis Caelebas Dresselas (Keilebas Dreselas).

Lengvosios atletikos padangėje galėtų įsižiebti tokių sportininkų kaip kliūtinio bėgimo atstovai norvegas Karstenas Warholmas (Kaštenas Varholmas) ir amerikietė Sydney McLaughlin (Sidni Makloklen) žvaigždės. Abu šie sportininkai šiemet pasiekė 400 m kliūtinio bėgimo pasaulio rekordus.

Tuo metu JAV gimnastė Simone Biles (Simon Bailz) bandys apvainikuoti savo įspūdingą karjerą Larisos Latyninos devynių olimpinių aukso medalių rekordo pakartojimu.

24 metų S. Biles yra viena iš nedaugelio superžvaigždžių, vėl dalyvaujančių olimpiadoje po Rio de Žaneiro žaidynių.

Tokijuje vyks ir naujų olimpinių sporto šakų varžybos: banglenčių sporto, riedlenčių sporto, laipiojimo sporto ir karatė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių