- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos naujos prieš Minsko režimą nukreiptos sankcijos, sąrašą, į kurį įtraukti septyni pareigūnai, įskaitant gynybos ir susisiekimo ministrus, taip pat autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnų ir marčią.
Anksčiau pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje būtų įvestos papildomos sankcijos 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektais. Jiems bus taikomas draudimas išduoti ES vizas, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Septyniems asmenims, įskaitant gynybos ministrą Viktarą Chreniną ir susisiekimo ministrą Aliaksejų Avramenką, sankcijos buvo paskelbtos dėl praeitą mėnesį įvykusio oro bendrovės „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių, priverstinio nutupdymo Minske ir baltarusių opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės – Vilniuje studijuojančios Rusijos pilietės Sofijos Sapehos – sulaikymo.
Dar 71 asmeniui sankcijos bus taikomos už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir palaikymą Minsko režimui. Tarp jų yra Rusijos verslo magnatas Michailas Gucerijevas, A. Lukašenkos sūnus Dzmitras ir marti Lilija.
„Šis sprendimas priimtas dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje eskalavimo ir brutalių veiksmų prieš pilietinę visuomenę, demokratinę opozicija ir žurnalistus“, – sakoma ES oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime.
„Sankcijų tikslas – spausti Baltarusijos politinę vadovybę, siekiant inicijuoti realų ir įtraukų nacionalinį dialogą su dar platesniu visuomenės atstovų ratu ir užkirsti kelią tolesniam susidorojimui“, – sakoma pareiškime.
Papildžius sankcijų taikinių sąrašą, ES varžomosios priemonės bus taikomos iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, laikanti save teisėta pernai vykusių prezidento rinkimų nugalėtoja, sveikino sprendimą taikyti sankcijas verslo magnatams ir aukšto rango pareigūnams.
„Šis sankcijų sąrašas gana stiprus“, – ji sakė per spaudos konferenciją Briuselyje.
Liuksemburge susitikę ES užsienio reikalų ministrai ministrai taip pat parėmė plačias priemones, nukreiptas prieš svarbius Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinius – kalio trąšų eksportą, tabako pramonę, naftos ir jos produktų eksportą ir finansų sektorių.
Pasak pareigūnų, šios priemonės, įskaitant draudimą parduoti Baltarusijai stebėjimo įrangos ir ginklų embargo sugriežtinimą, artimiausiomis dienomis turėtų būti oficialiai patvirtintos 27 šalių Bendrijos.
„Ne sidabro kulka“
A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną pakėlęs naikintuvą perimti „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Graikijos į Lietuvą.
Pernai ES paskelbė sankcijas 88 asmenims, įskaitant A. Lukašenką ir jos sūnų, dėl brutalaus protestų malšinimo Baltarusijoje, kurią dideli neramumai krėtė nuo rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
Sankcijos nėra sidabro kulka, bet jos gali padėti užbaigti smurtą ir paleisti [režimo kalinamus] žmones.
A. Lukašenka, remiamas pagrindinės Minsko sąjungininkės Rusijos, ligšiolinių bandymų daryti jam spaudimą nesureikšmino.
Prieš posėdį ES ministrai susitiko su tremtyje gyvenančia S. Cichanouskaja.
„Sankcijos nėra sidabro kulka, bet jos gali padėti užbaigti smurtą ir paleisti [režimo kalinamus] žmones“, – po šio susitikimo per „Twitter“ parašė S. Cichanouskaja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per susitikimą su S. Cichanouskaja išreiškė tvirtą paramą Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už demokratinius pokyčius savo šalyje. Pasak ministro, baltarusiai turi žinoti, kad jie nebus palikti vieni, kad ES pasirengusi suteikti rimtą ekonominę paramą demokratinės Baltarusijos transformacijai.
„Europa privalo suprasti, kad už visko, ką daro A. Lukašenka, realiai stovi V. Putinas. Kremliaus tikslas akivaizdus – prisijungti Baltarusiją. Todėl ES turi labai vieningai pasakyti, kokie ateityje bebūtų šių režimų susitarimai ar Baltarusijos konstitucijos pakeitimai, Europa jų niekada nepripažins“, – sakė G. Landsbergis ir pabrėžė, kad Baltarusijos režimas tampa vis agresyvesnis kaimyninių valstybių, aktyviai reiškiančių paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, atžvilgiu.
Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė, kad ES baigia susitarti dėl ES sektorinių sankcijų, ir pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau parengti teisinę sankcijų įvedimo bazę bei kuo greičiau pradėti praktinį jų taikymą.
„Tvirtai remiame ketvirtą sankcijų paketą, kuris galutinai patvirtintas šiandien. Itin svarbiu laikome ir sektorinių sankcijų susitarimą, kurio laukiame jau šią savaitę. Tai sankcijos režimui – ne Baltarusijos žmonėms. Kremlius finansuoja A. Lukašenkos skolas ir praradimus. Tad kainą, kurią mokės Baltarusijos premjeras, mokės ir V. Putinas“, – sakė ministras.
G. Landsbergis taip pat sakė aptarsiąs su kolegomis ES klausimą dėl pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusio migrantų, atvykstančių į Lietuvą per sieną su Baltarusija, srauto. Dauguma šių atvykėlių yra irakiečiai ir sirai.
G. Landsbergis kaltino Baltarusijos valdžią sąmoningai nukreipiant migrantus į kaimynines ES valstybes. Anot jo, Minskas tokiu būdu mėgina smogti atgal už Vilniaus pastangas sutelkti Bendrijos spaudimą Baltarusijos režimui.
Jis perspėjo, kad atvykėlių srautas gali dar labiau padidėti, kai naujos sankcijos bus patvirtintos, ir kad Lietuvai „gali prireikti pagalbos ir paramos ir kitų Europos šalių“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai1
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...