Slapti rinkimų rezultatai ir miglotas susitarimas dėl valdžios pasidalijimo pakurstė nerimą, jog JAV vadovaujamos intervencijos į Afganistaną palikimas bus vyriausybė, kuriai trūksta legitimumo ar galių užkirsti kelią grėsmei, kad šalis vėl nugrims į pilietinio karo liūną.

Po 2001-ųjų daugybė užsienio valstybių karių, diplomatų, vystymo ekspertų ir pagalbos organizacijų suplūdo į Afganistaną įgyvendinti daugiamilijardinio biudžeto misijos skatinti taiką ir pažangą šioje šalyje po penkerius metus trukusio žiauraus Talibano režimo valdymo.

Patikima ir demokratiška vyriausybė Kabule turėjo būti esminis veiksnys siekiant šios misijos tikslų - pradedant talibų sukilimo nuslopinimu ir baigiant elektros stočių statyba, moterų teisių padėties gerinimu bei raštingumo lygio kėlimu.

Tačiau dabar, kai NATO kovinės pajėgos palieka šalį ir tarptautinė pagalba mažėja, kadenciją baigiančio prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) įpėdinio išrinkimas yra veikiau trapaus kompromisinio susitarimo tarp dviejų kandidatų rezultatas, o ne aiški rinkėjų valia, pareikšta per balsavimą.

Sekmadienį rinkimų pareigūnai nepaviešino galutinių balsavimo rezultatų, tik paskelbė Ashrafą Ghani (Ašrafą Ganį) išrinktuoju prezidentu, o jo rinkimų varžovą Abdullah Abdullah (Abdulą Abdulą) - aukščiausiu vykdomosios valdžios pareigūnu. Tai buvo padaryta po ne vieną savaitę vykusių intensyvių derybų tarp abiejų kandidatų rinkimų štabų.

Rinkimų pareigūnai nurodė, kad galutiniai balsavimo duomenys bus paviešinti kažkuriuo metu vėliau.

„Mes nežinome, ar nacionalinės vienybės vyriausybė yra to, kas įvyko per rinkimus, rezultatas“, - rašė apžvalgininkė Kate Clark (Keit Klark) Kabule įsikūrusio Afganistano analitikų centro (AAN) tinklalapyje.

„Ši politinė pereiga... negali būti vadinama demokratine, nes jos metu faktiškai apeitos demokratinės priemonės, leidžiančios nustatyti, kas laimėjo rinkimus“, - pabrėžė ji.

„Nepaisant didžiulio rinkėjų aktyvumo galiausiai susitarimas suformuoti H.Karzai įpėdinio administraciją buvo sudarytas už uždarų durų ir su didžiule pagalba iš užsienio“, - pridūrė K.Clark.

Per visą laikotarpį, kai vyko ginčai dėl įtariamo masinio balsų klastojimo per birželio 14 dieną vykusius rinkimus, A.Ghani ir A.Abdullah, taip pat jų rinkimų štabų atstovai, reguliariai svaidėsi abipusiais kaltinimais, o dabar abiejų stovyklų laukia nelengvas išmėginimas - bendras darbas vyriausybėje.

Gerai bet koks susitarimas?

„Nuo pradžių per visą rinkimų procesą tarp abiejų stovyklų buvo nesutarimų“, - naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Mia Gulas Waseeqas (Mija Gulas Vasykas).

„Afganistanas šiuo metu yra labai sudėtingame etape, nes buvo masiškai sukčiaujama. Būtų buvę geriau, jei rinkimai būtų vykę skaidriai“, - sakė jis.

„Abi komandos nori prastumti (į vyriausybę) savo elito atstovus, todėl manau, kad ateityje bus problemų“, - aiškino M.G. Waseeqas.

„Bet kuri iškylanti problema reiškia, kad bus vienos pusės reakcija ir kitos pusės reakcija. Lyderiai privalo kontroliuoti savo šalininkus“, - pabrėžė jis.

Dviejų nesutariančių stovyklų valdančiajai koalicijai dirbti nebus lengva.

Pagal konstituciją prezidentui priklauso beveik absoliuti kontrolė, o naujajai vyriausybės struktūrai teks didžiulis išbandymas, turint galvoje, kad šalies saugumo ir ekonominės perspektyvos blogėja.

Remiantis susitarimo dėl vienybės vyriausybės kopija, kurią matė naujienų agentūra AFP, vadinamasis CEO (vyriausiasis vykdomosios valdžios pareigūnas) per dvejus metus gali tapti oficialiu premjeru - tai didžiulis pokytis griežtai prezidentiniame valdymo modelyje, įtvirtintame H.Karzai prezidentavimo laikotarpiu.

Kitų pareigybinių funkcijų padalijimas taip pat galėtų pakurstyti nesutarimus po ilgo ir permainingo H.Karzai valdymo, per kurį jis sukūrė visą šalį aprėpiantį jam lojalių valdininkų tinklą.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) atliko svarbų vaidmenį siekiant susitarimo tarp priešiškų stovyklų - po rinkimų, kai buvo iškilusi rimto konflikto grėsmė, jis dukart lankės Kabule ir nuolat palaikė ryšį su abiem kandidatais.

J.Kerry taip pat inicijavo sudėtingą ir brangų balsų auditą, kuris iš esmės nuėjo šuniui ant uodegos, kai buvo sudarytas susitarimas dėl vienybės vyriausybės.

Vis dėlto pavojinga politinė aklavietė taip tokia gili, kad dabar ir JAV, ir Jungtinės Tautos, ir daugelis afganų džiaugiasi faktu, jog kova dėl valdžios baigta - bent jau kuriam laikui.

Tolesnius mėnesius ir metus išliks rizika, kad bet kokia valdančiosios koalicijos griūtis gali peraugti į smurtą etniniu pagrindu, kaip buvo per pilietinį karą praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

A.Ghani labiausiai palaiko puštūnai šalies pietuose ir rytuose, o A.Abdullah pagrindiniai šalininkai – tadžikai ir kitos šiaurinės etninės grupės.

„Tikriausiai bus nepalankių emocijų tarp abiejų stovyklų šalininkų, nes delsiami paskelbi rezultatai padarė blogą poveikį šalies ekonomikai ir saugumui“, – sakė Kabulo universiteto dėstytojas Ahmadas Zia Rafaatas (Ahmadas Zija Rafaatas).

„Karzai prezidentavimas išties parodė, kad visų grupių gentims gali būt atstovaujama vyriausybėje“, – pridūrė jis.

Kadenciją baigiantis prezidentas gali likti įtakingu veikėju, kai atsistatydins. Tačiau kai buvo pasirašytas susitarimas dėl vienybės vyriausybės, jis laikėsi išliko santūrus.

„Šio susitarimo turinys buvo parengtas jų – mes nebuvome įtraukti“, – H.Karzai sakė per pasirašymo ceremoniją.