- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitą savaitę bus paskelbti Nobelio premijų laureatai, Ukrainoje tebesitęsiant karui.
Kitą savaitę bus paskelbti Nobelio premijų laureatai, Ukrainoje tebesitęsiant karui.
Medicinos premijos laimėtojas ar laimėtojai bus paskelbti pirmadienį. Antradienį paaiškės, kam atiteks apdovanojimas fizikos, o trečiadienį – chemijos srityje.
Kai kurie mokslininkai tikisi, kad Nobelio medicinos premija bus pagerbti kolegos, prisidėję kuriant iRNR technologiją, kuri buvo panaudota vakcinoms nuo COVID-19, kurios išgelbėjo milijonus gyvybių visame pasaulyje.
„Kai galvojame apie Nobelio premijas, galvojame apie dalykus, kurie keičia paradigmą, ir tam tikra prasme iRNR vakcinas ir jų sėkmę [kovojant] su COVID-19 laikau lūžio tašku“, – sakė Vašingtono universiteto mikrobiologijos profesorė Deborah Fuller (Debora Fuler).
Nobelio premija fizikos srityje šiemet gali būti apdovanoti mokslininkai, dirbantys su šviesos stabdymu, kvantine fizika ar anglies nanovamzdeliais.
Pernai Nobelio fizikos premija paskirta japonų kilmės amerikiečių mokslininkui Syukuro Manabe (Sjukurui Manabei), vokiečiui Klausui Hasselmannui (Klausui Haselmanui) ir italui Giorgio Parisi (Džordžui Parisiui) už „novatoriškus indėlius didinant mūsų supratimą apie sudėtingas fizikines sistemas“, be kita ko, padedančius geriau suprasti mūsų planetos klimato raidą.
Nekantriai laukiami literatūros ir taikos premijų laureatų vardai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Spalio 10-ąją bus paskirta Švedijos centrinio banko įkurta ekonomikos premija.
Ryškiausias Nobelio premijų sezono įvykis – prestižinis taikos premijos paskyrimas – įvyks spalio 7 dieną Osle ir, ekspertų teigimu, šiemet jis turės ypatingą reikšmę.
„Labiausiai tikėtina, kad apdovanojimu bus išreikšta parama kai kurioms institucijoms, kurios renka informaciją apie karo nusikaltimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos profesorius, tarptautinių reikalų ekspertas Peteris Wallensteenas (Peteris Valenstinas).
Tai gali būti geras ženklas Tarptautiniam baudžiamajam teismui Hagoje arba Nyderlanduose įsikūrusiai tiriamosios žurnalistikos grupei „Bellingcat“.
Terminas kelti kandidatus Nobelio taikos premijai baigėsi sausio 31 dieną – dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau penki Norvegijos Nobelio komiteto nariai gali siūlyti savo kandidatus per pirmąjį metų posėdį, kuris šiemet įvyko vasario pabaigoje, jau prasidėjus karui.
Kandidatų sąrašas yra slaptas, tačiau žinoma, kad šiemet svarstymui buvo pateikti 343 asmenys ar organizacijos.
„Antiputiniška“ premija?
„Kai kurie žmonės mano, kad apskritai neskirti premijos būtų griežčiausias pareiškimas apie padėtį pasaulyje“, – sakė P. Wallensteenas.
Norvegijos Nobelio komitetas gali nuspręsti neskirti Taikos premijos, jei mano, kad nėra verto jos laureato. Pastarąjį kartą taip nutiko prieš 50 metų.
Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ar viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja taip pat būtų „antiputiniškas“ pasirinkimas.
Praėjusiais metais už „pastangas apsaugoti raiškos laisvę“ kartu su filipiniečių žurnaliste Maria Ressa (Marija Resa) Nobelio taikos premija buvo pagerbtas nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas. Tai buvo vienintelis likęs pagrindinės srovės leidinys, kritikuojantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką šalyje bei už jos ribų.
Ekspertai teigia, kad šiemet į Nobelio taikos premiją gali pretenduoti ir antikorupcinė organizacija „Transparency International“ bei Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg). Taip pat minimi kiti aplinkosaugos aktyvistai, pavyzdžiui, Nisreen Elsaim (Nisrin Elsaim) iš Sudano, Chibeze Ezekielis (Čibezė Ezekielis) iš Ganos ir britų gamtininkas veteranas Davidas Attenborough (Deividas Atenborou).
Nors pasaulis šiuo metu susiduria su „saugumo krize“ tiek Ukrainoje, tiek Taivane, vis dėlto gali būti, kad „atėjo laikas komitetui atsigręžti į aplinkos krizę“, svarstė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto direktorius Danas Smithas (Denas Smitas).
Nobelio literatūros premijos paskyrimas paprastai yra mažiau politiškas reikalas, tačiau šiųmetis sprendimas irgi gali nešti nukreiptą prieš Kremlių žinutę.
AFP kalbinti literatūros kritikai teigė, kad pastaraisiais metais kaip galima laureatė minima rusų rašytoja ir V. Putino kritikė Liudmila Ulickaja. Pasak jų, ji gali būti apdovanota atsižvelgiant į dabartinį politinį kontekstą.
Amerikiečių rašytoja Joan Didion (Džoan Didjen), britų rašytoja Hilary Mantel (Hilari Mantel) ir ispanų rašytojas Javieras Mariasas (Chavjeras Mariasas) anksčiau buvo minimi kaip galimi laureatai, tačiau jie visi per praėjusius metus mirė.
Švedijos akademija, kuri renka literatūros premijos laureatą, dažnai nusprendžia atkreipti dėmesį į mažiau žinomus autorius.
Po dviejų iš eilės tokių apdovanojimų (pernai Nobelio literatūros premijos laureatu tapo Anglijoje gyvenantis tanzaniečių prozininkas Abdulrazakas Gurnah (Abdulrazakas Gurna), o 2020-aisiais – JAV poetei Louise Gluck (Luiz Gliuk)) lieka neaišku, ar šiemet bus pasirinktas populiaresnis rašytojas.
Dažnai kaip galimi laureatai minimi tokie populiarūs autoriai kaip amerikietė Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs), japonas Haruki Murakami, prancūzai Michelis Houellebecqas (Mišelis Velbekas) ir Annie Ernaux (Ani Erno).
„Kaip niekada sunku buvo atspėti, kad praėjusių metų laureatu taps Abdulrazakas Gurnah... Niekas visame pasaulyje, išskyrus Akademijos narius, apie jį nepagalvojo“, – AFP sakė Švedijos laikraščio „Dagens Nyheter“ literatūros kritikas Jonas Thente (Jonas Tentė).
Jis ir kiti teigė, kad tarp potencialių laureatų galėtų būti vengras Laszlo Krasznahorkai (Lašlas Krašnahorkai), JAV rašytojai Thomas Pynchonas (Tomas Pinčonas) ir Donas DeLillo (Donas DeLilas) bei norvegų dramaturgas Jonas Fosse (Jonas Fosė).
Premija, kurią sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. kronų (980 tūkst. eurų), tradiciškai įteikiama Švedijos sostinėje gruodžio 10 dieną, per 1896 metais mirusio premijų įkūrėjo Alfredo Nobelio mirties metines.
Taikos premija vienintelė iš Nobelio premijų įteikiama Norvegijos sostinėje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...