Šaltinis: Rusija prašo išvykti šimtus Vokietijos valstybės tarnautojų

Taip bus Rusijai nusprendus priversti Vokietiją iki birželio pradžios sumažinti savo diplomatinių darbuotojų skaičių ir atstovavimą tokiose organizacijose kaip vokiečių kalbą populiarinantis Goethe's (Gėtės) institutas ir vokiečių mokykla Maskvoje, sakė šaltinis.

Šaltinis patvirtino vokiečių dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ pranešimą apie tai, kas buvo pavadinta Maskvos diplomatiniu karo paskelbimu.

„Tai vienašališkas, nepagrįstas ir nesuvokiamas sprendimas“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Vokietija, kuri prieš Maskvos invaziją į Ukrainą buvo artima Rusijos ekonominė partnerė, kilus šiam konfliktui nusigręžė nuo Rusijos ir teikia finansinę bei karinę pagalbą Kyjivui.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją, rusų šnipinėjimas Vokietijoje sparčiai intensyvėjo, nurodo vokiečių saugumo tarnybos.

Balandžio viduryje Vokietija išvarė virtinę rusų diplomatų, „kad sumažintų žvalgybos tarnybų buvimą“. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių ir išvarė apie 20 Vokietijos ambasados darbuotojų.

Tai vienašališkas, nepagrįstas ir nesuvokiamas sprendimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija balandį apribojo vokiečių diplomatų ir valstybinių organizacijų atstovų, kuriems leidžiama dirbti Rusijoje, skaičių, sakė vokiečių URM.

„Šis limitas, Rusijos įvedamas nuo birželio pradžios, reiškia didelius apkarpymus visose [Vokietijos] buvimo Rusijoje srityse“, – sakė minėtas šaltinis.

Ministerija nenurodė, kiek žmonių paveiks Rusijos sprendimas, bet šaltinis vyriausybėje sakė, jog „Sueddeutsche Zeitung“ informacija, kad iš Rusijos turės išvykti keli šimtai žmonių, yra teisinga.

Vokiečių pareigūnai pastarosiomis savaitėmis bandė įtikinti rusų ministeriją atšaukti sprendimą, bet nesėkmingai, rašė laikraštis.

Dėl to artimiausiomis dienomis Rusiją turės palikti vokiečių pareigūnų, diplomatų, konsulatų darbuotojų ir, ypač, kultūros bei švietimo srityse dirbančių žmonių.

2022 metų pavasarį Vokietija išvarė apie 40 rusų diplomatų, Berlyno nuomone, kėlusių grėsmę saugumui.

Pernai spalį Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros vadovas Arne Schonbohmas (Arnė Šėnbomas) buvo atleistas pasirodžius naujienų pranešimams, kad jis yra artimas vienai konsultavimo kibernetinio saugumo klausimais bendrovei, siejamai su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Mėnesiu vėliau vienam vokiečių atsargos karininkui buvo skirta lygtinė metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą Rusijai.