Traukia banko kortelę

Švedijoje viešinčius turistus galima nesunkiai atpažinti. Norėdami atsiskaityti, jie ieško kasos, barškina monetomis, šnara banknotais. Vietos gyventojai atvirkščiai: absoliuti dauguma jų ignoruoja grynuosius. Kad ir ką pirktų – batus ar ledus, švedai moka kortelėmis ar telefono programėle.

Jei 2010-aisiais Švedijos centrinio banko atliktos apklausos metu 39 proc. švedų sakė pastarąjį kartą už pirkinius mokėję grynaisiais, jau 2014-aisiais tokių buvo beveik perpus mažiau, o 2018 m. – tik 13 proc. Pernai atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė: švedai dažniau nei kitų šalių gyventojai ignoruoja grynuosius pinigus. Palyginimui: 2017-aisiais Vokietijoje, kurios atsilikusia nuo technologijų niekaip nepavadinsi, grynaisiais atsiskaitė 74 proc. gyventojų.

Tie, kas atsisako grynųjų, tikina: be jų – ekonomiškiau.

Nuo šios tendencijos neatsiejamas ir kitas reiškinys: 100 tūkst. Švedijos gyventojų tenka 35 bankomatai. Tai mažiausias skaičius visoje Europoje. Pvz., Šveicarijoje tokiam būriui gyventojų tenka 120, Austrijoje – 160. Šveicarijoje, beje, daugiau nei kitur vienam gyventojui tenka apyvartoje esančių grynųjų pinigų – 8 500 frankų (7 734 eurų), Švedijoje šis skaičius beveik keturiolika kartų mažesnis. Tyrimai rodo, kad namuose daugiau nei 100 tūkst. kronų (9 500 eurų) turi vos du proc. Švedijos gyventojų.

Pigiau ir saugiau

Švedija buvo pirmoji Europos valstybė, 1661-aisiais išleidusi banknotus. Ar, praėjus 350 metų, ji bus pirmoji, panaikinusi grynuosius pinigus? Šis klausimas aktualizuojamas jau porą pastarųjų metų. Ateitis be grynųjų atrodo kaip technologinio progreso viršūnė, tad nieko keista, kad visuomenės be grynųjų šalininkai gauna vis daugiau drąsos. Gegužę netoli Stokholmo atidarytas prekybos centras, kuriame nėra nei kasų, nei galimybės atsiskaityti grynaisiais.

Birželį Švedijos pietuose esantis Ystado miestelis pasiskelbė tapsiantis zona be grynųjų. Viešuosiuose muziejuose, bibliotekose, baseinuose, nekalbant apie parduotuves, netrukus bus galima atsiskaityti vien tik banko kortele ar mobiliojo telefono aplikacijomis.

Vis daugiau parduotuvių, restoranų, degalinių visoje šalyje pakabina ženklus: "Vi hanterar ej kontanter" – grynaisiais nepriimame. Net daugumoje bažnyčių galima rasti "Kollektomat" – kortelių skaitytuvą, kuriuo pasinaudojus galima skirti auką. Nešiojamaisiais kortelių skaitytuvais pasirūpina net benamiai – visuotinė aplinkinių demonetizacija privertė ir juos vytis progresą.

Tie, kas atsisako grynųjų, tikina: be jų – ekonomiškiau. Tai teigia restoranai, prekybos centrai, transporto kompanijos ir bent pusė bankų filialų: atsisakius grynųjų pinigų dirbti esą ir taupiau, ir saugiau. Nuo 2008-ųjų bankų plėšimų skaičius Švedijoje sumažėjo nuo 100 iki penkių. Šį faktą šalies ir usienio žiniasklaida labai mėgsta iliustruoti pamokančia istorija, kuri dar 2017-aisiais įvyko Upsaloje: banko plėšikai turėjo sprukti tuščiomis, nes vien moderniuosius atsiskaitymo būdus pripažįstančiame banko filiale nerado nė monetos.

Veidas: tarp aktyvių grynųjų "žudikų" – grupės ABBA įkūrėjas Björnas Ulvaeusas. Muzikantas pozuoja Stokholme esančiame sėkmingiausios visų laikų Švedijos muzikos grupės muziejuje, kuriame, beje, grynaisiais negalima atsiskaityti. Scanpix nuotr.

Tino Sanandaji iš Stokholmo ekonomikos mokyklos pastebi, kad grynuosius reikia skaičiuoti, pakuoti, gabenti į filialus. Tai kainuoja, ypač – retai apgyvendintoje Šiaurės Švedijoje. "Morgan Stanley" atlikta analizė rodo, kad per metus gryniesiems pinigams transportuoti, saugoti ir tvarkyti JAV bankas išleidžia 5 mlrd. dolerių – tai yra beveik dešimtadalis visų išlaidų.

Keistos asociacijos

Stokholmo ir Kopenhagos universitetų mokslininkai yra paskaičiavę, kad 2023-aisiais Švedijos prekybininkams nebeapsimokės dirbti su grynaisiais pinigais. Tuo pat metu bent pusės šalies įmonių atstovai sako neabejojantys, kad vėliausiai 2025 m. nebeatliks jokių operacijų grynaisiais. Nacionalinio banko atlikta apklausa atskleidė, kad septyni iš dešimties švedų jau dabar galėtų gyventi be grynųjų.

Ekspertai šią tendenciją iš dalies aiškina ir skandinavų afinitetu technologijoms. Visuomenė, lengvai perimanti skaitmenines naujoves, nesunkiai ugdo ir naujus finansinius įpročius. Pvz., 70 proc. švedų sako naudojantys atsiskaitymo aplikaciją "Swish".

Be to, šalies gyventojai labai pasitiki institucijomis: niekas nesijaudina dėl to, kad valstybinėms struktūroms tampa prieinama daugybė piliečių duomenų ar kad bankai mokesčių inspekcijai gali pateikti informaciją apie pinigų likutį asmeninėje sąskaitoje.

Akylesniems švedams nerimo kelia ir socialiniuose tinkluose kylantys duomenų nutekėjimo skandalai.

Švedijos piliečiams nė motais, kad, atsiskaitydami banko kortele, jie palieka daugybę skaitmeninių pėdsakų. Atvirkščiai: pasitikėjimo nekelia grynieji pinigai, kone automatiškai asocijuojami su juodąja rinka ar kriminaliniu pasauliu.

Nei saugiau, nei patogiau?

Tačiau klysta manantys, kad visuotinė finansinė skaitmenizacija yra tapusi naująja švedų ideologija, madingu gyvenimo būdu ar neišvengiamybe. Nerimo dėl švedų noro pavirsti visuomene be grynųjų neslepia tiek saugumo ekspertai, tiek sociologai.

Stokholmo universiteto mokslininkai pastebi, kad vis dar esama daug asmenų, kurie nespėja persiorientuoti. Organizacijos, kovojančios už grynųjų išlikimą, steigėjas Björnas Erikssonas skaičiuoja, kad atstovauja milijonui asmenų: vyresnio amžiaus, kreditinių kortelių neturintiems piliečiams, atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims, kurie iki artimiausio bankomato turi važiuoti ne vieną valandą, pabėgėliams, neturintiems sąskaitos banke, ar turistams.

Buvęs nacionalinės policijos viršininkas priekaištauja bankams, kad šie proteguoja banko kortelių sistemą tik siekdami pasipelnyti iš aptarnavimo mokesčių. Be to, pareigūnai jau užfiksavo naują nusikaltimų rūšį: prekyba pavogtomis ar padirbtomis banko kortelėmis su keliasdešimties eurų suma.

Nerimo neslepia ir kibernetinio saugumo ekspertai. Jie kalba apie grėsmes, kurios kiltų milijonų asmenų duomenims vagystės atveju ar sutrikus elektroninio atsiskaitymo sistemos veiklai. Panašių atvejų jau būta – visoje šalyje valandų valandas nebuvo galima atsiskaityti banko kortele. Staiga sutrikus atsiskaitymams parduotuvėse, degalinėse ar transporto sistemoje kilusį chaosą nesunku įsivaizduoti.

Akylesniems švedams nerimo kelia ir socialiniuose tinkluose kylantys duomenų nutekėjimo skandalai.

Anot B.Erikssono, grynieji pinigai yra savotiškas demokratijos garantas, nuo technologijų nepriklausoma, trečiųjų šalių intervencijos atsparia mokėjimo sistema. Grynieji pinigai yra alternatyva, o demokratinėje šalyje pliliečiai turi teisę rinktis.

Nors pats dažnai naudojasi supaprastinto atsiskaitymo aplikacija "Swish", B.Erikssonas nerimauja dėl švedų priklausomybės nuo technologijų. Tai juos daro labai pažeidžiamus. "Kas bus, jei dėl kokių nors priežasčių sutriks sistemos veikla, o mes neturėsime grynųjų?" – retoriškai klausia buvęs policijos pareigūnas.

Grynieji pinigai turi ir pranašumų: gali atsiskaityti ir tie, kurie neturi banko sąskaitos ar nori likti inkognito. Be to, naudojantis tik banko kortele ar programa, sunku kontroliuoti savo piniginės turinį: nė nepastebėsi, kad pinigų mąžta.

Trečiasis kelias

Aukščiausiu politiniu lygiu kol kas taip pat neskubama skatinti visuotinės skaitmenizacijos. "Jei tęsis dabartinės tendencijas, paskutinis banknotas bus grąžintas Reichsbankui 2030-aisiais", – žiniasklaida cituoja Švedijos centrinio banko valdytojo pavaduotoją Cecilią Skingsley.

Švedijoje kalbama apie įstatymą, kuri įpareigotų bankus aprūpinti visos šalies gyventojus grynaisiais pinigais. Tiesa, komercinės finansų instritucijos kol kas neketina pasiduoti ir mainais už tokią pareigą grasina padidinti pinigų išgryninimo mokesčius.

Kaip alternatyva centriniame banke svarstoma galimybė pradėti bandomąjį projektą: pačios Švedijos kriptovaliutą "E-Krona". Operacijas būtų galima atlikti taip pat kortele, tačiau jos būtų anoniminės ir jų aptarnavimas gyventojams nekainuotų.

Vagystė, paspartinusi apsisprendimą

Grynųjų pinigų atsisakymo vajus Švedijoje kilo po vieno įspūdingiausių banko plėšimo šalies istorijoje. 2009-ųjų rugsėjo 23 d. sraigtasparniu atskridę iki Stokholmo priemiestyje Västbergoje esančios pinigų saugyklos, vagys pagrobė 39 mln. kronų (apie 4,1 mln. eurų).

Nusikaltėliai pavogė sraigtasparnį "Bell 206 JetRanger", kuriuo vienas jų, 34 m. pilotas, televizijos prodiuseris, ankstyvą rytą nutūpė ant apsaugos firmos "G4S" pastato. Kiti trys šautuvais ginkluoti bendrininkai įsiveržė į saugyklą per stogą. Nors jau 5.25 pastate pasirodė policininkai, nuspręsta nešturmuoti pavojingai ginkluotų plėšikų. Į sraigtasparnį pasikrovę kelis pinigų maišus, jau po 20 min. nusikaltėliai pakilo nuo saugyklos. Gatvės, kuriomis galėjo važiuoti policininkai, buvo iš anksto užtvertos kaltropais. Sraigtasparniu policininkai taip pat negalėjo persekioti: angare saugotas pareigūnų orlaivis buvo apkaišytas sprogmenų imitacijomis. Pareigūnams teko laukti, kol iš Geterborgo, esančio už 400 km, bus atskraidintas kitas. Tik apie 8 val. pareigūnai susekė plėšikų sraigtasparnį, tačiau jame nei grobio, nei vagių nebebuvo.

Bendrovė "G4S" kaip atlygį už žinias, kurios padėtų susekti plėšikus, buvo pažadėjusi 7 mln. kronų (apie 685 tūkst. eurų). Praėjus savaitei po apiplėšimo, policija sulaikė kelis žmones – pareigūnai teigė, kad juos susekė patys.

2010 m. spalį septyni plėšimo dalyviai buvo nuteisti kelerių metų laisvės atėmimu, o antrosios instancijos apygardos teismas didžiausias bausmes pailgino iki aštuonerių metų.

Remdamasis plėšikų pasakojimu, Švedijos rašytojas Jonas Bonnieris parašė knygą, o vėliau – scenarijų televizijos "Netflix" filmui, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko žinomas JAV aktorius Jake'as Gyllenhaalas.