S. Lavrovas pažadėjo pagalbą kovoje su džihadistais Vakarų Afrikoje

„Kova su terorizmu, žinoma, yra kitų regiono šalių problema“, – sakė S. Lavrovas per vizitą Malyje, kuriam Rusija jau teikia karinę pagalbą.

„Ketiname jiems padėti įveikti šiuos sunkumus. Kalbu apie Gvinėją, Burkina Fasą, Čadą ir apskritai Sachelio regioną ir net Gvinėjos įlankos pakrantės valstybes“, – teigė jis.

S. Lavrovas šias pastabas išsakė spaudos konferencijoje per apsilankymą Bamake, kurį Rusijos pasiuntinys pavadino pirmuoju „istoriniu“ vizitu.

Nuo 2020 metų, kai valdančioji Malio chunta perėmė valdžią, ji pasitelkė Rusijos lėktuvus, sraigtasparnius ir sukarintas pajėgas, kad sustiprintų kovą su džihadistų kovotojais.

Glaudesni ryšiai su Kremliumi sutapo su buvusios šalies kolonijos ir tradicinės sąjungininkės Prancūzijos, kuri teigia, kad Rusijos kariai yra sukarintos grupuotės „Wagner“ samdiniai, pasitraukimu.

Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ir Jungtinės Tautos kaltina „Wagner“ ir Malio kariuomenę dėl įtariamų praėjusių metų kovo mėnesį įvykusių žudynių Muros mieste centrinėje Malio dalyje, per kurias buvo nužudyti keli šimtai žmonių.

Ši valstybė, neturinti išėjimo į jūrą, yra džihadistų sukilimo, prasidėjusio 2012 metais Malio šiaurėje, o 2015 metais išplitusio į kaimyninius Nigerį ir Burkina Fasą, epicentras.

Visose trijose šalyse žuvo tūkstančiai civilių, o milijonai žmonių paliko savo namus.

Nepasitenkinimas Malio ir Burkina Faso kariuomenėse paskatino du perversmus abiejose šalyse.

Pastaraisiais metais pavieniai tarpvalstybiniai išpuoliai taip pat vyko Toge, Benine ir Dramblio Kaulo Krante, todėl baiminamasi, kad džihadistai siekia prasiveržti į pietus link į Gvinėjos įlankos.

Prancūzija nutraukė ilgametį karinį buvimą Malyje dėl didėjančio priešiškumo chuntai ir 2022 metais išvedė paskutinius savo karius.

Panaši įtampa neseniai kilo tarp Prancūzijos ir Burkina Faso. Prancūzijos karinis kontingentas – specialiųjų pajėgų dalinys, kurį sudaro apie 400 karių – turi būti išvestas šį mėnesį.

S. Lavrovas pažadėjo Maliui tolesnę karinę paramą ir pareiškė, kad Rusija plačiau rems Afriką, jo žodžiais tariant, Vakarų „neokolonijinio požiūrio“ akivaizdoje.

„Ketiname teikti paramą sprendžiant Afrikos žemyno problemas, – sakė jis. – Visada pradedame nuo to, kad Afrikos problemos turi būti sprendžiamos afrikietiškais sprendimais.“