- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį paragino Austriją imtis tarpininkės vaidmens sprendžiant politinę krizę Baltarusijoje ir sakė, jog tarptautinė bendrija turi padaryti daugiau, kad padėtų prodemokratiniam judėjimui jos šalyje.
„Ieškome partnerių, galinčių būti tarpininkais šiose derybose, ir Austrija buvo viena pagrindinių šio tarpininkavimo dalyvių“, – sakė S. Cichanouskaja naujienų agentūrai AFP.
„Taigi, atvykome čia dar kartą aptarti galimybės organizuoti susitikimus ekspertų lygiu ar tiesiog apskritojo stalo diskusijas, kurios sudarytų sąlygas mūsų deryboms su [prezidentu Aliaksandru] Lukašenka“, – sakė ji.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais.
S. Cichanouskaja, kurią opozicija ir Vakarai laiko tikrąja nugalėtoja, po rinkimų pasitraukė į Lietuvą, Minsko režimui pradėjus persekioti opozicijos aktyvistus ir areštavus šimtus žmonių, dalyvavusių masiniuose protestuose. Daugeliui jų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.
38 metų opozicijos lyderė AFP sakė, kad įkalinti žmonės kankinami, ir paragino tarptautinę bendriją imtis ryžtingesnių veiksmų prieš A. Lukašenkos režimą bei įvesti griežtesnes sankcijas.
„Tik įsivaizduokite, šiuo metu turime 358 politinius kalinius, daugiau kaip tūkstantį žmonių, kurie buvo nuteisti kalėti politiškai motyvuotose bylose, taip pat 25 tūkst. asmenų, sulaikytų nuo pernai rugpjūčio“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
„Turime plėsti individualių sankcijų sąrašus, [įtraukiant] teisėjus ir milicininkus, susijusius su šiuo žiauriu elgesiu“, – sakė ji.
Po rinkimų į Lietuvą pasitraukusi S. Cichanouskaja atkakliai stengiasi atkreipti tarptautinės bendrijos dėmesį į krizę Baltarusijoje ir siekia paramos naujų rinkimų organizavimui.
Antradienį ji turi susitikti su Austrijos prezidentu Alexander'u Van der Bellenu (Aleksandru Van der Belenu), o trečiadienį – su kancleriu Sebastianu Kurzu (Sebastianu Kurcu).
Austrija, besilaikanti neutraliteto politikos, yra viena svarbiausių Baltarusijos ekonominių partnerių.
Dvi austrų kompanijos – „Raiffeisen“ ir „A1“ – kontroliuoja vieną didžiausių bankų Baltarusijoje ir telekomunikacijų bendrovę „Velkom“.
„Kai „A1“ per demonstracijas blokuoja prieigą prie interneto, tokie veiksmai kenkia žmonėms“, – sakė S. Cichanouskaja.
„A1“, kaip verslo įmonė iš demokratinės valstybės, turėtų suprasti, kad toks bendradarbiavimas su režimu reiškia bendradarbiavimą, nukreiptą prieš žmones Baltarusijoje“, – pridūrė opozicijos lyderė.
S. Cichanouskaja taip pat ketina susitikti su Vienoje įsikūrusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovais.
ESBO siūlėsi tarpininkauti sprendžiant krizę Baltarusijoje po ginčijamų rugpjūčio 9-osios rinkimų, tačiau nesulaukė jokio atsakymo.
Buvusi mokytoja S. Cichanouskaja įsitraukė į politiką, kai jos vyrui Siarhejui, populiariam tinklaraštininkui, buvo uždrausta užregistruoti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose.
Vėliau jis buvo suimtas dėl kaltinimų masinių neramumų organizavimu, nesantaikos kurstymu, trukdymu Centrinės rinkimų komisijos darbui ir šiurkščių viešosios tvarkos pažeidimų. S. Cichanouskiui gresia iki 15 metų nelaisvės.
„Jis bus atvežtas į teismą, ir aš tikiuosi pamatyti jį bent televizoriaus ekrane, nes nemačiau jo 11 mėnesių“, – sakė S. Cichanouskaja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...
-
JAV ambasada Izraelyje nurodė darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą
Jungtinių Valstijų ambasada Izraelyje penktadienį nurodė savo darbuotojams ir jų šeimoms apriboti judėjimą po pranešimų, kad Izraelis surengė smūgį Irane. ...
-
Irano žiniasklaida atmeta galimybę, kad Iranas galėjo būti užpultas iš užsienio
Iraniečių žiniasklaida penktadienį atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio po to, kai netoli Isfahano, esančio centrinėje šalies dalyje, pasigirdo sprogimų ir buvo numušti keli dronai. ...
-
Australija nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio
Australija penktadienį nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio, motyvuodama „didele karinių represijų ir teroristinių išpuolių grėsme“, be to, paskelbė panašų įspėjimą palestinie...
-
JAV žiniasklaida: Vašingtonas buvo iš anksto įspėtas apie Izraelio ataką prieš Iraną
Jungtinės Valstijos gavo išankstinį įspėjimą apie Izraelio smūgį Iranui, bet nepritarė šiai operacijai ir nevaidino jokio vaidmens ją vykdant, pranešė amerikiečių žiniasklaida, remdamasi pareigūnais. ...
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai6
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti2
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...