Rytų ir Vidurio Europos šalys atsargiai vertina Vakarų diplomatiją su Rusija

Vystantis aštriausiai priešpriešai tarp Rusijos ir Vakarų šalių nuo Šaltojo karo pabaigos buvusios komunistinio bloko šalys ragina laikytis griežtesnės pozicijos ir nesileisti į kompromisus su Maskva.

Prancūzijos retorika apie „teisėtą“ Rusijos susirūpinimą ir Vokietijos glaudūs energetikos ryšiai su Maskva verčia tokias šalis kaip Lenkija ir Baltijos valstybės nerimauti dėl pasaulio galiūnių diplomatijos.

„Lenkija dėl Rusijos veiksmų laikosi ryžtingiausios, kategoriškiausios pozicijos“, – praeitą savaitę visuomeninei televizijai sakė Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Pawelas Solochas (Pavelas Solochas).

Jo komentarai buvo paskelbti po antradienį Berlyne įvykusio Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderių susitikimo, per kurį buvo aptarta priešprieša su Rusija, sutelkusia prie sienos su Ukraina stiprias pajėgas, kaip manoma, ruošiantis dideliam įsiveržimui į kaimyninę šalį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) tvirtai Vakarus ragino būti vieningus ir aiškino, kad „negalime leistis, kad mumis manipuliuotų esant šiai padėčiai“.

„Privalome parodyti, kad mūsų suskaldyti neįmanoma... kad taip nenutiks, kad nepasiduosime ir nieko nepaliksime vien dėl baimės, kad galime neužsitikrinti taikos“, – jis sakė Berlyne.

„Esu įsitikinęs, kad mums pavyks. Mums reikalinga protinga, bet tvirta ir ryžtinga pozicija“, – pabrėžė A. Duda.

Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) trečiadienį irgi kalbėjo apie būtinybę laikytis griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, ir argumentavo, jog „tikras dialogas negali vykti įrėmus ginklą“.

„Nedarysime kompromisų dėl pagrindinių principų, įskaitant kiekvienos valstybės teisę rinktis savo kelią“, – po derybų su Belgijos premjeru Alexander'u De Croo (Aleksandru De Kro) sakė ji.

„Privalome laikytis tvirtai ir vieningai. Jeigu nesugebėsime to padaryti, tai pasiųstų drąsinantį signalą Rusijai ir galėtų vesti prie panašios rankos laužimo politikos kitur“, – kalbėjo K. Kallas.

Rusija reikalauja niekada neleisti Ukrainai tapti NATO nare ir nori, kad JAV vadovaujamas karinis aljansas sumažintų savo kontingentus ir karinę veiklą buvusiose komunistinėse Rytų ir Vidurio Europos šalyje.

„Prisiminimai ir grėsmės suvokimas“

Varšuvoje dirbantis politikos ekspertas Marcinas Zaborowskis (Marcinas Zaborovskis) sakė, jog „ne paslaptis“, kad Lenkija vertina Ukrainos krizę kitaip negu Vokietija ar Prancūzija.

„Lenkija daug labiau palaiko Ukrainos pareiškimus dėl teritorinio vientisumo ir šiuo metu daug mažiau atvira kompromisui su Rusija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

„Lenkija yra tvirčiausia Ukrainos rėmėja Europoje. Mūsų siena su Ukraina – pati ilgiausia, turime didelę [ukrainiečių] diasporą“, – sakė M. Zaborowskis, strateginių tyrimų centro „Globsec“ politikos direktorius.

„Jeigu Ukraina tvirtai įstrigtų Rusijos įtakos sferoje, tai iškart sukeltų neigiamų pasekmių Lenkijos saugumui“, – pridūrė jis.

Tas pat gresia ir Baltijos šalims, tad jos, anot M. Zaborowskio, gali laikytis dar griežtesnės pozicijos, nes pasiuntė Ukrainai ginkluotės dar prieš tai padarant Lenkijai.

Lietuva, Latvija ir Estija baiminasi, kad po Ukrainos Rusija gali nusitaikyti į jas.

„Visos Vidurio ir Rytų Europos šalys patyrė Rusijos okupaciją, neleidusią joms tapti Europos Sąjungos narėmis“, – sako strateginių tyrimų centro „Visegrad Insight“ vyriausiasis redaktorius Wojciechas Przybylskis (Voicechas Pšybylskis).

„Taigi, šį jautrumą iš dalies lemia – kaip ir bet ką politikoje – prisiminimai ir grėsmės suvokimas“, – jis sakė AFP.

Skirtingas greitis, vienoda kryptis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parodė suvokiantis šių šalių keblią padėtį, nors neigia, kad jų nuogąstavimai yra pagrįsti.

„Baltijos valstybės ir kitos šalys, mūsų kaimynės, esą jaučiasi nesaugios. Kodėl – neaišku“, – jis sakė šią savaitę per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Bet kokiu atveju jos naudojasi tuo kaip dingstimi formuoti politiką, kuri yra nedraugiška Rusijai“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį, kad šios šalys „pumpuoja į Ukrainą šiuolaikinę ginkluotę“.

Pasak W. Przybylskio, Vidurio Europos šalys pademonstravo „ryžtingumą teikiant tiesioginę paramą Ukrainai“, kitaip negu jų sąjungininkės Vakarų Europoje.

„Kita vertus, Vokietija ir Prancūzija juda ne kitokia kryptimi. Jos tiesiog juda skirtingu greičiu, sprendžiant šiuos reikalus“, – aiškino ekspertas.

W. Przybylskis pridūrė, kad nepaisant V. Putino noro matyti susiskaldžiusią Europą, „vienybė vyrauja“ ir neatrodo, kad Prancūzija ir Vokietija būtų linkusios aukoti Vidurio Europą dėl Rusijos interesų.

Vidurio ir Rytų Europos šalyse veikiau „juntamas nepasitikėjimas, jog šių [Vakarų Europos] šalių elitas nepakankamai aiškiai įžvelgia grėsmę, kylančią iš dabartinės padėties“, sakė W. Przybylskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kokie

kokie portretas
dar gali but abejotini tyleimai kai visa tiesa jau lenda i pavirsiu vien eurofo de lyven su vyreliu marmalo biznis veda juos prie BK uz ka teks atsakyt ir daugelui elitvasalu naikinanciu zmonija ir tai jau faktas ===

NUOLAT privalome turėti PAGRĮSTĄ ,pasvertą nuomonę,

 NUOLAT privalome turėti PAGRĮSTĄ ,pasvertą nuomonę, portretas
sprendžiant įvairias Lietuvos gyvenimo problemas-- tai gali į v y k d y t i tik PROFESIONALŪS specialistai , politikai--žinoma ne tokie PAPŪGOS,kurie dabar yra valdžioje
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių