- Svajūnas Laukineitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ baigtas tiesti, penktadienį pranešė Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio vamzdyno operatorės akcininkas.
Anot pranešimo, „Nord Stream 2“ antrosios gijos jūrinės dalies paskutinė siūlė buvo suvirinta rugsėjo 6-ąją, o po to buvo sujungtos nuo Danijos teritorinių vandenų ir iš Vokietijos sausumos ateinančios vamzdyno atkarpos.
Pirmoji „Nord Stream 2“ gija baigta tiesti birželio pradžioje.
Agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais, anksčiau šią savaitę skelbė, jog Rusija gamtinių dujų eksportą šio vamzdyno pirmąja gija planuoja pradėti spalio 1-ąją, o antroji gija turėtų pradėti veikti po dviejų mėnesių.
Rugsėjo 2 dieną „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad dujų tiekimas antruoju Rusijos eksporto dujotiekiu per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ gali būti pradėtas jau šiais metais, per artėjantį šildymo sezoną.
Kiek anksčiau „Gazprom“ skelbė, jog šiais metais dujotiekiu „Nord Stream 2“ gali būti tiekiama 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija rugsėjo 9-ąją pareiškė, jog vamzdynui „Nord Stream 2“ pradėjus veikti, rusiškų dujų tranzitas į Europą per Ukrainą nebus stabdomas, tačiau jo apimtys priklausys nuo dujų poreikio Europoje bei jam alternatyvių maršrutų konkurencingumo.
55 mlrd. kubinių metinio pralaidimo vamzdynas nutiestas šalia tokio pat pralaidumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“. Naujasis dujotiekis leis Rusijai išvengti tranzito per Ukrainą, dėl ko pastaroji prarastų svarbių pajamų iš dujų tranzito.
Šį projektą remianti Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.
Tačiau projektui įnirtingai priešinosi JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą. Jos argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
„Gazprom“ partnerės šiame projekte, kurio sąmata, negalutiniais duomenimis, siekė apytikriai 10 mlrd. eurų – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Putinas tikina neketinąs pulti Baltijos šalių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neturįs planų pulti NATO valstybių. Nors transatlantinis karinis aljansas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. išsiplėtė į rytus Rusijos kryptimi, tačiau Rusija esą neketina pulti jokios...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus panaudos naikintuvus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas: jei naikintuvai pultų iš ka...
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo1
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...
-
D. Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltoj...
-
Mirė 90 metų sulaukęs Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas1
Sulaukęs 90 metų mirė Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas, elgesio ekonomikos teorijų pirmeivis, padaręs didelę įtaką šiai disciplinai, trečiadienį patvirtino jo darbdavys. ...