Katariečiai rinko 30 iš 45 Konsultacinės Tarybos narių. Anksčiau visi šio ribotus įgaliojimus turinčio patariamojo organo nariai būdavo skiriami emyro.

Vidaus reikalų ministerijos rinkimų komisija paskelbė, kad į visas 30 vietų išrinkti kandidatai vyrai, nors rinkimuose buvo leista kandidatuoti ir 28 moterims.

Balsavimo rezultatai didina tikimybę, kad emyras, tiesiogiai skirdamas 15 Tarybos narių, spręs šį disbalansą. Kol kas neaišku, kada bus paskelbta apie šių narių paskyrimą ir kada Konsultacinė Taryba susirinks.

Rinkėjų aktyvumas šeštadienį buvo 63,5 proc. – gerokai didesnis nei per 2019 metų savivaldybių rinkimus, kai balsavo mažiau nei 10 proc. rinkėjų.

Visame Katare rinkėjai tvarkingai laukė eilėse rinkimų apylinkėse, daugiausia įrengtose mokyklose ir sporto salėse.

17-ajame rajone vienoje pradinėje mokykloje pietų metu rinkėjai, daugiausia moterys, balsuoti ėjo nepertraukiamu srautu. Vyrai ir moterys rinkimų apylinkėse balsavo atskirai.

Pasak apžvalgininkų, sprendimas surengti rinkimus, numatytus pagal 2004 metais priimtą konstituciją, ne kartą atidėtas dėl „nacionalinių interesų“, buvo priimtas Katarui atsidūrus dėmesio centre, nes šalis ateinančiais metais ruošiasi organizuoti Pasaulio futbolo čempionatą.

Visa lemiantis emyras

Buvusi US ambasadorė Katare Susan Ziadeh (Sjuzan Zajadeh) sakė, kad Kataras siekia stiprinti savo pozicijas pasaulinėje scenoje prieš Pasaulio futbolo čempionatą.

Atstovavimo moterims klausimu S. Ziadeh sakė, kad rinkėjos „žiūrės, kaip gali pasinaudoti šia institucija“.

Konsultacinei Tarybai bus leista siūlyti įstatymų projektus, tvirtinti biudžetą ir atšaukti ministrus. Vis dėlto šioje Persijos įlankos valstybėje, pirmaujančioje pasaulyje pagal suskystintų gamtinių dujų eksporto apimtis, emyras išlaikys veto teisę.

Kataro gatvėse buvo iškabinta daug plakatų, vaizduojančių plačiai besišypsančius kandidatus, vilkinčius nacionalinius kostiumus.

Neskaitant kandidatų prisistatymo rinkėjams renginių, kampanijos plakatų ir televizijos reklamų šalies pažintis su demokratija buvo ribota. Piliečiai neturi galimybės pakeisti vyriausybę, o politinės partijos yra uždraustos.

Visi kandidatai kaip vienas vengė debatų apie Kataro užsienio politiką arba monarchijos statusą. Jie buvo labiau linkę aptarinėti socialinius klausimus, pavyzdžiui, sveikatos apsaugą, švietimą ir piliečių teises.

„Dėl vaizdo“

Visi kandidatai turėjo gauti įtakingos Vidaus reikalų ministerijos patvirtinimą. Pastaroji vertindama kandidatų tinkamumą atsižvelgė į įvairius kriterijus, įskaitant amžių, reputaciją ir kriminalinės praeities patikras.

Taip pat buvo reikalaujama, kad kandidatai, kurių iš viso buvo 284, iš anksto ministerijoje užregistruotų oficialius kampanijos renginius bei visų pasisakyti ketinančių asmenų pavardes, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamiems radikaliems pareiškimams apie religiją ar genčių reikalus.

Dauguma iš 2,5 mln. Kataro gyventojų yra užsieniečiai, neturintys teisės balsuoti.

Kandidatai bus paskirstyti į rinkimines apygardas, susijusias su jų šeimos ar genties buvimo vieta 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, remiantis tuometinės Didžiosios Britanijos institucijų surinktais duomenimis.

Katariečių yra apie 333 tūkst., tačiau balsuoti ir kandidatuoti turi teisę tik tie katariečiai, kurie yra 1930 metais piliečiais laikytų gyventojų palikuonys, o ne nuo to laiko natūralizuotų šeimų nariai.

Kai kurie didelės marų genties nariai yra nebuvo įtraukti į rinkimų procesą, todėl internete užvirė įnirtingos diskusijos.

„Deja, galvoju, kad [rinkimai] surengti dėl vaizdo, o ne iš nuoširdaus troškimo sukurti skaidresnį ir sąžiningesnį procesą“, – sakė vienas jaunas katarietis, nebalsavęs ir nenorėjęs skelbti savo pavardės.