Aiškiai esama cheminių ginklų

„Tiesiog nepriimtinas cheminių medžiagų dislokavimas tokiais būdais, kurie pažeidžia visas konvencijas, pasirašytas pačios Rusijos. Tai pažeidžia susitarimus, kad Rusija prisiėmė atsakomybę už cheminių ginklų Sirijoje identifikavimą ir eliminavimą“, – R. Tillersonas sakė per vizitą Varšuvoje.

„Ten aiškiai esama cheminių ginklų, jie naudojami prieš civilius gyventojus Sirijoje – ir pažeidžiamiausi yra vaikai“, – JAV diplomatijos vadovas sakė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi (Jaceku Čaputovičiumi).

„Taigi, Rusiją laikome atsakinga už šios (problemos) sprendimą. Jie yra (Sirijos prezidento Basharo al) Assado (Bašaro Asado) sąjungininkai. Jie yra šių konvencijų nariai ir yra prisiėmę įsipareigojimų. Jie privalo laikytis šių įsipareigojimų“, – pabrėžė jis.

Kaltinimų Maskvai R. Tillersonas pirmiausiai pažėrė antradienį, 29 šalių diplomatams susitikus Paryžiuje tartis dėl sankcijų ir baudžiamųjų kaltinimų Sirijoje įvykdytų cheminių atakų kaltininkams.

Rusija ir Kinija blokavo Vakarų šalių pastangas per Jungtines Tautas paskelbti sankcijas Damaskui už cheminių ginklų naudojimą.

Trečiadienį Rusija atrėžė, kad R. Tillersonas už tai, kad šis „paskubomis apkaltino Sirijos – kaip jie tai vadina, „režimą“ – dėl atakos Rytų Gutoje“ ir kad „dabar jie mėgina įvelti į tai ir Rusiją“.

Damaskas ne kartą kaltintas tuo, kad naudoja prieš civilius cheminius ginklus. Jungtinės Tautos apkaltino Sirijos vyriausybines pajėgas 2017 metų balandį surengus zarino dujų ataką sukilėlių kontroliuotame Chan Šeichūno mieste, per kurią žuvo 87 žmonės, tarp jų daug vaikų.

Kaip rodo Prancūzijos vertinimai, Sirijojs nuo 2012 metų buvo įvykdyta mažiausiai 130 atskirų cheminių atakų. „Islamo valstybė“ taip pat kaltinama Sirijoje bei Irake naudojusi ipritą.

Ateinančią savaitę Maskva ketina Juodosios jūros kurorte Sočyje surengti derybas, turinčias padėti užbaigti Sirijos pilietinį karą, nors pagrindinė opozicijos grupė pareiškė šią konferenciją boikotuosianti.

„Nord Stream 2“ kenkia Europos energetiniam saugumui

Lenkija ir Jungtinės Valstijos yra nusistačiusios prieš Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, kenkiantį visos Europos energetiniam saugumui ir stabilumui bei suteikiantį Maskvai dar vieną įrankį naudoti energetiką kaip politinio spaudimo priemonę, šeštadienį pareiškė Varšuvoje viešintis JAV valstybės sekretorius R. Tillersonas (Reksas Tilersonas).

„Mūsų nepritarimas kyla iš bendrų strateginių interesų. Esame giliai įsitikinę, kad Lenkijos, naudojančios tuos pačius išteklius, kaip ir visa Europa, energetikos išteklių diversifikavimas labai svarbus ilgalaikiam Europos saugumui. Todėl remiame energetikos jungčių iniciatyvas, padėsiančias pasiekti šį tikslą“, – R. Tillersonas sakė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi (Jaceku Čaputovičiumi).

Penktadienio vakarą į Lenkiją atvykusiam Amerikos diplomatijos vadovui J. Czaputowiczius išdėstė Varšuvos argumentus, kad „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinio spaudimo įrankis šiame pasaulio regione. Ministras pridūrė, kad Lenkija prašys amerikiečių palaikymo šioje srityje.

R. Tillersonas sakė, kad Vašingtono ir Varšuvos bendradarbiavimas energetikos sektoriuje gali dar labiau sutvirtinti JAV ir Lenkijos verslo ryšius.

Jis priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per savo vizitą Lenkijoje pernai liepą sakė, jog Vašingtonas „didžiuojasi, remdamas Lenkijos energetikos diversifikaciją“.

„Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas yra Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, tikisi dvi papildomas dujotiekio gijas, kurios jo metinį pralaidumą padidintų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų, pradėti tiesti šių metų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos. „Gazprom“ partneriai šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.

Europos Komisija ėmėsi teisinių priemonių sustabdyti grėsmę Europos Sąjungos energijos išteklių diversifikavimo strategijai keliančio projekto įgyvendinimą. Lapkritį pateiktas ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų paketas, kad Trečiąjį energetikos paketą būtų galima taikyti ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“. Pataisas lydinčiuose dokumentuose teigiama, jog „Nord Stream 2“ ES nėra būtinas.

Tačiau gruodį šis projektas sulaukė pirmojo oficialaus pritarimo Vokietijoje – jį palaimino Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės valdžia. Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės energetikos ministerija patvirtino, kad buvo išduotas leidimas šio projekto įgyvendinimo koordinatorei „Nord Stream 2 AG“ tiesti vamzdyną iki pakrantės.

Tuo tarpu Danijos parlamentas lapkričio 30-ąją priėmė įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikiama teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskiriamas Rusijos Europai peršamas „Nord Stream 2“.