Quantcast

R. Fico – skaldantis Slovakijos politikos veteranas populistas

Trečiadienį pašautas ir už savo gyvybę kovojantis Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico yra buvęs Komunistų partijos narys, kaltinamas pakreipęs savo šalies užsienio politiką Kremliui palankia linkme.

R. Fico partijai „Smer-SD“ pernai rugsėjį laimėjus visuotinius rinkimus, jis ketvirtą kartą tapo premjeru. Politikos veterano valdymą temdo korupcijos skandalai ir prieštaringai vertinamos reformos.

Per dabartinę kadenciją R. Fico sulaukė pasaulio dėmesio dėl daugybės kurstančių komentarų apie Ukrainą. Jis ragino Kyjivą atiduoti teritorijas Maskvai, kad karas būtų baigtas. Ukraina su tuo niekada nesutiko.

5,4 mln. gyventojų turinti Slovakija, Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, suteikė didelę karinę pagalbą 2022 m. vasario mėnesį Rusijos užpultai Ukrainai. Tačiau R. Fico nustojo siųsti ginklus Ukrainai, per praėjusių metų rinkimų kampaniją pažadėjęs neduoti Kyjivui „nė vienos kulkos“. Po rinkimų R. Fico vadovaujama „Smer-SD“ sudarė koaliciją su kraštutinių dešiniųjų partneriais.

Kartą jis gyrė euro įvedimą Slovakijoje kaip „svarbų istorinį sprendimą“, tačiau per kampaniją nusitaikė į ES, NATO ir Ukrainą, kad patrauktų kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų rinkėjus, o savo provakarietiškus oponentus vadino „ karo kurstytojais“.

Jis taip pat sakė, kad neleis suimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagal tarptautinį orderį, jei jis kada nors atvyks į Slovakiją. Pernai išleistoje knygoje „Fico: apsėstas galios“ slovakų sociologas Michalas Vašečka teigia, kad R. Fico „neabejotinai vertina V. Putino autoritarizmą“. „Kartu jo santykiai su Rusija istoriškai nulemti socialistinio šūkio „Su Sovietų Sąjunga amžiams“, – pridūrė jis.

R. Fico, buvęs advokatas, pradėjo savo politinę karjerą Komunistų partijoje prieš pat 1989 m. aksominę revoliuciją, kai buvusi Čekoslovakija subyrėjo ir prasidėjo kapitalizmo ir demokratijos laikai.

Nuo 1994 iki 2000 m. R. Fico buvo Slovakijos atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Tuo laikotarpiu, 1998 m., Komunistų partijos politinė įpėdinė  Demokratinė kairioji partija (SDL) nepaskyrė jo ministru. Kitais metais jis be ceremonijų iš jos išstojo ir įsteigė savo partiją „Smer-Socialdemokratai“ („Smer-SD“).

Ryšys su kraštutiniais dešiniaisiais

Žaidimas pasiteisino 2006 m., kai „Smer-SD“ laimėjo parlamento rinkimus ir iškėlė R. Fico į ministrus pirmininkus, praėjus dvejiems metams po Slovakijos įstojimo į Europos Sąjungą. Kairiųjų lyderis sudarė koaliciją su kraštutinių dešiniųjų Slovakijos nacionaline partija (SNS), garsėjusia, kaip ir jis, antiimigracine retorika ir populistinėmis pažiūromis.

R. Fico gudriai pasinaudojo 2008 m. pasauline finansų krize ir siekdamas sustiprinti savo populiarumą atsisakė taikyti taupymo priemones.

2009 m. Slovakijos įstojimas į euro zoną vainikavo R. Fico pirmuosius ketverius metus ministro pirmininko poste, tačiau 2010 m. rinkimai sugrąžino jį į opoziciją, nes jis nesugebėjo sudaryti koalicijos, nors per rinkimus užėmė pirmąją vietą.

Vėliau jis triuškinamai laimėjo 2012 m. pirmalaikius rinkimus, sušauktus dėl kaltinimų korupcija žlugus centro dešiniųjų koalicijai.

R. Fico „Smer“ gavo daugumą parlamente, tačiau 2014 m. jis patyrė smūgį, kai per prezidento rinkimus jį įveikė filantropas ir politikos naujokas Andrejus Kiska.

Už kantrybę – raudonos rožės

2015 m. Europą ištikus pabėgėlių krizei, R. Fico užėmė griežtą poziciją migrantų atžvilgiu, kad neleistų „Slovakijoje susikurti atskirai musulmonų bendruomenei“, ir kritikavo ES kvotų programą pabėgėliams perskirstyti.

„Smer“ laimėjo 2016 m. rinkimus, tačiau jo darbas premjero poste pasibaigė po dvejų metų, kai buvo nušautas tyrimais užsiėmęs žurnalistas Janas Kuciakas ir jo sužadėtinė. Nusikaltimas sukėlė antivyriausybinių nuotaikų bangą visoje Slovakijoje, nes savo paskutiniame straipsnyje, paskelbtame po mirties, J. Kuciakas atskleidė Italijos mafijos ir R. Fico vyriausybės ryšius. Po rinkimų 2020 m. valdžią perėmė antikorupcinė koalicija, tačiau R. Fico išlaikė savo vietą parlamente.

1964 m. rugsėjo 15 d. gimęs R. Fico nepaiso jam kabinamos „populisto“ ir „demagogo“ etiketės. Jis laisvai kalba angliškai, taip pat žinoma, kad mėgsta greitus automobilius ir futbolą, turi silpnybę brangiems laikrodžiams. Su žmona advokate Svetlana Ficova susilaukė sūnaus Michalo, nors Slovakijos žiniasklaida pranešė, kad pora išsiskyrė.

Mėgstamiausias R. Fico posakis: „Kantrybė visada apdovanojama raudonomis rožėmis“.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių